Eva JAGMINAITĖ

Kaulų čiulpų donorystė yra neatlygintina, tačiau paaukoję kamieninių ląstelių žmonės gelbėja net ir itin sunkia onkologine liga - kraujo vėžiu - sergančiųjų gyvybę.

Šiaulių apskrities ligoninės Kraujo banko vedėja Neringa Mikalauskienė tikisi, kad vis daugiau šiauliečių ryšis kilniai aukai.

Visą mėnesį Šiaulių apskrities ligoninės Kraujo banke registruojami savanoriai, norintys tapti kaulų čiulpų donorais. Iki 2004 metų, kuomet Lietuvoje atlikta pirmoji negiminingo donoro kaulų čiulpų persodinimo operacija, kraujo vėžiu sergančiuosius gelbėdavo ir kraujo kamienines ląsteles sunkiems ligoniams aukodavo jų pačių šeimos nariai. Tačiau kartais net iš visame pasaulyje išsibarsčiusių dvylikos milijonų donorystei pasiryžusių žmonių nepavyksta rasti sergančiajam tinkamo kaulų čiulpų donoro.

Kas tie paslaptingi kaulų čiulpai?

Būtent to savęs klausia žmonės, išgirdę apie kaulų čiulpų transplantacijas. Atsakymas paprastas - tai kraują gaminanti medžiaga, esanti kauluose, kur yra daug nebrandžių, nuolat besidauginančių kraujodaros ląstelių, kurios laikui bėgant pakeičia pasenusias kraujo ląsteles. Susirgus kraujo vėžiu, užuot gaminus sveikas kraujo ląsteles, ima gamintis vėžinės. Sėkmingai atlikus transplantaciją, vėl gaminamas sveikas kraujas. Tai kone veiksmingiausias kraujo vėžio gydymo metodas, nes dažnam ligoniui nepadeda gydymas vaistais, chemoterapija, imunoterapija.

Tikimybė rasti donorą šeimoje - minimali

Statistika baugina: pasaulyje kone kas pusę valandos miršta kaulų čiulpų persodinimo nesulaukęs žmogus. Lietuvoje kasmet dešimčiai žmonių nepavyksta pasauliniame kaulų čiulpų donorų registre rasti tinkamo donoro, o kasmet kraupią piktybinės kraujo ligos diagnozę išgirsta daugiau nei pusantro tūkstančio lietuvių. Donoro pradedama ieškoti vos nustačius ligą, mat per keletą mėnesių neatlikus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos vilčių išgyventi nėra. Nors pirmiausia donorų ieškoma tarp šeimos narių, tikimybė rasti giminingą kaulų čiulpų donorą šeimoje yra gana maža, paprastai tik vienam iš penkių kraujo vėžiu sergančių žmonių tinka šeimos nario kraujas. Medicinos praktika parodė, kad atlikus kaulų čiulpų persodinimą, Lietuvoje klastingą ligą sėkmingai jau įveikė pusšimtis žmonių.

Dažniausiai kamieninių ląstelių donorais tampa su šia liga netiesiogiai susidūrę žmonės, sunkiai sergančių pacientų giminės, draugai, artimieji. Tačiau vis dažniau kraujo paaukoti ryžtasi ir pavieniai apie donorystę išgirdę asmenys. Jei prieš ketverius metus Lietuvoje pradėjus persodinti negiminingus kaulų čiulpus, šalyje paaukoti kamieninių ląstelių buvo pasiryžę vos 250 žmonių, tai dabar savanorių padaugėjo daugiau nei dešimteriopai - iki 2700 donorų.

Atlygis - išgelbėta gyvybė

Kaulų čiulpų donorystė - nemokama, didžiausias savanorių atlygis - kitiem padovanotas gyvenimas.

Kaulų čiulpų donorais gali tapti asmenys nuo 18 iki 45 metų, nesergantys lėtinėmis plaučių, širdies, inkstų, kepenų ligomis su funkcijos nepakankamumu, piktybinėmis ligomis, sifiliu, ŽIV, hepatitu B ar C. Donorystės procedūra skirstoma į tris etapus. Pirmiausia užpildoma donorystės anketa bei gaunamas asmens sutikimas, kad būtų užregistruotas Lietuvos negiminingų donorų registre. Išsiaiškinama, ar žmogus neserga donorystei neleistinomis ligomis, tuomet paimami trys kraujo mėginėliai po tris mililitrus. Ištyrus mėginius ir išsiaiškinus, kad žmogus yra tinkamas donoras, jis užregistruojamas Lietuvos bei pasaulio negiminingų kaulų čiulpų donorų registre.

Kuomet surandamas potencialus pacientas, nedelsiant susisiekiama su donoru. Kadangi skambučio, kad reikia jūsų kaulų čiulpų, galite sulaukti ir po kelerių, ir po kelių dešimčių metų, išsiaiškinus, ar donoras nepakeitė savo nuomonės, iš naujo patikrinama jo sveikata. Išsiaiškinus, kad žmogus gali paaukoti kamieninių ląsteles persodinti, donuojami kaulų čiulpai. Lietuvoje kol kas kamieninės ląstelės donuojamos tik vienu būdu - iš kraujo. 5-6 dienas donorui po oda švirkščiami vaistai, didinantys kaulų čiulpų koncentraciją kraujyje. Tai saugu ir visiškai nekenksminga. Vėliau iš venų specialiu aparatu surenkamos kamieninės ląstelės. Aštuonias valandas užtrunkančios procedūros metu paimama nuo 100 iki 300 ml kraujo su kamieninėmis ląstelėmis.

Ši procedūra donorui visiškai nepavojinga, o kraujodara savaime atsistato per 14 parų. Tiesa, kaulų čiulpai gali būti paimti ir tiesiogiai iš dubens kaulų bendros nejautros metu operacinėje, tačiau Lietuvoje šis būdas dar netaikomas. Surinkti kaulų čiulpai per 72 valandas privalo būti sulašinti sunkiam ligoniui. Nors po transplantacijos laukia varginantis ir ilgalaikis gydymas, tačiau tai vienintelis būdas įveikti kraujo vėžį.

Negiminingų kraujodaros kamieninių ląstelių donorais norintys tapti šiauliečiai gali užsiregistruoti Šiaulių apskrities ligoninės Kraujo banke, adresu V. Kudirkos g. 99, II korpusas, II aukštas.