Oksana LAURUTYTĖ

"Po pasirodymų tiesiog gręžiame drabužius. Jei šou rengtume dažniau, atrodytume kaip iš koncentracijos stovyklos - tiek energijos ir jėgų atiduodame", - kvatojasi dailininkai Gintaras Jocius ir Rolandas Kiaulevičius-Dabrukas. Rugpjūčio 12-ąją Šiaulių "Laiptų" galerijoje menininkų surengtas "GiRo šou" (performansas, kai stovint ant kojūkų ir skambant muzikai tapomi paveikslai) žiūrovus pakerėjo netikėtumu. "Pasirodymus rengiame tokius, kad būtų ir patiems įdomu", - sako JAV susikūręs lietuvaičių knygų iliustratorių duetas.

"Giromenų" performansas "Laiptų galerijoje".

"Laiptų galerijos" festivalio "Šiaulių Monmartro respublika" žiūrovai dviejų talentingų vyrų - vilniečio Gintaro Jociaus ir Šiaulių universiteto Menų fakultetą baigusio dzūko Rolando Kiaulevičiaus-Dabruko - performanso laukė smalsiai, bet gana skeptiškai nusiteikę. Ką tie "amerikonai" gali parodyti, juk amerikiečiams pirštą pakelk - jau juoksis! Vis dėlto vyrai sugebėjo nustebinti.

Pritemdytoje salėje juodai vilkintys juodomis kaukėmis ir šviečiančiais šalmais pasirodę ant kojūkų pasilipę "menai" nusipelnė audringų plojimų. Grojant įvairaus stiliaus muzikai, ilgakojai artistiškai judėjo ir ėmė piešti ant pakabinto kartono kažkokias tepliones. Pirma mintis buvo, kad papeizos ką nors ir šou baigsis. Tačiau dailininkai pasuko "paveikslą" ir visi nuščiuvo pamatę aiškėjantį Šiaulių miesto herbą.

Reginys tuo nesibaigė - dailininkai visus pakvietė į "šešėlių teatrą". Pasislėpę už širmos nutapė ir garsiąją Moną Lizą, pelnydami publikos susižavėjimo šūksnius ir ovacijas. "Mūsų kiekvienas šou - vis kitoks. Naudojame dūmus, ugnį, vandenį, purškiamuosius dažus. Ne tik publiką stebiname, bet norime ir save nustebinti", - sako Gintaras ir Rolandas.

Kas šie du vyrai, pasivadinę "Giromenais"? Maždaug prieš trejus metus Naujajame Džersyje (JAV) Gintaras susipažino su Rolandu vieno lietuvių bendruomenės spektaklio metu. Vienas pasakė, kad yra knygų iliustratorius, ir kitas pasakė tą patį. Netikėtas sutapimas - Amerikoje dirbantys ir gyvenantys lietuviai menininkai nė vieno iliustratoriaus nebuvo sutikę, ir štai tau! Vyrai susidraugavo, vyko į Vermonte vykusią menininkų stovyklą "Aštuonios meno dienos". Kuo toliau bendravo, tuo daugiau rado bendrų minčių, požiūris į meną sutapo. Geraširdžiai linksmi fantazuotojai nusprendė dirbti kartu ir rengti pasirodymus dviese.

2007-aisiais dailininkai surengė pirmąją bendrą kūrybos parodą Čikagoje. Čia, akompanuojant fortepijonui ir griežiant smuikui, pirmą kartą nutapė bendrą paveikslą "Čikaga". Pasirašydami paveikslą, dailininkai užrašė po dvi pirmąsias savo vardų raides "Gi" ir "Ro". Taip gimė kūrybinis tandemas "GiRo".

"Amerikoje publiką užvesti lengva, ovacijas jie reiškia garsiai, įsijungia į kūrybinį procesą, bet tai nereiškia, kad rengti pasirodymus galima bet kaip", - sako vyrai ir vardija, kiek JAV miestų aplankyta, kiek menininkų matė performansus. "GiRo" šou debiutavo lietuvių publikai Bostone, Čikagoje, Los Andžele, amerikiečių auditorijai Brandforde. Pernai šou rodytas ir Vilniaus galerijoje "Arkos".

Nuskambėjus atgarsiui JAV lietuvių spaudoje, "GiRo" ėmė kviestis įvairios lietuvių mokyklos, kuriose Gintaras ir Rolandas pristatė savo kūrybą, iliustruotas knygas, rodydavo programą vaikams "Piešiu, piešiu pasaką". Jos metu dailininkai, vilkėdami pačių pagamintais pasakų herojų (žaliakojo paukščio Okio ir mėlynojo briedžio Dokio) kostiumais, rodydavo savo improvizuotą spektaklį, mokydavo vaikus piešti.

"Giromenai" - lietuviai dailininkai Rolandas Kiaulevičius-Dabrukas ir Gintaras Jocius. Vyrai ne tik rengia šou - kūrybinis duetas apima didelio masto kūrybinę veiklą: bendros parodos, projektai, pasirodymai vaikams ir plačiajai auditorijai. Rolando PARAFINAVIČIAUS nuotr.

Į Ameriką - ieškoti laimės

Nejau šalies menininkams, norintiems sulaukti sėkmės, būtina vykti į Ameriką? Nors 39-erių Gintaras ir 31-erių Rolandas būtent ten gyvendami išgarsėjo, Gintaras vėl gyvena ir iliustruoja knygas Lietuvoje, o Rolandas svajoja čia grįžti.

