Nors išil­gai Šiau­rės Lie­tu­vos yra vos ke­li šim­tai ki­lo­met­rų, čia esan­čių sa­vi­val­dy­bių eko­no­mi­niai ir so­cia­li­niai ro­dik­liai – la­bai ne­vie­no­di. Ak­me­nės ra­jo­no gy­ven­to­jams sun­kiai se­ka­si ko­vo­ti su ne­dar­bu ir emig­ra­ci­ja, ta­čiau jie ga­li pa­si­gir­ti vie­nu di­džiau­sių ša­ly­je vi­du­ti­nių at­ly­gi­ni­mų. Rad­vi­liš­ky­je at­ly­gi­ni­mai ne­di­de­li, daug pra­dels­tų mo­kė­ji­mų, ta­čiau be­dar­bių skai­čius ne­vir­ši­ja ša­lies vi­dur­kio. Ma­žei­kiuo­se kles­ti ne­dar­bas, ta­čiau vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas – šeš­tas pa­gal dy­dį Lie­tu­vo­je.

Ak­me­nė­je di­des­ni at­ly­gi­ni­mai nei Šiau­liuo­se

Vie­nas svar­biau­sių kri­te­ri­jų, pa­gal ku­rį ver­ti­na­ma gy­ven­to­jų fi­nan­si­nė si­tua­ci­ja ir gy­ve­ni­mo ge­ro­vė, – pa­ja­mos. Di­džiau­sią vi­du­ti­nį at­ly­gi­ni­mą Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas fik­suo­ja to­se Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bė­se, ku­rio­se gy­ve­na dau­giau­sia aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jų ir įsi­kū­rę Lie­tu­vos vers­lo gi­gan­tai. Dėl šios prie­žas­ties 2011 m. III ket­vir­tį dau­giau už ša­lies vi­dur­kį (1645 Lt) už­dir­bo ne tik Vil­niaus ir Klai­pė­dos mies­to, bet ir ki­tų ke­tu­rių sa­vi­val­dy­bių, tarp ku­rių ir Ma­žei­kių ra­jo­no, gy­ven­to­jai. Šeš­tą di­džiau­sią vi­du­ti­nį at­ly­gi­ni­mą Ma­žei­kiuo­se le­mia čia įsi­kū­ru­si naf­tos per­dir­bi­mo ga­myk­la, ku­rio­je dir­ba daug ge­rai ap­mo­ka­mų aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tų.
Ket­vir­to­je pa­gal gy­ven­to­jų skai­čių Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė­je vi­du­ti­nis at­ly­gis te­sie­kia 91 pro­c. ša­lies vi­dur­kio. Sau­lės mies­tą len­kia ne tik Ma­žei­kiai, bet ir Ak­me­nės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, ku­rios gy­ven­to­jai „į ran­kas“ vi­du­ti­niš­kai gau­na 1582 Lt per mė­ne­sį.

Pen­si­jas už­tik­ri­no praei­ties pra­mo­nės lai­mė­ji­mai

Nuo so­vie­ti­nių lai­kų Šiau­rės Lie­tu­vos re­gio­ne bu­vo su­telk­ta daug pra­mo­nės įmo­nių, ku­rios tuo­met gy­ven­to­jams lei­do dau­giau už­dirb­ti, o da­bar – gau­ti di­des­nes se­nat­vės pen­si­jas. Neat­si­tik­ti­nai Šiau­lių mies­te, Pak­ruo­jo, Ak­me­nės ir Rad­vi­liš­kio ra­jo­nuo­se sen­jo­rų pa­ja­mos yra vie­nos so­li­džiau­sių ša­ly­je. Jas lė­mė stip­ri mais­to, te­le­vi­zo­rių, stak­lių, ce­men­to, ge­le­žin­ke­lių ir ki­tų ša­kų pra­mo­ni­nė veik­la praei­ty­je.
Kel­mės ra­jo­no sen­jo­rai sa­vo pi­ni­gi­nes kas­met pa­pil­do be­veik 80 Lt ma­žes­ne su­ma nei šiau­lie­čiai. Vie­nas kuk­liau­sių pen­si­jų kel­miš­kiams lė­mė tai, kad di­džią­ją sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jos da­lį su­da­ro kai­miš­kos vie­to­vės, to­dėl vie­ti­niai sen­jo­rai praei­ty­je tu­rė­jo ma­žiau ga­li­my­bių dirb­ti la­biau kva­li­fi­kuo­tą ir ge­riau ap­mo­ka­mą dar­bą nei jų kai­my­nai did­mies­čiuo­se ar pra­mo­nės cent­ruo­se.

