Geriau vieną kartą alaus išgerti, negu šimtą kartų apie jį paskaityti, - mintis protinga, tačiau su mūsų lediniu gėrimu neturinti nieko bendra. Bokalo alaus ši publikacija nepakeis, tačiau nuo varginančio skausmo, kurį gali sukelti besaikis alaus vartojimas, gali išvaduoti.

Skausmai, padauginus išgerti alaus, gali būti įvairiausio pobūdžio – kojose – nuo padidėjusio svorio, galvoje – nuo šoktelėjusio kraujospūdžio, kepenyse – nuo cirozės. Gali būti jų ir kitokių, atsirandančių sumušus ar išsisukus galūnes. Ir dėl visko bus kaltas linksmybę žadinantis skystis. Jau nekalbant apie skausmus piniginės srityje – vienas mano pažįstamų juos jaučia reguliariai, mat turi keistą įprotį kiekvieno aludės aplankymo metu pamesti kreditines korteles, mobiliuosius telefonus, buto raktus...

Tačiau nebeburnokime apie liūdnus dalykus. Skirtingai negu rūkymas, teikiantis naudą vien tabako kompanijoms, alaus vartojimas gali ne tik neturėti žalingų sveikatai pasekmių, bet ir duoti organizmui naudos, priklausomai nuo to, kiek ir kokio alaus geriate.

Tos neišauklėtos mielės

Ne paslaptis, jog alus yra miežių salyklo mielinio rūgimo produktas. Arba kviečių salyklo – esmės nekeičia. Rūgimas gali būti "žemutinis" arba "viršutinis", priklausomai nuo mielių rūšies. "Vaikščioti" viršuje mėgsta Sacharomyces cerevisiae, o štai Sacharomyces carlsbergensis kukliai laikosi statinaitės dugne. Nesigilindami į cheminių reakcijų smulkmenas pastebėsime, jog rūgimo metu susidaro alkoholis. Mielės – gyvos būtybės, ryjančios angliavandenius ir išskiriančios spiritą. Lygiai taip pat be ceremonijų jos elgiasi ir "draugaudamos" su gira bei kefyru. Tačiau šiuose produktuose alkoholio buvimas yra gedimo požymis, o aluje – atvirkščiai. Tad gerdami alų mes geriame alkoholį. Alaus gėrimo varžybų rezultatai dažnai byloja, koks pavojingas gali būti šis sportas. Štai bandydamas pasiekti naują pasaulinį alaus gėrimo rekordą, žuvo 30–metis Naujosios Zelandijos gyventojas Jackas Manakau. Jam 77-asis bokalas pasirodė esąs mirtinas. Tikėsimės, jog mūsų skaitytojai susilaikys nuo bandymų sumušti šį letalinį pasiekimą.

Apie saikingumo ir tvarkos naudą

Apie tai, jog saikingas alkoholio vartojimas nekenkia žmogui, medikai kalba seniai. Statistika liudija, jog geri gėrimai netgi sumažina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę. Tik nesama vieningos nuomonės, kokį kiekį laikyti saikingu. Vienu metu daktarai kalbėjo, kad kasdienė 80 g grynojo alkoholio dozė niekam nepakenks (keturi buteliukai 0,33 litro talpos vidutinio stiprumo alaus!). Po to imta dozę tikslinti – ne daugiau nei gramas alkoholio kilogramui svorio. Pastaruoju metu JAV medikai įtartinai žvelgia į alkoholį ir leistina laiko 25–30 g dozę. Tai atitinka du mažus 0,33 litro talpos alaus buteliukus. Anglų saikingo vartojimo norma du kartus didesnė – keturi buteliukai po 0,33 litro. Belieka tik spėlioti, kokia gali būti lietuviškoji norma. Tiesa, kai kurie gudruoliai bando taupyti savo dienines normas, kad jas suvartotų penktadienio vakarą. Gydytojai to daryti nepataria. Geriau kasdien, bet po truputį.

