Irena BUDRIENĖ

Šiaulių centrinėje turgavietėje pats braškių sezono įkarštis – prekystaliai lūžte lūžta nuo prinokusių, saldžių, mūsų krašto ūkininkų išaugintų uogų. Nors Vilniaus regiono braškių augintojai skundžiasi dėl liūčių gerokai sumažėjusiu derliumi, mūsiškiai nusiteikę optimistiškiau ir galutinai šiųmetį sezoną įvertins tik jam pasibaigus.

Šiaulių centrinėje turgavietėje pats braškių pikas - uogos skinamos ir iš agroplėvele dengtų plotų, ir iš atviro lauko.

Ūkininkai džiaugiasi, kad liūtys mūsų apskritį aplenkė. Vis dėlto jie pripažįsta, kad šiemet dėl šalnų ir gūdžios žiemos braškių užauginti pavyko mažiau nei pernai, bet nuostolių augintojai nepatiria, nes didesnė nei pernai yra uogų kaina. Pernai mažiausia uogų kaina buvo keturi litai už kilogramą, šiemet – penki šeši litai.

Didesnė kaina nesikandžioja

"Kaina didesnė, bet nesikandžioja", – sako braškių pirkti į turgų atskubėjusi šiaulietė Nijolė. Moteris išsirenka kokybiškų, tik ne pačių didžiausių uogų, už kurių kilogramą moka šešis litus. "Šaldiklyje kaupiu atsargas žiemai. Kasmet užsišaldau apie septynis kilogramus braškių", – neslepia ji. Nijolė nusprendė uogas pirkti dabar, nes mano, kad jų kaina daugiau nekris.

Šalia prekiaujanti ūkininkė Kristina Kvietkuvienė kibirą braškių perkančiai moteriai pritaiko nuolaidą paprašo tik puspenkto lito už kilogramą. "Perkantiems didesnį kiekį visada nuleidžiu", – sako ūkininkė.

Lenkiškų uogų beveik neliko

Braškių augintojai patvirtina, kad kaip tik šiuo metu skinama daugiausia lietuviškų braškių. Lenkiškų uogų turgavietėje beveik neliko, nes kaimyninėje šalyje braškių derlius jau baigiasi, o jų kaina laikosi aukšta – didmenininkai prašo po šešis zlotus už kilogramą, todėl jų net neapsimoka vežti į Lietuvą. Be to, uogų kokybė dėl Lenkijoje siautusių liūčių ypač nukentėjo – jos rūgštokos, susmegusios ir linkusios greitai pūti. Lenkiškomis uogomis prekiauja perpardavinėtojai, o lietuviškomis uogomis – patys ūkininkai, kuriuos pažinti nėra sunku, o kad būtų patikimiau, galima užkalbinti, paklausti, kaip augintas ir kokios veislės uogas siūlo pirkėjams.

Braškių auginimo subtilybės

Atviriausiai apie braškių auginimą kalba ūkininkas Rimantas Norkus iš Saveikių kaimo (Šiaulių raj.). "Mes naudojame bechlores trąšas, kurios yra dešimt kartų brangesnės už įprastas. Trąšos su chloru gadina uogų ir vaisių skonį – jie tampa rūgštūs. Atliekame dirvos tyrimus, kad nustatytume tikslų, minimaliai augalams būtiną trąšų kiekį ir jų beriame nei per daug, nei per mažai – tiek, kiek reikia", – pasakoja ūkininkas. Geriausių šiuolaikinių veislių braškių sodinukų jis atsiveža iš Olandijos. Kartu su kitu Šiaulių rajono braškių augintoju Dainiumi Serva nuolat domisi šia žemės ūkio šaka, seka naujoves, dalyvauja Vokietijoje vykstančiose specializuotose braškių ir šparagų augintojams skirtose parodose. Savo patirtimi ir braškių sodinukais R. Norkus noriai dalijasi su kitais ūkininkais. Paklaustas, kokios veislės uogas siūlo, dažnas augintojas atsako sodinukų gavęs iš Norkaus...

Norkai dirba draugiškai visa komanda - šeimos galva Rimantas, žmona Raimonda ir duktė Rimantė. Jie sako, kad braškių auginimas yra subtilus, žinių ir patirties reikalaujantis darbas.		Ūkininkė Julija Velienė iš Joniškio rajono taip pat nestokojo pirkėjų. Moteris šiek tiek nuleido kainą - už braškių kilogramą prašė penkių litų. Ji kvietė paragauti uogų. Jų paskanavusi senolė įsitikino, kad braškės - tikrai saldžios. Ūkininkė neslėpė, kad augindama braškes papildomų pajamų gauna visiem metams, nes jos darbe gaunamas atlyginimas yra itin mažas.

Saldžios ir sveikos

Kruopštus ūkininkų darbas duoda gerų rezultatų – braškės išties ne tik gausiai dera, bet ir yra išvaizdžios, puikaus skonio – tiesiog tirpstančios burnoje. Tos saldžiosios yra ankstyvųjų veislių. Jas pažinti galima iš šviesesnės spalvos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba savo laboratorijoje Vilniuje kruopščiai ištyrė braškes, kad pirkėjo stalui būtų siūlomos tik kokybiškos uogos. Nei pesticidų, nei sunkiųjų metalų likučių lietuviškose uogose nerasta, todėl tarnyba teigia, kad jos yra visiškai tinkamos valgyti.

Tadas Baliutavičius Tribių kaime (Šiaulių raj.) ūkininkauja kartu su tėvu Antanu. Ūkininkai nesiskundžia - nors šiemet braškių derlius trečdaliu mažesnis, didesnė yra uogų kaina. Pirkėjų kokybiškoms uogoms netrūksta, kartais net eilutė nusidriekia. Autorės nuotr.

"Pagaliau žmonės suprato, kad kokybiškos uogos, kaip ir gera dešra, kainuoja daugiau, ir nesiraukydami moka, kiek prašomi", – sako R. Norkus. Pasibaigus braškėms, jis pirkėjams siūlys taip pat veislinių saldžių juodųjų serbentų, kurie jau pradeda derėti. Uogų asorti žada ir ūkininkė Ineta Servienė. "Be braškių, auginam aviečių, vyšnių, trešnių, tai žmonės galės pasirinkti, kokias uogas valgyti", – šypsosi ūkininkė.