Birželio 23-iosios vakarą Radviliškio miesto kultūros centro folkloro ansamblis "Aidija", puoselėdamas lietuvių liaudies tradicijas ir siekdamas su jomis supažindinti miesto bendruomenę, tradiciškai šventė Rasas (senovėje dar vadintas Kupolėmis) Eibariškių parke.

Radviliškiečiai šventė Rasas ir spėjo ateitį. "Šiauliai plius" archyvo nuotr.

Ilgiausios metų dienos ir šviesiausios nakties šventės linksmybės į savo verpetą įsuko radviliškiečius. Kiekvienas šventės dalyvis buvo sutiktas prie apeiginių vartų su apsiprausti skirtu vandeniu, kad būtų ne tik kūnas, bet ir dvasia švari. Merginos pynė pievoje vainikėlius, kupoliavo. Čia pat folkloro ansamblio būrėja Danguolė Sopina kiekvienam suskynusiam kupolę pranašavo ateitį. Merginos mėtė vainikėlius ant kupolės medžio ir būrė, po tiek metų ištekės. Užgrojus folkloro ansamblio kapelai, susirinkusieji pievoje šoko ir žaidė įvairius liaudies žaidimus, dainavo dainas saulei ir Lietuvai, degino kupoles, kad negandos neužpultų, lankė medžius, pagerbė juos maldomis ir dainomis už teikiamą stiprybę, ramybę, gydomąjį poveikį. Besileidžiant saulei, ant kalnelio užkurtas aukuras, temstant pievą nušvietė didysis laužas, Jonai ir Janinos pagerbti ąžuolų vainikais. Artėjant šventės kulminacijai, ant aukštos stebulės uždegtas ratas, simbolizuojantis saulę aukščiausiame taške, o netrukus pakalnėn nuridentas degantis ratas jau paženklino saulės žemėjimo ir nakties ilgėjimo pradžią. Vyrai su degančiais fakelais rankose apšvietė kelią ir palydėjo dainuojančias moteris ir merginas, nešančias plukdyti vainikėlius su žvakelėmis viduryje. Manyta, kad jei vainikėlis plaukia, tai mergina ištekės, o jei sustoja, šiais metais dar nesusiras vyro. Žvilgsniais ir dainomis palydėję vainikėlius, šventės dalyviai pamažu ėmė skirstytis, palikdami ištvermingiausiuosius siausti prie laužo ir laukti patekančios saulės.

Folkloro ansambliui talkino ir savo muzika susirinkusiuosius džiugino pensininkų draugijos "Radviliškio bočiai" muzikantai.

Radviliškio miesto kultūros centro informacija