Tai, ką daktarai prirašė

Dar XVIII a. laivynai pirkdavo iš aludarių nemažą kiekį putojančio gėrimo, kuris buvo vartojamas kaip efektyvi priemonė prieš avitaminozę. Aluje išties daugybė vitaminų, mikroelementų ir mineralinių medžiagų. Beje, kai kurios jų kituose maisto produktuose aptinkamos retai. Jos pakelia nervų sistemos tonusą, skatina raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, gerina širdies ritmą ir stimuliuoja medžiagų apykaitą. Tad be alaus mums neišsiversti. Alus, būdamas silpnas alkoholinis gėrimas, padaugina lipoproteino (vadinamojo "gerojo" cholesterino), kuris apvalo kraujagysles. Skirtingai nuo degtinės ir kitų panašių "medikamentų", alus pasižymi aiškiai išreikštu gydomuoju poveikiu. Karčios apynių esencijos raminamai veikia nervų sistemą ir padeda nugalėti stresą.

Tyrimai, kuriuos atliko Miuncheno technikos universitetas, nustatė, kad aluje esančios mineralinės ir kitokios medžiagos palankiai veikia organizmą. Jos stiprina raumenų sistemą, suaktyvina fermentų veiklą, užkerta kelią dantų ir dantenų ligoms. Žmonės, saikingai vartojantys alų, gyvena kur kas ilgiau už tuos, kurie nuo jo susilaiko. Gal tai ir yra atsakymas į klausimą, kodėl sutinkama tiek mažai žmonių, nemėgstančių alaus. Tiesiog jų mirtingumas didesnis. Visa tai, kas pasakyta, tinka visoms mūsų mėgiamo gėrimo rūšims. Bet prieš kraujagyslių ligas labiausiai kovoja tamsusis alus. Pasirodo, būtent jis yra puiki priemonė prieš trombų susidarymą. Užtai šviesiosios rūšys geriau susidoroja su inkstų ir šlapimo pūslės akmenimis - tarp alaus mėgėjų tokių aptinkama 53 proc. mažiau. Saikingas alaus vartojimas išties yra sveiko gyvenimo būdo atributas. Sportininkams jis padeda aukščiau nušokti ir toliau nubėgti.

Italų gydytojai nustatė, jog litras alaus, įtrauktas į kasdienį atletų racioną, padeda sutelkti sportininkams dėmesį, pagerina jų reakciją ir sustiprina raumenų jėgą. Amerikiečiai dar pridūrė, kad alus atkuria varžybų metu išeikvotą energiją, o prancūzai išgyrė alų, kaip galintį padėti pagerinti kraujo aprūpinimą deguonimi.

Vienas iš mitų, kurio svarbiausias herojus – alus, yra tas, kad nuo šio gėrimo storėjama. Egzistuoja netgi posakis "alaus pilvukas". Tačiau medicina atmeta šias pasakas. Savo kaloringumu šviesusis alus nusileidžia netgi pienui. Tiesa, vargu ar kas nors iš mūsų išgeria tiek pieno, kiek suvartoja alaus kai kurie jo mėgėjai. Žmonės storėja ne nuo alaus, o nuo užkandžių, kurių, užsigerdami alumi, sušveičia ne tiek jau mažai.

Alus, beje, gerokai žadina apetitą. Tai, turbūt, vienintelis dalykas, dėl kurio galima teisėtai apkaltinti šį gėrimą. Gal taip yra dėl to, kad bet kuris alkoholis sumažina cukraus kiekį kraujyje. Tai paveikia smegenyse esančius alkio centrus, kurie ir sukelia aliarmą. Nekreipkite į juos dėmesio.

Patarimas: netaupykite savosios sveikatos sąskaita - gerkite tik brangų kokybišką alų. Pinigų juk galima užsidirbti, o sveikatos už juos nenusipirksi.

Parengė Kamilė Vitkutė