Ko­vo­ti su ne­dar­bu „pa­dė­jo“ emig­ra­ci­ja

Nors Ma­žei­kiai dau­ge­lį sa­vi­val­dy­bių len­kia pa­gal dar­bo už­mo­kes­čio dy­dį, ne­dar­bas čia yra vie­nas di­džiau­sių (16,9 pro­c.). Jo ne­su­ma­ži­na net ga­na daug, pa­ly­gin­ti su ap­lin­ki­nė­mis sa­vi­val­dy­bė­mis, vers­lo įmo­nių – 1330. To­kią iš pir­mo žvilgs­nio pa­ra­dok­sa­lią si­tua­ci­ją ga­li­ma paaiš­kin­ti sa­vi­val­dy­bė­je pa­sta­rai­siais me­tais be­si­kei­tu­sia vers­lo si­tua­ci­ja. 2010 m. įmo­nių ma­žė­jo, tai­gi ny­ko ir dar­bo vie­tos. Nors 2011-ai­siais pa­gau­sė­jo įmo­nių, tu­rin­čių iki ke­tu­rių dar­buo­to­jų, ta­čiau di­des­nių ūkio su­bjek­tų su­ma­žė­jo.
Šiek tiek dau­giau už ša­lies vi­dur­kį be­dar­bių ga­li­ma su­tik­ti ir Kel­mė­je bei Ak­me­nė­je, kur ne­dar­bas ati­tin­ka­mai sie­kia 14,5 ir 15,1 pro­c.
Žvel­giant į vi­sos Lie­tu­vos dar­bo rin­kos že­mė­la­pį, ga­li­ma kons­ta­tuo­ti džiu­gią ži­nią – re­gist­ruo­tų be­dar­bių per­nai su­ma­žė­jo vi­so­se sa­vi­val­dy­bė­se. Su ne­dar­bo pro­ble­ma pa­gir­ti­nai ko­vo­ta Šiau­lių mies­te. Čia dar­bo paieš­kos sėk­min­gai pa­si­bai­gė be­veik kas de­šim­tam be­dar­biui. Ki­ta ver­tus, sta­tis­ti­nį ne­dar­bą ma­ži­na ir di­de­lis emig­ran­tų srau­tas – Šiau­lių re­gio­nas pa­gal emig­ra­ci­jos mas­tus pir­mau­ja ša­ly­je.
Vie­na iš prie­žas­čių, lė­mu­sių ne­dar­bo su­ma­žė­ji­mą Lie­tu­vo­je, – be­si­kei­čian­ti dar­bo rin­kos struk­tū­ra. Ša­lies gy­ven­to­jai per­nai ta­po vers­les­ni. Apie tai liu­di­ja be­veik ket­vir­ta­da­liu išau­gęs dir­ban­čių pa­gal vers­lo liu­di­ji­mą skai­čius. Be­veik 15 pro­c. pa­dau­gė­jo be­si­ver­čian­čių­jų in­di­vi­dua­lia veik­la, o dir­ban­čių ne vi­są dar­bo die­ną gy­ven­to­jų pa­dau­gė­jo net 25 pro­c. Tie­sa, Šiau­rės Lie­tu­vo­je pa­stan­gos pa­pil­dy­ti na­mų ūkių biu­dže­tus in­di­vi­dua­lios veik­los pa­ja­mo­mis nė­ra ypač po­pu­lia­rios. Pak­ruo­jo, Rad­vi­liš­kio ir Ak­me­nės ra­jo­nuo­se vers­lo liu­di­ji­mų skai­čius tūks­tan­čiui gy­ven­to­jų – ma­žiau­sias Lie­tu­vo­je.