Vilnietis Gintaras sako Amerikoje apsigyvenęs siekdamas geresnio gyvenimo. Norinčiam išlaikyti šeimą vyrui reikėjo pinigų, jis tikėjo mitu, jog Amerikoje galima greitai pralobti.

Pašnekovas sako piešti pamėgęs dar vaikystėje. Vilniaus dailės akademijoje scenografo specialybę įgijusiam vyrui visada buvo įdomios vaikiškų knygučių iliustracijos, animacija. Dar antrame kurse menininkas gavo pasiūlymą iliustruoti Tomo Main Rido knygą "Karo takas". Leidėjas buvo labai patenkintas, todėl Gintarui pasiūlyta iliustruoti dar kelias knygas. Taip prasidėjo jo, knygų iliustratoriaus, karjera, tačiau visiems piešti už grašius atsibodo. "Išvykau į JAV ir tik ten manęs ėmė ieškoti leidėjai. Anksčiau aš leidėjų ieškojau, visiems siūliausi, o dabar jau manęs ieško", - atvirauja vyras.

Fizinio darbo nebijantis Gintaras JAV pradėjo dirbti automobilių dažytoju viename autoservisų. Po kelerių metų darbo internetu sulaukė pasiūlymo iliustruoti "Grybų karą". Meno pasiilgusiam vyrui tai buvo puiki proga vėl pasinerti į kūrybą. Vakarais po darbo Gintaras palinkdavo ties popieriaus lapais ir jį aplankė sėkmė. Knyga buvo įvertinta ir menininkas buvo tiesiog apipiltas užsakymais. "Kelionė į Tandadriką", "Kiškių sukilimas" ir kitos jo iliustruotos knygos sulaukė didelio populiarumo. "Mano širdis buvo Lietuvoje, todėl grįžau namo. Dabar iš savo darbo išgyventi galiu", - sako jis.

Gintaras jau iliustravo galybę vaikiškų knygelių - M. Vainilaičio "Ežiukus Devyžiukus", Skomanto knygas, komiksų knygas "Vikingų žygis į Apuolę" ir "Gintaro kelias", V. Petkevičiaus "Gilės nuotykius ydų šalyje", A. Lindgren "Mes varnų saloje", "Ančiuką krypčiuką", "Bardo nuotykius", "Vilką ir siuvėją" ir daug kitų. "Piešdamas galvoju tik apie vaikus, mano piešiniai yra realistiški, tokie, kokius pats, būdamas vaikas, norėjau matyti knygelėse", - sako Gintaras, savyje atradęs ir šaržų piešėją. Jo šaržų galima rasti interneto tinklalapyje www.sarzai.lt .

Ekspromtu gimusi pasaka tapo kūnu

Rolandas Kiaulevičius-Dabrukas, Šiaulių universiteto auklėtinis, į JAV išvyko taip pat laimės ieškoti. Dirbo visokius darbus: statybininku, auklėjo vaikus, pasakų personažais yra ištapęs ne vieno vaiko kambarį.

"Mėgstu kurti visokias istorijas. Kartą šeimininkų vaikams ekspromtu ėmiau kurti pasakas apie zoologijos sode gyvenančius žvėrelius", - sako Rolandas. Vaikai klausėsi net išsižioję ir pasakoriui pasakė, kad pirks jo knygą. Rolandas susimąstė, prisėdo ir parašė kalėdinę istoriją "Zoolidays". Pateikęs darbą jaunų talentų konkursui iš daugiau nei 400 kandidatų pateko tarp 12 laimingųjų, kurių darbai buvo išspausdinti. "Yra žmonių, kurie metų metus laukia, kol jų knygos bus spausdintos", - sėkme džiaugiasi jis.

Rolandui sekėsi ir toliau - apgynė magistro laipsnį Konektikuto universitete, šiuo metu dėsto universitetuose, dailės mokyklose. Kad jo kūryba vertinama, buvo ir daugiau ženklų. Kartą šeimininkų sesuo pamatė Rolando nupieštą jos namo eskizą ir paprašė parduoti už 60 dolerių. Už šiuos pinigus nusipirkęs akvarelę Rolandas nutapė gėlyčių - už šį darbą jam pasiūlyta 100 dolerių. "Supratau, kad iš meno galima gyventi", - sako jis.

Rolandas ir toliau iliustruoja knygas bei mielai rengia šou. Vyras sako, kad su kojūkais vaikščioti nėra labai lengva. Rengti pasirodymus atsistojus ant jų pasiūlė Gintaras. Rolandas ant kojūkų užsilipo būdamas vienas namuose ir pabandė vaikščioti. Tada kilo problema - kaip nuo jų nulipti. Iš pradžių kvatojosi, o vėliau net išsigando. Šiaip taip nusikabarojo ir dar gerai nemokėdamas pasirodė šou Bostone. "Kojūkai - pati geriausia svorio metimo programa", - juokiasi jis.

Rolandas ir Gintaras sako, kad ateityje su savo programomis ir projektais ketina lankytis įvairiose lietuvių išeivijos bendruomenėse Europoje ir pasaulyje. Praėjusį trečiadienį "GiRo" surengė gražią akciją - Vilniaus universiteto Vaikų ligoninėje pristatė naują specialiai mažiesiems ligoniukams skirtą pasaką spalvinimo knygelėje "Ką pamiršo Vukas?" Knygelės pristatymo metu menininkai su vaikais piešė pasakų herojus ir savo pačių pasigamintomis kaukėmis bei dekoracijomis parodė mini spektakliuką.

Tiesa, renginio išvakarėse Gintaro žmona Ala pagimdė sūnų. Iliustratoriaus gerbėjų gretos džiaugsmingai didėja.