Senkantis Rėkyvos ežeras ir aplink jį plytinčios pelkės jau kurį laiką kursto vietos bendruomenės, valdžios atstovų, specialistų aistras. Dėl spartaus Rėkyvos ežero seklėjimo labiausiai kaltinamas šalia jo esantis eksploatuojamas Rėkyvos durpynas. Tačiau, pasirodo, kaltininkų derėtų ieškoti kitur.
2004-2008 metais buvo atliktos kelios ežero būklės ir durpyno įtakos jai mokslinės studijos. Kadangi pastarosios sukėlė daugybę diskusijų ir sulaukė nemažai oponentų kritikos, Aplinkos ministerija nusprendė išsamiai jas išanalizuoti.
Ministerijos iniciatyva buvo suburta ekspertų darbo grupė, kuri ne tik parengė minėtų studijų ekspertizės ataskaitą, bet ir organizavo ekspedicijas prie Rėkyvos ežero, taip pat buvo susitikusi su vietinių apylinkių gyventojais.
Anot ekspertų darbo grupės nario dr. Aušrio Balevičiaus, Rėkyvos ežero ir aplink jį esančių Rėkyvos, Piktmiškio, Lieporių ir pelkynų kompleksas yra per tūkstančius metų natūraliai užpelkėjusio didžiulio priešistorinio ežero liekanos. "Jei ši teritorija per XX amžių nebūtų buvusi gerokai nusausinta ir stipriai urbanizuota, Rėkyvos ežero ir aukštapelkių komplekso aplinkosauginė vertė prilygtų Čepkelių ar Kamanų rezervatams, juolab kad tai didžiausias Lietuvoje aukštapelkis ežeras. Deja, nuo praeito amžiaus penktąjį dešimtmetį prasidėjusios intensyvios melioracijos visos aplink Rėkyvos ežerą susiformavusios pelkės stipriai paveiktos žmogaus veiklos: ežero baseine įrengti žuvininkystės tvenkiniai, gyvenamųjų namų kvartalais virtę kolektyviniai sodai ir t. t. Apibendrinus anksčiau atliktų mokslinių tyrimų duomenis galima teigti, kad turime natūraliai seną, seklų, užpelkėjusį ir uždurpėjusį ežerą, kurio senėjimo procesus spartina didžiulis ežero produktyvumas, aplink ežerą įsikūrusių gyventojų tarša, aplinkinių teritorijų paviršinės nuoplovos, ežere palaikomas per aukštas vandens lygis", - tvirtina A. Balevičius.
Kvalifikuotų specialistų parengtoje ataskaitoje aiškiai išdėstytos Rėkyvos ežero seklėjimo priežastys ir taršos šaltiniai. Nustatyta, kad į ežerą suteka nemaža dalis paviršiaus nuoplovų nuo daržų, kiemų, lauko tualetų ir pan. iš urbanizuotos teritorijos rytiniame ežero krante, t. y. ežerą stipriai teršia jo pakrantėse esantys kolektyvinių sodų nameliai ir vietoj jų atsiradę individualių gyvenamųjų namų kvartalai, neturintys kanalizacijos. Į vandenį taip pat patenka ir įvairių šiukšlių.
Išsiaiškinta, kad didelę įtaką Rėkyvos ežero seklėjimui turi gausiai vandens augalija apaugęs rytinis jo pakraštys (vietomis nendrynų juostos driekiasi 20-50 m). Po vegetacijos sezono augalai žūva, sukrenta į ežerą ir čia suyra. Tai labai spartina dumblėjimą. Atkreiptas dėmesys ir į ežero vandens masėje skendinčias durpes, kurių ypač gausu priedugnio sluoksnyje. Manoma, kad tai galėtų būti dar vienas natūralus ežero seklėjimo šaltinis.
Nustatyta, kad Rėkyvos ežero vandens išteklius lemia ne durpyno veikla, o klimatinės sąlygos, kitaip tariant, kiek per metus iškrenta kritulių ir kiek išgaruoja nuo vandens paviršiaus. Pažymėta, kad dabartinė ežero vandens lygių kaita skiriasi nuo natūralios, taip pat, jog skirtingai, nei tuo yra įsitikinę kai kurie vietinės bendruomenės aktyvistai, Rėkyvos ežeras bent jau pastaruosius kelerius metus ne seklėja, o atvirkščiai - jame nuolat palaikomas aukštesnis už gamtinį vandens lygis. Tokia situacija yra nepalanki ežero krantams, nes nuo jų nuardomas durpinis gruntas, kuris mažina vandens gylį. Tai ypač akivaizdu žiemos ir pavasario polaidžio metu, kai susiformavęs ledas pradeda "koreguoti" pakrantes.
"Dabar galimi du pagrindiniai ežero raidos scenarijai: nieko nedaryti ir leisti ežerui natūraliai senti, seklėti ir ilgainiui virsti pelke arba įgyvendinti kompleksinę ežero taršos sumažinimo priemonių bei dalies ežero išvalymo ir jo ekosistemos būklės pagerinimo programą", - teigia A. Balevičius.
Neformalių diskusijų metu vietiniai žmonės užsiminė, jog nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Rėkyvos ežero problemos tradiciškai "paaštrėja" prieš kiekvienus rinkimus, tuo pačiu metu "padidėja" ir durpyno keliama grėsmė ežerui. Akivaizdu, kad kai kurie vietos politikai, kalbėdami apie ežero problemas, siekia sąmoningai sukiršinti visuomenę, nes konfliktai - puiki dirva politiniams reitingams kurti.
"Šiauliai plius" informacija
