Ričardas JAKUTIS
Atsistok ant pirštų galiukų ir dešine ranka nuo viršutinės lentynos paimk svarią knygą. Perskaityk ir padėk į vietą. Tuos pačius judesius kaire ranka atlik su kita knyga. Šį pratimą atliekant kiekvieną dieną, išsivysto galingas intelektas kartu su didžiuliais bicepsais.
(Mankštos pratimas)
Jei yra didysis poilsis, kurį tokį padaro, tarkime, atostogos Kaprio saloje, tuomet yra ir mažasis poilsis, pavyzdžiui, laikas su knyga. Umberto Eco savo romane "Fuko švytuoklė" aprašo tokį knygų leidėją Garamondą, kurio leidžiamos knygos buvo reikalingos tik jų autoriams. Ar dabar padėtis nepanaši? Ką žmonės dabar skaito? Knygynai atsako - ezoterinę literatūrą, skandalingus darbus, populiarias ir pigias knygas. Vidutinis lietuvis savo laisvalaikį gali užpildyti daugybe kitų pramogų. Yra daugybė kavinių bei barų, kur gali leisti savo vakarėlius, Vilniun ar Rygon vis atvažiuoja pasenusios ar dar nespėjusios pasenti Vakarų popso ir roko žvaigždės – kartais net po kelias iš karto. Pagaliau turime internetą, į kurio begalinius puslapius įsipainiojus galima greitai praleisti savo visą trumpą gyvenimėlį.
Neseniai paskelbus sociologinį tyrimą apie Lietuvos gyventojų skaitymo įpročius, turbūt visiems labiausiai įstrigo mistinis "trečdalis", tai yra tiek žmonių išvis niekada neskaito knygų. Be abejo, negražus tai skaičius. Bet jei esame optimistai, tai pagalvokime – du trečdaliai skaito. Ir jiems perskaityta knyga sukelia emocijų. Tai puiku.
Patiko kažkieno girdėtas pamąstymas, jog skaitymas - keistas procesas, daug kuo primenantis žiūrėjimą į debesis. Tad jei atrodo, kad skaityti turime tik rudenį ir žiemą, klystame, pavyzdžiui, ar ne gražus žmogus, laikantis rankose knygą vasarnamio aplinkoje?
Sako, žmonės myli lietuviškas vasaras. Bet jūs kokiam nors Lietuvos gale sėdit prie kokio nors ežeriūkščio ir nežinot ką veikt. Jums per šilta, o gal per šalta ir nuobodu. Ši vasara tokia, kad, atrodo, saulė kepins nesiliaudama arba lis kiaurą parą. Nepamirškime, kad rytoj, liepos 10-ąją - Septyni broliai miegantys. Mūsų protėviai tikėjo, kad jei šią dieną be perstojo lyja, tai lis dar septynias dienas, o gal net septynias savaites, vadinamas septyniais broliais miegančiais, arba "myžniais". Jei lietus sugriovė visus jūsų planus, tai taip jums ir reikia. Čia dievo kerštas už tai, kad nepasiėmėt knygos - laimės talismano, garantuojančio šilumą ir jaukumą.
Bet grįžkime prie poilsio skaitant. Kaip gražiai skaitymą aprašė Machiavelli: "Vakarais grįždavau namo ir užeidavau į kabinetą. Įeidamas nusimesdavau kasdienius suteptus ir dulkinus drabužius ir apsivilkdavau karaliaus dvariškio rūbus. Tinkamai apsitaisęs, žengdavau į senųjų raštus. Draugiškai jų sutiktas, mėgaudavausi tik man vienam skirtu penu, dėl kurio ir gimiau. Ten nesidrovėdamas kalbėdavausi su jais, klausinėdavau apie jų poelgių priežastis, ir jie maloningai man atsakydavo."
