Alvydas JANUŠEVIČIUS www.etaplius.lt

Aplink Šiaulių universiteto Menų fakultetą atliekami kasimo darbai uždavė nemažai galvosūkių archeologams ir istorikams. Atkasti radiniai žada daug pasakyti apie senąją Šiaulių istoriją.

Šalia Zubovų dvaro atkastas XVI amžiaus grindinys.

Jono Kazimiero šilingai

Archeologė Virginija Ostašenkovienė atlieka archeologinius kasinėjimus aplink Menų fakulteto pastatą. Aplinkui pastatą aptiktas smulkesnių akmenų grindinys, tiksliau – nuogrinda. Giliau po ja rastas iš plytų mūrytas lietaus nutekėjimo drenažas. Panašu, kad jis yra to paties laikmečio kaip ir akmenų grindinys.

Lygiai toks pat drenažas, rastas pietvakarinėje pastato pusėje, yra šiek tiek praardytas ir pataisytas. Keletas monetų liudija, jog tai vyko tarpukariu – apie 1923 metus. Greičiausiai mokytojų seminarijos laikais buvo tvarkoma užsikimšusi lietaus kanalizacija.

Prie pastato pietrytinės sienos aptikta senesnių pamatų. Puikiai išlikęs pamatas galėtų būti mūrytas XVII amžiuje. Apie tai liudija mūrijimo būdas, plytų forma, įmūrytos keramikinės šukės.

Būsimos drenažo trasos vietoje aptikta daug keramikos šukių: koklių, puodynių. Kurį laiką apie šių radinių amžių buvo galima tik spėlioti, tačiau netrukus aptiktos aštuonios monetos – Jono Kazimiero šilingai, nukalti 1666 metais.

Archeologė V. Ostašenkovienė rado keistą radinį, panašų į koklinę virtuvinę krosnį. Kol kas sunku nustatyti, kuriam laikmečiui priklauso šis statinys.

Istorija – po kojomis

ŠU Istorijos katedros vedėja Rita Regina Trimonienė tvirtina, kad toks archeologinis radinys – ne smulkmena. Lietuvos dvarai yra menkai ištirti. Labiausiai ištyrinėta yra Kurtuvėnų dvarvietė.

Istorikė džiaugiasi, jog dabar Šiauliai gali šiek tiek užriesti nosį ir nesivadinti karo suniokotu ir atstatytu pramoniniu miestu.

Dvarvietės kasinėjimai mažai ką pasako apie paprastų miestiečių gyvenimą, nes čia jiems nebuvo leidžiama įžengti. Aurelijos PAULAUSKAITĖS nuotr.

XVII amžiaus akmenimis grįstas keliukas bei kiti radiniai liudija apie aukštą ekonominį išsivystymą. Istoriniai šaltiniai patvirtina, jog Šiaulių ekonomija buvo pati pelningiausia Lietuvos kunigaikštystėje. Rastas plokštinis koklis su Radvilų herbu.

Radiniai leidžia daryti prielaidą, jog būtent šioje vietoje galėjo būti ir istorinė Šiaulių užuomazga. Šiaulių žemė minima nuo Saulės mūšio. Vėliau, kai karalius Mindaugas išžudė šią žemę valdžiusius Bulionis (Bulevičius), valdžią visam laikui perėmė Lietuvos kunigaikštystė.

Nuo XVI amžiaus vidurio iki pat XVIII amžiaus čia gyvavo Šiaulių karališkoji ekonomija, kuri privalėjo išlaikyti valdovą.

Šiaulių ekonomiją valdęs Antanas Tyzenhauzas pastatė pirmąjį mūrinį dvarą. Ši ekonomija buvo geriausia – valdžiai duodavo daugiausia pajamų. Po trečiojo Lietuvos padalijimo Šiaulių dvarą, jau šiek tiek apirusį, perėmė Zubovai, kurie čia įkūrė vasaros rezidenciją.