Natalija SOBUTAITĖ

Martina, Marie ir Linda – trys merginos, atliekančios EVS praktiką Šiauliuose. EVS - tai Europos jaunimo savanorių organizacija, suteikianti galimybę įgyti patirties ir realizuoti save. Marie ir Linda į Šiaulius atvyko rugsėjį ir ketina čia pasilikti iki gegužės pabaigos. Martina – italė, praktiką pradėjusi sausį - Lietuvoje liks iki liepos.

Martina, Marie, Linda, dalyvaujančios Europos savanorių organizacijos projekte, baigusios mokyklą nebuvo apsisprendusios, kur toliau norėtų studijuoti, todėl pasirinko savanorių darbą. Asmeninio archyvo nuotr.

Kodėl nusprendėte įsitraukti į EVS veiklą?

Martina: Norėjau pagyventi užsienyje, pamatyti kitokią kultūrą, pailsėti nuo Varese - mažo miestelio šalia Milano, kuriame gyvenu, bei itališko mentaliteto.

Marie: Baigusi mokyklą nežinojau, ką noriu studijuoti, man reikėjo laiko apsispręsti, todėl nusprendžiau dalyvauti EVS programoje.

Linda: Aš taip pat nežinojau, ką studijuoti bei norėjau išvykti į užsienį. Taip atsiradau Lietuvoje.

Kodėl pasirinkote Lietuvą?

Linda: Aš pasirinkau projektą. Prieš EVS niekada negalvojau apie kelionę į Lietuvą.

Marie: Atsitiktinai sužinojau apie projektą, nusprendžiau pabandyti ir buvau atrinkta. Pamaniau, kodėl gi ne.

Martina: Taip pat nutiko ir man.

Papasakokite apie savo projektą išsamiau.

Marie: Mes dirbame radijo stotyje, rengiame laidas. Taip pat dalyvaujame mokyklos gyvenime, pavyzdžiui, kartais padedame vokiečių kalbos pamokose.

Linda: Organizavome tarptautinį vakarą - sausio pabaigoje vyko renginys "10 in 1", kuriame savo šalis pristatė skirtingų tautybių atstovai, šiuo metu esantys Šiaulių Didždvario gimnazijoje. Tiesą sakant, ketinu sieti ateitį su žiniasklaida, todėl radijas man - puiki praktika.

Martina: Aš myliu muziką, ji - mano gyvenimas. Radijas man buvo idealus pasirinkimas.

Ar programa pateisino jūsų lūkesčius?

Martina: Ne, nelabai. Tikėjausi, kad mano darbas bus techniškesnis ir labiau susijęs su muzika.

Linda: Tai vyko taip seniai... Aš žinojau, kad mano darbas bus susijęs su tekstų rašymų ir jų įrašymu.

Marie: Prieš atvykdama aš nieko nežinojau nei apie tai, ką turėsiu daryti, nei apie Lietuvą, todėl ko nors tikėtis buvo sunku. Tačiau aš patenkinta tuo, ką darau. Kol kas vis dar nežinau, ką studijuosiu grįžusi, dabar tiesiog ilsiuosi. Turime daug laisvo laiko, galime pakeliauti ir susipažinti su naujais žmonėmis.

Ar būdamos svečioje šalyje pasiilgstate šeimos?

Marie: Žinoma. Iš pradžių buvo keista, tai pirmas kartas, kai palieku šeimą tokį ilgą laiką. Dabar aš jau pripratau ir laukiu, kol susitiksime.

Linda: Juk egzistuoja "Skype", susisiekti galima internetu. Tėvai aplankė mane gruodžio pradžioje, kito vizito tikiuosi sulaukti per Velykas.

Kaip sekasi gyventi Lietuvoje? Kokie įspūdžiai?

Marie: Atsipalaidavusi šalis. Man patinka, kad atstumai nėra dideli ir galime aplankyti kitus EVS savanorius, kurių Lietuvoje yra apie septyniasdešimt.

Linda: Lietuviai - pašėlę vairuotojai! Jie važiuoja gana greitai ir arti vienas kito.

Marie: Pasiseka, jei jie sustoja užsidegus raudonai šviesai. Vokietijoje tai nėra įprasta, mes paklūstame taisyklėms.

Martina: Pastebėjau didžiulį skirtumą tarp jaunimo ir pagyvenusių žmonių. Pensininkai gyvena tikrai skurdžiai.

Marie: Parduotuvėse kartais tenka susidurti su pagyvenusiais žmonėmis, tuomet susišnekėti būna praktiškai neįmanoma. Belieka bendrauti ženklais, nes mano lietuvių kalbos žinios kol kas nėra geros. Su jaunimu problemų nekyla, jis puikiai šneka angliškai, kartais - net vokiškai.

Ką manote apie Šiaulius?

Martina: Čia tikrai gražu. Laukiu, kol pamatysiu miestą sniegui ištirpus. Mums patinka, kad visur galima nueiti pėsčiomis. Jei tik nebūtų šalta, būtų nuostabu.

Marie: Šiauliai mažesni nei mano gimtasis miestas, tačiau dėl mažesnio dydžio čia nėra didelių kamščių ir streso.

Linda: Mes aplankėme kelis naktinius klubus ir pastebėjome, kad rasti vietą, kurioje neskambėtų elektroninė muzika, gana sudėtinga. Aš nesu jos mėgėja, todėl naktiniame gyvenime nepastebėjau nieko ypatingo.

Martina: Esu pratusi prie didelių pasilinksminimo vietų ir daugybės žmonių. Čia aš pasigedau ne tik to, bet ir užsienietiškos muzikos. Klubuose skamba labai daug lietuviškos muzikos.

Marie: Tačiau jei esi su gera kompanija, muzika tampa nebesvarbi.

Spėjote susipažinti su naujais žmonėmis?

Marie: Su daugybe. Prieš atvykdama čia pažinojau tik Lindą, tačiau ir su ja susipažinome likus trim dienom iki atvykimo, EVS seminare.

Linda: Dauguma jų atvykę iš kitur, kaip ir mes. Iš Prancūzijos, Ispanijos, Italijos...

Marie: Susipažinome su merginomis iš Kurtuvėnų, dalyvaujančiomis kitoje programoje. Tarp lietuvių neradome tiek daug draugų ir nesame tokie artimi.

Martina: Manau, kad 20–30 metų žmonės ir studentai yra labai draugiški. Tuo tarpu mokykloje į mane žiūri kaip į pašalinę. Tačiau apskritai žmonės nori bendrauti.

Marie: Kartais jie labai nustemba, kai pasakau, jog nešneku lietuviškai.

Linda: O jie tiesiog šneka toliau, nors aš nesuprantu nė žodžio.

Kuo Lietuva skiriasi nuo jūsų šalies?

Martina: Oru bei maistu. Lietuviškas maistas man patinka. Lietuviai itin mėgsta pomidorų padažą ir valgo jį su viskuo. Man tai gana neįprasta.

Marie: Man labai patinka varškės sūreliai, Vokietijoje neturime nieko panašaus. Taip pat supratau, kad lietuvių kalba yra labai sudėtinga. Atvykusios tris mėnesius lankėme lietuvių kalbos kursus, tačiau mokame tik pagrindinius žodžius, pavyzdžiui "ačiū" ar "labas". Manau, tai pati sudėtingiausia kalba, kokią kada nors mokiausi.