Kas dešimtas moksleivis neišlaikė lietuvių kalbos egzamino
Šiauliuose lietuvių kalbos valstybinį egzaminą laikė 1251 moksleivis. 103 moksleiviai jo neišlaikė ir turės progą pasitaisyti liepos 7 dieną. Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Minkuvienė paskaičiavo, kad šiemet teigiamai egzaminą išlaikė 91,8 procento moksleivių. Pernai šį egzaminą moksleiviai išlaikė panašiu rezultatu – 92,8 procento. Lietuvių kalbos valstybinis egzaminas susideda iš dviejų dalių - teksto rašymo ir interpretacijos. Tik devyni moksleiviai iš visų Šiaulių mokyklų lietuvių kalbos valstybinį egzaminą išlaikė 100 balų: šeši moksleiviai iš J. Janonio gimnazijos, du iš Šiaulių universiteto gimnazijos, vienas iš Didždvario gimnazijos. Liepos 7-ąją Šiaulių miesto moksleiviai sužinos, kaip išlaikė istorijos, matematikos ir chemijos egzaminus. Apeliaciją galima pateikti per tris darbo dienas. Oficiali ministro įsakymu patvirtinta lietuvių kalbos ir užsienio kalbų valstybinių brandos egzaminų rezultatų skelbimo data - liepos 1-oji, todėl apeliacijas dėl šių brandos egzaminų rezultatų mokyklų direktoriams galima pateikti iki liepos 9 dienos.
Traukiniai priemiesčiuose sustos rečiau
Taupydama lėšas, "Lietuvos geležinkelių" bendrovė nusprendė, jog traukiniai nebestos tose stotelėse, kur beveik nėra keleivių, tačiau keleivių pageidavimu atnaujino maršrutą į Mažeikius, o nuo rugpjūčio – ir į Kauną - nuo rugpjūčio šeštosios penktadieniais ir sekmadieniais vėl pradės riedėti traukiniai į Kauną. Dabar Zokniuose ir stotelėje "Sodai" Radviliškio link į abi puses važiuojantys traukiniai sustoja penkiolika kartų per dieną. Nuo kitų metų gegužės jie stotų dvigubai rečiau: rytą, per pietus ir vakare. Apie tokius planus informuoti miesto valdžią atvykę "Lietuvos geležinkelių" atstovai argumentavo, kad jei įlipa tik vienas keleivis (dažnai pasitaiko, kad neįlipa nė vieno), sustojimas neatsiperka. Geležinkelininkai domėjosi, ar retesni traukinių sustojimai nesukels nepatogumų gyventojams. Autobusais keleivius vežanti bendrovė mano, kad Zokniuose užteks ir jų paslaugų. Beje, "Lietuvos geležinkeliai" Šiauliams, kaip kitiems didiesiems miestams, pasiūlė per miesto dienas keleivius į Šiaulius vežti už specialią kainą.
Atidaryta dailininkės V. Žabarauskaitės paroda
Liepos 1-ąją Šiaurės Lietuvos kolegijos galerijoje (Tilžės g. 22) atidaryta šiaulietės dailininkės Vitos Žabarauskaitės tapybos darbų paroda "Nuausti neaustiniai". Šiais metais nutapyti paveikslai primena gobelenus, kurie žavi spalvingumu ir vaizdo ekspresija. Triptikai "Jūros vartai į Stokholmą", "Žaidimai", "Nuausti neaustiniai", kurių pavadinimas taikliai apibūdina parodą, ir šiek tiek anksčiau tapytos "Rėkyvos žolynų pynės" – vienuolika darbų - byloja apie autorės kūrybišką prigimtį, emocionalumą, neišsenkančius dvasinius turtus ir nuolatines savęs paieškas. Ši paroda Vitos Žabarauskaitės kūrybinėje biografijoje 99-oji, kolegijos galerijoje autorė pristatoma pirmą kartą. Parodą aplankyti galima darbo dienomis įprastomis darbo valandomis iki rugpjūčio 25 dienos.
Renovuojamos dvi Šiaulių mokyklos
Buvusios Šventupio vidurinės ir Zoknių pagrindinės mokyklos pastatai šiemet turėtų visiškai pasikeisti. Artimiausiu metu Šiaulių miesto savivaldybės administracija pasirašys sutartį su konkursą laimėjusiomis bendrovėmis, kurios pradės darbus. Savivaldybės atstovai sako, kad buvusioje Šventupio mokykloje, dabar Gytarių, itin daug darbų - pastatas didelis ir labai apleistas. Tačiau statybininkai turės daugiau laiko, kadangi pamokos, uždarius mokyklą, čia nebevyksta. Mokykla bus suremontuota, tačiau kas joje įsikurs, dar nežinoma. Gali būti, kad buvusioje Šventupio mokykloje mokysis Gytarių mokiniai, neatmetama galimybė, kad į minėtą mokyklą gali persikelti šalia įsikūrusi "Sandoros" mokykla.
Tytuvėnų festivalyje – Afrikos ritmai
Etnografinio Kurtuvėnų svirno palėpėje žiūrovams kėdžių neužteko. Susidomėjusieji Tytuvėnų vasaros festivalio organizatorių intriga sutikti Jonines Afrikos ritmais sėdėjo ir ant atraminių rastų, ir ant grindų. Pro minią prasibrovę "Africa Sonante" ansamblio atlikėjai pristatė programą "Chameleonas". Muzika, dainos ir pietietiški ritmai persipynė su pažintiniais pasakojimais apie įvairiose gentyse naudojamus instrumentus. Kurtuvėnų svirnas - tik viena iš penkių festivalio erdvių, bet aplinka tarsi pati diktuoja muzikos kryptį. Be įprastų afrikietiškų būgnelių, atlikėjai atsivežė panašų į ąsotį instrumentą udu. Styginiai instrumentai – ne tik išmoningai pagaminti ir puošti plaukais: į laivelį panaši Rytų Afrikos arfa karemba, Ugandoje populiarus afrikietiškas smuikas tik su viena styga, bet juo išgaunamos penkios natos, lanką primenančia muchumbe vis dar groja Pietų Afrikos medžiotojų gentis. Liaudies instrumentams akompanavo vakarietiškas obojus. Beje, tai ne vienintelis pietų ir šiaurės ryšys: vienas muzikantų - Antonis Kapla (Anthony Capla) - grįžo į prosenelių, kurie emigravo iš Lietuvos XIX a. pabaigoje, gimtinę. Kitas festivalio koncertas irgi numatytas Kurtuvėnų svirne – saksofonų kvartetas iš Vokietijos rengia programą "Nuo Bacho iki Piazollos".
Įteikta P. Višinskio stipendija
20-ąjį kartą įteikta Povilo Višinskio stipendija. P. Višinskio 135-ųjų gimimo metinių proga 1000 litų paskatinimas atiteko klaipėdietei neakivaizdininkei Ritai Gudėnaitei, studijavusiai lietuvių filologiją ir ryšius su visuomene. Jos dėstytoja Džiuljeta Maskuliūnienė studentės darbą apie paauglių reklamos specifiką vadina išskirtiniu. Rašytojo, režisieriaus, lietuvybės propaguotojo, visuomenininko gimimo metinės paminėtos kraštotyrininkės Irenos Rudzinskienės 10-osios personalinės parodos pristatymu. Už aktyvią veiklą apskrities viršininko ženklas įteiktas jubiliejų švenčiančiai profesorei Daliai Striogaitei – P. Višinskio skaitymų iniciatorei.
