Asta LAURECKAITĖ

"Šiuo metu atlieku bausmę Panevėžio pataisos namuose. Mano du vaikai auga globos namuose. Su vaikais bendrauju laiškais, bet pamatyti juos neturiu galimybės, todėl kreipiuosi į Jus. Padėkite pamatyti savo vaikučius. Būčiau labai dėkinga, labai ilgiuosi savo vaikų", - tokius laiškus jau trečius metus gauna Alma Javtokienė, Šiaulių vicemerė.

Direktoriaus pavaduotoja Regina Stankuvienė vaikus išveda susitikti su mamomis.

Jie jaudina ir verčia tikėti kalinčių moterų nuoširdumu. Kasmet ponia Alma susirenka Šiaulių ir aplinkinių rajonų vaikų globos namų auklėtinių būrelį ir patraukia į Panevėžio moterų kalėjimą. Paskutinį kartą važiuota gegužę. Padažnėję kalinčių mamų laiškai į kelionę paragina besibaigiant vasariui.

Gaila, kad Šiaulių kūdikių namų auklėtinė su mama nesusitiks – mergaitė susirgo. Pataisos namuose apgyvendinta nepilnametė šiaulietė Raimonda (vardai pakeisti) labai norėjo pasimatyti su seserimi. Deja, pastaroji sanatorijoje. Tačiau kitas jos noras išpildomas – pas ją važiuoja socialinė pedagogė Jolanta Mankuvienė. Radviliškyje ekipažą papildo keturi vaikai – septynmetė Evelina su trimečiu broliuku ir du broliukai – šešerių Povilas ir ketverių Benas, lydimi logopedės-specialiosios pedagogės Alės Puzarienės. Vaikai ramūs, džiaugiasi kelione.

Nepilnametės ir močiutės

Jolanta ima pasakoti apie savo patirtį bendraujant su Raimonda. Mergaitės mamai nusižudžius, ji pateko į globos namus. Greitai ją ėmėsi globoti tvarkinga šeima. Prasidėjus paauglystei, Raimonda ėmė nebeklausyti globėjų, bėgti iš namų, išgėrinėti, susidėjo su įtartina kompanija. Socialinė pedagogė kartu su globėja bandė įtikinti mergaitę elgtis tinkamai, bet tai negelbėjo. Galop ji apkaltino savo globėją išprievartavimu. Vykęs ikiteisminis tyrimas įtarimų nepatvirtino. Mergaitė grįžo į globos namus. Tačiau pabėgimai, išgėrinėjimai, valkatavimas tęsėsi. Kartą Raimondos ieškojo ilgokai, kol atėjo informacija iš Talino, kad rasta nuo narkotikų apsvaigusi po miestą klaidžiojanti nepilnametė iš Lietuvos. Tai buvo Raimonda. Tuomet nemalonumų lavina užklupo ir globos namų darbuotojus.

"Toje mergaitėje gyvena tarsi du žmonės. Išgėrusi ji tampa agresyvi, nesukalbama. Mes smarkiai susipykdavome. Tačiau praėjus laikui ji atsiprašydavo, glausdavosi, norėdavo kalbėtis. Vakarienei gavusi porą meduolių, vieną nešdavo man parodydama, kad aš esu jai artima. Sunkus buvo metas. Ji prisidirbdavo ir naktimis, ir poilsio dienomis. Palikdavau savo šeimą, namus ir važiuodavau", - prisimena socialinė pedagogė.

Dabar mergaitė nuteista 3,5 metų bausmės pataisos namuose. Devyni mėnesiai, praleisti tardymo izoliatoriuose, įskaičiuoti į bausmės laiką. Už ką? Šešiolikmetė keršijo draugei, kuri neva susidėjo su jos vaikinu, ir organizavo jos išprievartavimą. "Netikusi draugė" buvo įviliota į butą, kuriame buvo kelias dienas prievartauta.

Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotoja Regina Stankuvienė labai apsidžiaugė pamačiusi Jolantą. Šioje įstaigoje Raimonda - nuo vasario pradžios.

"Mes su ja dar tik susipažįstame. Labai norėtume, kad ji turėtų kokį nors žmogų laisvėje, kuris ją palaikytų", - sako pavaduotoja ir pripažįsta, kad naujokės elgesys jau kelia problemų.

Kartu su Raimonda kali dar trys nepilnametės. Visos iš globos namų. Jų patalpos visiškai atskirtos nuo kalinčių suaugusiųjų. Kai užeiname pas nepilnametes, Raimonda apsiašarojusi puola Jolantai į glėbį. Kitos dvi noriai bendrauja. Viena jų po poros mėnesių jau pati taps mama ir persikels į mamų su vaikais skyrių. Čia auga aštuoni pataisos namuose gimę mažyliai.

Merginų akys geros, atrodo, nuoširdžios. Jos žada daugiau čia nepakliūti. O kali už dažnas vagystes, plėšimą. Kai išeis į laisvę, grįš į globos namus.