Iš knygų lentynos traukiu Karen Jay Fowler romaną "Džeinės Ostin knygų klubas". Jame, nesunku suprasti iš pavadinimo, pasakojama apie vieno knygų klubo veiklą: keli žmonės susitarę perskaito tos pačios autorės romanus ir vėliau susitikinėja, norėdami juos aptarti. Įdomu, kad tuose aptarimuose visi kalba ne tiek apie perskaitytas knygas, kiek pasakoja savo gyvenimo istorijas. Susieiti pasikalbėti apie perskaitytą knygą dvelkia oria, beveik pamiršta pagarba pašnekesiui, diskusijai. O kad žmonės kalba ir apie save, ką darysi, taip jau būna. Dar pastebi, jog žmonės skaitė tą patį, bet pamatė viską skirtingai. Knygų klubo nariai pripažįsta ir didžiuojasi, kad knyga jiems jau yra tapusi gyvenimo dalimi. Vieni apie tai, ką perskaitę, kalba svariai ir logiškai, kiti - emocionaliai, vieni - gindami autorių ir jo kūrinį, kiti – kritikuodami. Tokios diskusijos mūsų viešajame gyvenime kol kas vyko tik apie politiką, nebent šiek tiek virė aistros dėl Browno.
Karen Jay Fowler romaną pasirinkau neatsitiktinai. Moteris rašo apie knygas, apie knygų klubą, o nukrypsta į sudėtingiausius pasvarstymus apie gyvenimą. Moterų romanai visai kitokie: išjausti, netikėti. Moteris suvokia pasaulį tik moteriškai, todėl moteriškieji tekstai nuo vyrų rašomų tekstų skiriasi jausmingu santykiu su pasauliu. Neįspėjama moteriškumo paslaptis! F. Fellini apie moterį yra sakęs: "Tu esi motina, sesuo, meilužė, draugas, angelas, velnias, žemė, namai." Moterys praskleidžia uždangą į vilties anatomijos suvokimą. Literatūros kritikai vienbalsiai pripažįsta, kad moteriškumo fenomenas, atskelidžiamas kūriniuose, slypi pačioje moterų prigimtyje. Mylimoji, motina, žmona, dukra – tik keli socialiniai moterų vaidmenys. Vieno jų neatlikimas lemia, koks bus moters parašyto kūrinio vidinis tekstas, nes moteris negali pabėgti nuo savo prigimties, kuri pirmiausia atsiskleidžia kaip mylinti. Pasirodo, dar Tomo Akviniečio laikais moterų kūryba buvo lyginama su neįprastu gamtos reiškiniu - aguonų svaigumu. Žaižaruoja, keri, o dar tas kvapas, kuris visad stiprus dalykas. Tiesa, rašančių vyrų yra tris kartus daugiau negu moterų, tačiau ir plunksną laikančių bobų, kaip pasakytų A. Valinskas, dabartiniame pasaulyje šimtai tūkstančių, bet jos kažkaip pasislėpusios. Tarp jų yra ir labai talentingų. Jau nepamenu, kuris iš klasikų yra parašęs: "Tobula moteris su literatūra elgiasi taip pat kaip ir su maža nuodėme - paviršutiniškai, prabėgom apsidairydama, ar kas nors pastebi ir kad tai kas nors pastebi."
Jau kuris laikas mūsų knygynų lentynose vis pasirodo bestseleriais tapusios moterų parašytos knygos apie šeimyninio gyvenimo, karjeros ir laisvalaikio nesuderinamumą, apie poreikius, norus ir galimybes. Tad dar viena puikios rašytojos knyga - Lucios Etxebarrios "Meilė, smalsumas, prozakas ir abejonės". Trys seserys, iš pažiūros labai skirtingos, tačiau visas vienija tai, kad nė viena nesijaučia gyvenime pasiekusi, ko troško.
Ana - namų šeimininkė. "Laikas ir liūdesys prasideda ta pačia raide, dienos slenka viena po kitos, o aš nieko nenuveikiu. Nuobodu gyventi, kai neturi skubių darbų, nežinai ko griebtis. Taip, turiu vyrą ir vaiką, bet man šito negana. Nenoriu visą mielą dieną leisti namie..."
Roza padarė stulbinamą karjerą tradiciškai daugiau vyrams priklausančioje srityje. "Mane apibūdinantys žodžiai. Technologinė pusiausvyra. Elektroninis paštas. RAM atmintis. Balansas. Biudžetas. Pranešimai trimis egzemplioriais. Kreivės. Rizikos faktorius. Išmokų minimumas. Direktorių taryba. <...> Mano gyvenimas neatrodo labai jau žavus."
