Alvydas JANUŠEVIČIUS, www.etaplius.lt

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmuose pristatytas būsimas Rėkyvos ežero monitoringas. Docentas Julius Taminskas paaiškino, kaip bus nustatytas durpių gavybos įmonės AB "Rėkyva" poveikis ežerui. Docentas teigia, kad be gamtinių nuostolių neišsisuksime, o situacijos stebėjimas kainuos šimtus tūkstančių.

Geologijos ir geografijos intituto docentas, mokslų daktaras J. Taminskas teigia, kad Rėkyvos ežero pusiausvyra buvo pažeista dar dvarininko Karpio laikais. Tuomet jokių ištakų neturinčiame ežere buvo iškasti kanalai. Anksčiau lietingais metais vanduo tiesiog nutekėdavo per žemapelkę.

Mokslų daktaras AB "Rėkyva" užsakymu parengė monitoringo planą, kuris gali tęstis dešimtmečius. Jame siūloma įrengti automatinius stebėjimo įrenginius, kurie matuotų, kiek vandens ežeras praranda dėl durpių įmonės veiklos. Taip pat būtų nustatoma, kaip vandens lygį ežere keičia gamtiniai procesai. Pasirodo, karštą vasaros dieną nuo ežero gali nugaruoti net centimetras vandens. Ketinama stebėti, kaip keičiasi Rėkyvos pelkių augalija bei gyvūnija.

Rengdamas monitoringo planą J. Taminskas pastebėjo, kad aplink Rėkyvą yra nemažai griovių ir kanalų. Nežinia kas juos iškasė ir kokiais tikslais. Nemažas durpyno suslūgimas (apie 1 metrą) pastebimas ten, kur durpių įmonės veikla neturi jokio poveikio.

Mokslininkas palygino ir skirtingų metų Rėkyvos žemėlapius. Ežero krantai nesutapo, tačiau tokie palyginimai negali būti rimtai vertinami. Anot J. Taminsko, pirmieji realūs monitoringo rezultatai bus matyti jau po metų. Tuomet bus aišku, kiek vandens iš Rėkyvos pelkių, užuot papildžiusio ežerą, išteka pro durpių įmonę į Dubysą.

Mokslininkas teigė, kad pasaulyje kone visos durpių kasimo įmonės yra įsivėlusios į konfliktus dėl aplinkosaugos ar gyventojams keliamų nepatogumų. Kol įmonė bus, tol egzistuos ir konfliktas. Jie sprendžiami vienu būdu - organizuojamos viešos diskusijos ir pokalbiai su visuomene.

Rėkyvos bendruomenės atstovai pasiteiravo, ar nereikėtų laikinai sustabdyti durpių įmonės veiklos, kol nėra jokių mokslinių duomenų. J. Taminskas pripažino, kad ne jo sritis, uždaryti įmonę ar - ne. Jo nuomone, sustojus įmonei padaugėtų gaisrų, o tai gali dar labiau pakenkti ežerui. Sunkiai tikėtina, kad ir mokslinius tyrimus kas nors tuomet finansuotų.