Kitas direktoriaus pavaduotojas šiaulietis Ovidijus Burkauskas prisipažįsta, kad jos nesunkiai jį įtikina nebūtais dalykais. Tokios, atrodo, nuoširdžios. Tačiau Reginos Stankuvienės taip lengvai "nenupirksi"... Ji prisimena, jog neseniai buvo savaitė, kai įstaigoje nebuvo nė vienos nepilnametės. Bet taip būdavo reti. Naujos gyventojos sugalvojo ir sudaužė televizorius, kompiuterius, muzikos centrus. Ko nespėjo sugadinti, prižiūrėtojai išnešė. Dabar jos skundžiasi, kad nuobodoka. Maistu patenkintos. Viena tik padejavo, kad per kelis mėnesius priaugo net devynis kilogramus.

Paliekame nepilnametes su jų pažadais keisti savo gyvenimą. Pavaduotoja pasiūlo aplankyti močiučių kamerą. Augusių moterų gyvenamoji patalpa išpuošta lentynėlėmis su gėlėmis, primegzta rausvų servetėlių, rankdarbių. Atrodo, trūksta tik anūkų... Prekiavo narkotikais, apgaudinėdamos senus žmones išviliojo iš jų pinigus – pensinio amžiaus kalinčių moterų nuodėmes vardija įstaigos vadovai.

Močiučių kamera išpuošta rankdarbiais, gėlėmis. Atrodo, trūksta tik anūkų... Autorės nuotr.

Vedybos ir socialinis statusas

Panevėžio pataisos namuose kali 280 moterų. Devynios iš jų atlieka areštą (iki 90 parų), jų izoliacija intensyvesnė.

"Apie 100 iš jų – narkomanės, tiek pat turi psichopatinių problemų, 65 – priklausomos nuo alkoholio", – pristato "kontingentą" Regina Stankuvienė.

Trys laukiasi kūdikio. Pasirodo, įstaiga privalo nuvežti kalines į susitikimus su savo vyrais, kalinčiais kitose įstaigose, tik moteris turi susimokėti už kelionę. Po tokių pasimatymų kartais moterys pasijaučia besilaukiančios... Dažnai čia moterys skiriasi su savo vyrais, vėl teka, keičia pavardę. Aukščiausias rangas – ištekėti už įkalintųjų iki gyvos galvos. Tokios moters statusas pataisos namuose ūgteli.

Vadovai pasakoja, jog vyksta intensyvi pogrindinė prekyba. Viskas parduodama (kartais net vyrai), keičiama į cigaretes.

Moterims siūloma profesinė reabilitacija – gali rinktis kirpėjos, siuvėjos arba virėjos amatą. Ypač populiari kirpykla. Surenkamos apie 30 moterų grupės, apie 25 iš jų kursus baigia. Užeiname į kirpyklą. Skurdžioje patalpoje stovi medinės aptriušusios kėdės, veidrodžiai, šukos, keletas įrankių. Moterys viena kitai daro šukuosenas.

Eidami pro šalį prasilenkiame su smulkiu, sportiniu kostiumu apsirengusiu, beveik plikai galvą nusiskutusiu žmogumi. Jis žemu vyrišku balsu pasisveikina. Nustembame – ar čia yra ir vyrų?

"Tai moteris, mūsų gyventoja", - paaiškina pavaduotoja.

"Mano mamai reikia kito darbo"

Užeiname į pasimatymų kambarį. Čia dvi jaunos simpatiškos mamos džiaugiasi mūsų atvežtais vaikais. Mažoji Evelina pareiškia, kad ji niekur su mumis nebevažiuos, liks čia su mama.

Moterys dėkoja Almai Javtokienei už galimybę susitikti su savo mažyliais.

"Kiek rašėme visur, prašėme, niekas mūsų neišgirdo. Tada pavaduotoja pasiūlė rašyti jums", - pasakoja kalinčios mamos.

"Taigi čia mūsų vaikas", - aikteli pavaduotoja, pažinusi vieną mažylį. Pasirodo, jis pataisos namuose augo iki vienerių metų. Mama buvo paleista į laisvę. Tačiau po kiek laiko nusikalto ir grįžo į įkalinimo įstaigą vėl. Tada jos abu berniukai atsidūrė globos namuose.

"Mes neribojame vaikų susitikimų su mamomis. Direktorius socialiniams ryšiams palaikyti savo nuožiūra gali suteikti papildomų pasimatymų. Tačiau vaikus retai kas atveža", - pasakoja pavaduotoja.

Mamos vaišina vaikus kukliomis vaišėmis, dovanoja žaisliukų, megztų kojinių.

Galimi ir dviejų dienų ilgalaikiai pasimatymai. Tam įrengtose patalpose čia galima gaminti maistą, koridoriuje stovi televizorius. Dvi dienas čia kartais gyvena pas mamas atvykę vaikai.

Mūsų vizitas baigiasi. Iš pasimatymo atvedami vaikai. Evelina liūdna.

"Man neleido pasilikti, išvarė", - piktai pareiškia. Vaikai triukšmingi, suirzę. Evelina paklausia, kur jos mamos darbas. Jai parodo į pataisos namus.

"Ne, čia kalėjimas, - nesutinka. - Mano mamai reikia naujo darbo."

Trupusį pamąsčiusi prikimba prie kito berniuko.

"Tavo mama niekada neišeis iš to kalėjimo. Ji čia visą laiką gyvens, miegos. O mano mama išeis", - tvirtai ištaria mergaitė. Ji dar nežino, jog mama pasilieka raudonų plytų grotuotame name todėl, kad atėmė gyvybę jos tėčiui...