Stebėtinai šalta žiema, rekordiniai vasaros karščiai ir tvindančios liūtys – taip greičiausiai atsiminsime 2010-uosius, be gamtinių kataklizmų pažėrusius ir galybę skaudžių nelaimių. Gaisrai, avarijos, skenduoliai, nuo karščio alpstantys žmonės – tokia kasdienė gelbėjimo tarnybų, policijos, medikų kasdienybė. Tačiau dėl nelaimingų įvykių dažniausiai kalta ne gamtos stichija, bet patys neatsakingai besielgiantys žmonės.
Sinoptikų duomenimis, karščiai ir liūtys nesitrauks ir savaitgalį.
 |
Specialistai primena, kad saulė pavojingiausia nuo 11 iki 16 val.
Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr. |
Maudynės + alkoholis = pavojinga gyvybei
Vasara tik įpusėjo, o Šiaulių apskrityje jau užregistruota 11 nuskendusių žmonių. Lietuvoje per tą laiką vien tik ugniagesiai-gelbėtojai ištraukė 60 nuskendusių žmonių. Kasdien į iškvietimus vykstantys gelbėtojai sunerimę, kad gyventojai nemoka tinkamai elgtis vandenyje, nemoka gelbėti skęstančiojo.
Šiaulių apskrityje tvarkomų paplūdimių tėra šešiolika, iš kurių tik keturiuose dirba gelbėtojai. Beje, nelaimė dažniausiai nutinka iškastuose vandens telkiniuose – tvenkiniuose, karjeruose, kur statūs krantai, gilu, didelę reikšmę turi ir alkoholis.
Išgėrus alkoholio, iškart po valgio ar itin perkaitus saulėje negalima plaukioti. Pamačius skęstantįjį pirmiausia reikia kviesti gelbėtojus ir bandyti žmogui padėti. Patariama paduoti jam kokių nors plaukiančių daiktų. Tai gali būti čiužinys ar ratas, rąstas ar šaka, galima mesti virvę. Gelbėtojai įspėja neplaukti arti skęstančiojo, nes tai pavojinga abiems – išsigandęs žmogus nekontroliuoja savo veiksmų, stipriai įsikimba, todėl reikia stengtis būti nuo jo toliau, apiplaukti už nugaros, kad negalėtų sugriebti.
Saulė "augina" ligonių gretas
Šiaulių greitosios medicinos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė paskaičiavo, kad mažiausiai du kartus per parą yra kviečiamasi gydytojo pagalbos dėl per didelio karščio.
"Turime saugoti vieni kitus – nepraeiti pro šalį ištikus nelaimei, - sako E. Kukaitienė. - Žmonės neįvertina ir alkoholio poveikio esant tokiam karščiui. Patariama alkoholio su saulės voniomis nemaišyti."
"Gelbėjome merginą, kuri saulėje per pačią kaitrą išbuvo daugiau nei aštuonias valandas. Ką tai reiškia? Nesaugome ir netausojame savęs", - sako gydytoja ir patvirtina, kad nelaimingų atsitikimų dėl kaitros ir saulės yra gerokai daugiau, tik ne visi kviečia medikus.
Patarimai karštai dienai
Šiaulių visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ilona Iždonaitė primena, jog svarbu karštu oru laikytis rekomendacijų, kurios padės gerai jaustis net ir karštą dieną.
Svarbiausia - tinkamai apsirenkite: dėvėkite natūralaus pluošto laisvus, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius, venkite drabužių iš sintetinių audinių, patartina rengtis šviesiais drabužiais, kad jie atspindėtų saulės spindulius, avėkite odinę avalynę, pridenkite galvą apdangalu.
Karštuoju metų laiku fizinius darbus atlikite rytą ar vakare, karštomis tvankiomis dienomis patartina nesportuoti, pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 16 val. Pratinkite organizmą prie karščio palaipsniui, tai labai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms bei turintiems antsvorį. Kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose.
Gerkite dažniau nei troškina. Gerti geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos vanduo be angliarūgštės. Karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Negerkite iš karto daug, gerkite reguliariai po truputį. Atsigaivinti labiausiai tinka vaisių ir daržovių sultys ir arbatos.
Valgykite saikingai lengvai virškinamą maistą, geriausia – daug vaisių ir daržovių. Valgykite daugiau skystų arba lengviau pasisavinamų lieso pieno produktų. Nevalgykite riebaus ir sunkiai virškinamo maisto.
Pirmoji pagalba ištikus saulės smūgiui:
- skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią vietą;
- paguldykite jį truputį pakelta galva arba pasodinkite;
- atsagstykite ir atlaisvinkite drabužius, ypač apykaklę;
- vėdinkite vėduokle, ventiliatoriumi ar kita priemone;
- apipurkškite ar suvilgykite veidą vandeniu;
- ant galvos dėkite šaltą kompresą, jei yra galimybė - su ledu;
- pasiūlykite vėsesnio gėrimo;
- jei nukentėjusįjį pykina, duokite išgerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis);
- jei nukentėjusysis be sąmonės, paguldykite ant šono, vėdinkite, nieko negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.