Kristina propaguoja seksualinę laisvę, dirba madingame bare padavėja. "Esu išmėginusi visus įmanomus narkotikus, miegojau su įvairiausių tipų vyrais, kurie tik pakliūdavo ant mano kabliuko. Apskritai visai gerai gyvenau. Tačiau, ko gero, gyvenau pragaištingai. Galbūt aš jau nieko nesuvokiu."
Kuo šis romanas nustebina? Ogi autorė dėl visų moterų nelaimių bei nesėkmingai susiklosčiusių gyvenimų nekaltina vyriškosios giminės. Drąsu. Moterims, ypač feministėms, tai gali nepatikti. Vis dėlto užtikau vertinimą, jog šis romanas - tarsi kvepalai. Jau pirmoji nata - kažkas lengvo, modernaus, truputį komiško. Pirmas įspūdis padarytas, knygos nesinori mesti šalin. Aišku, pagrindinė romano išvada visgi moteriška: "Nepaisydama sunkumų, kurie lydės visą gyvenimą, stipri moteris pasieks tai, ko užsigeis."
O štai Fern Michaels romanas "Graži moteris". Fern Michaels - viena populiariausių JAV rašytojų, kelių dešimčių romanų autorė, jos knygų pasaulyje parduota daugiau nei septyniasdešimt milijonų egzempliorių. Romanas "Graži moteris" - apie dvi geriausias drauges - Rozi Gardner ir Viki Vinters, kurios buvo artimesnės net už seseris. Kartu sėkmingai plėtojo kalėdinės prekybos paštu verslą ir ramiai, laimingai gyveno nedideliame mieste Džordžijos valstijoje. Tačiau idilė truko neilgai – tik iki tos dienos, kai į Rozi gyvenimą įsibrovė moterų numylėtinis, gražuolis švaistūnas Kentas Blisas. Saldžiais žodžiais užbūręs apkūnią ir savimi nepasitikinčią moterį, vyras greitai tapo jos išlaikytiniu ir Rozi nesutarimų su Viki priežastimi.
Visai kitokia Jane Porter knyga "Atostogų flirtas". Jam atiteko vasarnamis, "Porsche" ir jauna draugė. Ji liko su dviem vaikais ir sudaužyta širdimi. Nuo šiol interjero dizainerė Džekė priversta iš naujo kurti gyvenimą. Bet kaip ištverti vienišus vakarus darganotame Sietle? Kaip vėl pasijusti moterimi, kai tiek metų buvai vien žmona ir mama? O dar tas nelemtas keturiasdešimtmetis, pakibęs ant nosies! Įkalbėta draugės Džekė ryžtasi kelias dienas praleisti. saulėtuose Havajuose. Viena. Laimė, neilgam. Egzotiška sala, gaivus vandenynas, svaigūs kokteiliai ir flirtas su žaviu, jaunu banglenčių sporto instruktoriumi Kajumi - geresnės gimtadienio staigmenos nė nesugalvosi!
Klausytis protingos moters įdomu. Viena pasakojo turėjusi labai turtingą draugą, su kuriuo visur ėjo, važinėjo, bet kai šis prakalbo apie vestuves, dėjo į kojas kuo toliau. Sakė pastebėjusi, kad išgėręs - erelis, o realiai - tuštybių mugė. Pašnekovės nuomone, kai tikrai sutinki savo gyvenimo meilę, tai nei grožis, nei pinigai nesvarbu. Ir jei tikrai myli, tai nematai nieko: nei pinigų, nei padėčių, paprasčiausia visas gyvenimas einasi kaip iš pypkės, nors ir sunkumų būna, bet jų tarsi nepastebi, normaliai pragyveni. "Ką tu šiuo metu skaitai? – paklausiau jos. Tikėjausi išgirsti kažką didingo, o ji atsakė: "Suši pradinukams." Štai kaip.
Tai tiek apie skaitymą, vasarą, moteris, jų romanus, apie poilsį. Atostogos.