Įsis­ko­li­ni­mai už po­kal­bius te­le­fo­nu vir­ši­ja mi­ni­ma­lią al­gą

Itin lė­tai di­dė­jan­tys at­ly­gi­ni­mai ir au­gan­čios kai­nos gy­ven­to­jus kar­tais ver­čia pri­si­dur­ti sko­li­nan­tis. Apie tai ga­li­ma spręs­ti iš pra­dels­tų mo­kė­ji­mų naš­tos au­gi­mo. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pra­dels­tos sko­los per me­tus išau­go 51 pro­c. – 2011 m. gruo­džio 1 d. sie­kė 2,74 mlrd. Lt.
Šiau­rės Lie­tu­vo­je pra­sčiau­sia si­tua­ci­ja Jo­niš­kio ir Pak­ruo­jo ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bė­se, kur vi­du­ti­niai pra­dels­ti mo­kė­ji­mai vir­ši­ja vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį net ke­tu­ris kar­tus. Pak­ruo­jiš­kiai per me­tus sa­vo pra­dels­tų mo­kė­ji­mų su­mą „užau­gi­no“ net 200 pro­c. Tie­sa, šie ro­dik­liai nė­ra to­kie grės­min­gi, pa­ly­gin­ti su Pa­lan­ga, kur vi­du­ti­nė pra­dels­ta sko­la vir­ši­ja me­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį. Ta­čiau au­gan­ti sko­lų naš­ta su­fle­ruo­ja, kad gy­ven­to­jai sun­kiai su­si­tvar­ko su fi­nan­si­niais įsi­pa­rei­go­ji­mais.
Rad­vi­liš­kio, Ak­me­nės ir Jo­niš­kio ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bės „pir­mau­ja“ pa­gal pra­dels­tų mo­kė­ji­mų at­ve­jus. Jo­se 1000 gy­ven­to­jų ten­ka dau­giau nei 160 pra­dels­tų mo­kė­ji­mų.
Daž­niau­siai įsi­sko­li­na­ma fi­nan­si­niam sek­to­riui (44 pro­c. at­ve­jų). To­kios sko­los, kaip ir pra­dels­ti mo­kė­ji­mai už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas, pa­si­žy­mi di­de­lė­mis su­mo­mis, tad su­si­for­muo­ja esant sun­kiai fi­nan­si­nei si­tua­ci­jai. To ne­ga­li­ma pa­sa­ky­ti apie mo­kė­ji­mus te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­vėms, pvz., Pak­ruo­jy­je vi­du­ti­nis pra­dels­tas mo­kė­ji­mas už šio sek­to­riaus įmo­nių pa­slau­gas vir­ši­ja 800 Lt. Ten­ka pri­pa­žin­ti, kad mi­ni­ma­lų dar­bo už­mo­kes­tį vir­ši­jan­ti sko­la už te­le­fo­no ry­šį yra sva­rus neat­sa­kin­go as­me­ni­nių fi­nan­sų val­dy­mo po­žy­mis.
Kaip iš­si­va­duo­ti nuo įsi­sko­li­ni­mų, pa­kruo­jiš­kiai ga­lė­tų kreip­tis pa­ta­ri­mo į Kel­mės ra­jo­no ir Šiau­lių mies­to gy­ven­to­jus, ku­rie su pra­dels­tais mo­kė­ji­mais per­nai tvar­kė­si ryž­tin­gai. Kel­miš­kių pra­dels­tų mo­kė­ji­mų su­ma per­nai su­ma­žė­jo dau­giau nei 16 pro­c., o abi šios sa­vi­val­dy­bės pa­te­ko tarp sep­ty­nių, ku­rio­se pra­dels­tų mo­kė­ji­mų at­ve­jų yra ma­žiau­sia.

Ke­ly­je ne­ma­žai iš­šū­kių

Nors sunk­me­čio pėd­sa­kai ryš­kūs vi­so­se ša­lies sa­vi­val­dy­bė­se, Šiau­rės Lie­tu­va tu­ri ne­ma­žai ga­li­my­bių ke­ly­je į fi­nan­si­nį sta­bi­lu­mą. To­kiam po­ten­cia­lui pa­grin­do su­tei­kia vers­lui pa­lan­ki inf­rast­ruk­tū­ra ir ga­na kva­li­fi­kuo­ta dar­bo jė­ga.
Šiau­lių mies­to, Ma­žei­kių, Ak­me­nės, Tel­šių ir Pak­ruo­jo sa­vi­val­dy­bės, ge­rin­da­mos eko­no­mi­nę pa­dė­tį, ga­li at­si­spir­ti nuo aukš­tes­nio vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio nei dau­ge­lis ki­tų kai­my­ni­nių re­gio­nų. Ži­no­ma, sie­kiant kil­ti ge­ro­vės laip­te­liais, šių sa­vi­val­dy­bių lau­kia ne­ma­žai iš­šū­kių – vers­lo ir in­ves­ti­ci­jų ska­ti­ni­mas, ko­va su emig­ra­ci­ja bei gy­ven­to­jų pra­dels­tais mo­kė­ji­mais. Ryž­tin­gai spren­džiant šiuos klau­si­mus, ga­li­ma pa­grįs­tai ti­kė­tis, kad eko­no­mi­nio at­si­ga­vi­mo ban­ga tu­rės įta­kos ne tik šioms, bet ir gre­ti­moms sa­vi­val­dy­bėms, tu­rin­čioms dau­giau kai­miš­kų vie­to­vių.
„Šiau­liai plius“ in­for­ma­ci­ja