Eva JAGMINAITĖ, Jūratė SOBUTIENĖ

Kovo 11-13 dienomis Šiauliuose veiks kūrybinės dirbtuvės, kurių dalyviai turės pateikti Prisikėlimo aikštės sutvarkymo viziją ir rasti sprendimą, kaip integruoti į aikštės erdvę paminklą ar architektūrinį akcentą, skirtą Tautos laisvės ir nepriklausomybės gynėjams pagerbti.

Miesto valdininkai tikisi, kad šviežios idėjos iš šalies galbūt pažadins miesto architektų ambicijas. Prisikėlimo aikštės detaliojo plano rengėjai sako, kad tokia idėjų paieška panašesnė į politinį šou nei į norą rasti problemų sprendimą.

Kurs ir kitų miestų atstovai

Vyriausioji miesto architektė Rasa Budrytė sako, kad kūrybinėms dirbtuvėms ruošiamasi labai rimtai - Šiaulių miesto savivaldybė jau gavo 17 norinčiųjų dalyvauti paraiškų. "Galiu pasakyti, kad dirbtuvės bus labai aukšto lygio, dalyvauti pareiškė norą Panevėžio, Vilniaus, Kauno ir Šiaulių architektai. Ar visi jie dalyvaus, kiek bus atrinkta, kaip bus suskirstytos dalyvių grupės, kol kas negaliu pasakyti", - teigia R. Budrytė. Tai paaiškės po kovo 1-osios.

Net 10 tūkst. litų skirta priziniam fondui – premijoms geriausių trijų projektų autoriams. Su pirmosios vietos nugalėtojų komanda Šiaulių miesto savivaldybė ketina pasirašyti techninio projekto rengimo sutartį. "Tai tolimos ateities klausimas, tačiau numatome galimybę pasirašyti su nugalėtojais techninio plano rengimo sutartį, o toks planas bus įtrauktas į rengiamą detalųjį", - sako R. Budrytė.

Profesionalių architektų planas netinka?

Savivaldybės įmonės "Šiaulių planas" parengtas Prisikėlimo aikštės detalusis planas, kurio autoriai – architektai Algimantas Černiauskas, Vytenis Rudokas, Algis Vyšniūnas, patvirtintas 1999 metais, tebegalioja iki šiol.

Praėjus beveik dešimtmečiui patikslinti jį buvo patikėta konkursą laimėjusiai UAB "Siena". Aiškinta, kad tai reikėjo padaryti dėl pasikeitusių naujojo miesto bendrojo plano reglamentų, tačiau "tikslintojai" užsimojo kur kas daugiau ir sukėlė specialistų bei visuomenės šurmulį.

Praėjusių metų sausį Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Šiaulių skyrius viešai išsakė pritarimą "Šiaulių plano" parengtam ir patvirtintam detaliajam planui. Architektų teigimu, jei jį norima keisti, turi būti įvardytos pagrįstos priežastys.

"Naujo detaliojo plano rengimo procedūra "užsukta" per Seimo rinkimus. Matyt, kažkas kažkam prisižadėjo", - teigė LAS Šiaulių skyriaus pirmininkas Šarūnas Sabaliauskas. "Politikai turėtų neinspiruoti naujo plano rengimo, o aiškintis, kam jo prireikė, ir liepti nekišti nagų prie pagrindinės miesto aikštės", - sakė architektas Algimantas Černiauskas ("Šiauliai plius", 2010-01-30, "Ar Prisikėlimo aikštė prisikels?", Eva Jagminaitė).

Ar nėra taip, kad sustabdžius aikštės detaliojo plano koregavimo darbus tikimasi kūrybinėse dirbtuvėse surasti interesų grupėms tinkamą sprendimą?

Priemonės neatitinka tikslų

Architektas A. Černiauskas sako, kad kūrybinių dirbtuvių rezultatus sunku prognozuoti. "Bandau vertinti, kiek pasirinkta forma atitinka turinį, t. y. ką reikia išspręsti ir kokiomis priemonėmis tai daroma. Rimta klasikinė aikštė, suformuota XVIII amžiaus pabaigoje, o priemonė smūginė - workshop'as (kūrybinės dirbtuvės – aut. past.), - sako A. Černiauskas. - Kūrybinių dirbtuvių pagrindinis tikslas turėtų būti idėjų suradimas, o Šiaulių atveju - ką klasikinėje aikštėje begalvoti, ką bekurti? Aikštė urbanistiškai suformuota, tačiau kūrybiškai neužbaigta – tai jau kita problema, kurią dirbtuvės kažin ar išspręs."

Vis dėlto architektas viliasi, kad galbūt kūrybinėse dirbtuvėse ir atsiras stebuklingų idėjų, tačiau pats sako nedalyvausiąs. "Man dalyvauti tolygu paneigti mano su kolegomis 1998 metais atliktą darbą. Aš jo net nesiruošiu neigti, nes jį atlikome puikiai - jį reikia įgyvendinti, o ne idėjų ieškoti", - teigia architektas. Jo manymu, išmintingiau būtų kūrybines dirbtuves surengti buvusio "Elnio" fabriko teritorijai sutvarkyti. "Paminklo konkursas juk buvo, visi trys pateikti variantai patyrė fiasko. Galbūt politikai ne to rezultato laukė? Panašu, kad kažkam reikia politinius "pliusus" susirinkti, dėl to išpučiamas labai didelis renginys", - įsitikinęs architektas.

Fontaną galima iškelti

Architektas Vytenis Rudokas taip pat sakė tikįs tuo, ką darė su kolegomis (rengė Prisikėlimo aikštės detalųjį planą – aut. past.). Sutikęs dirbti kūrybinių dirbtuvių komisijoje jis tikino negalįs likti nuošalėje: "Tam reiškiniui, kuris dabar vyksta, nepritariu. Tačiau komisijoje sutikau dalyvauti dėl to, kad vėliau nereikėtų savęs kaltinti, jog nieko nepadariau. Į komisiją einu ginti tiesos, o ne savo darbo. Tai profesinio luomo garbės reikalas", - sakė jis.

Kitas komisijoje sutikęs būti architektas - profesorius Algis Vyšniūnas - taip pat sakė nelabai įsivaizduojantis, kaip per tris dienas galima priimti argumentuotus sprendimus. "Neaišku, ar dalyviams formuluojama užduotis - meninė, ar urbanistinė, ar politinė. Detaliuoju planu urbanistiniai klausimai išspręsti. O kai rengiami konkursai paminklui, skirtam rezistencinei kovai, visada juntamas tylus pasipriešinimas. Taip nutiko ir dėl paminklo Vilniaus Lukiškių aikštėje, - prisimena Prisikėlimo aikštės detaliojo plano bendraautorius. - Komisijoje sutikau dalyvauti, nes politikai į tokius klausimus žiūri lengvabūdiškai. Profesionaliai galime spręsti tik mes, specialistai".

Prisikėlimo aikštės detaliajame plane vieta paminklui yra numatyta skvere priešais Savivaldybę. Tačiau toje vietoje dabar - fontanas. "Nematau bėdos", - sako V. Rudokas. - Tie "Litukai" tokie kosmopolitiški, kad galima juos bet kur iškelti. Esame viską išanalizavę, geriausia vieta paminklui - skvere."

Idėjos reglamentų pažeisti negali

Viena užduočių, suformuluotų kūrybinės dirbtuvės stovyklos dalyviams - numatyti galimą užstatymo pobūdį įvairios paskirties (visuomeninės, komercinės) bei dydžio statiniais. Tačiau jei detaliajame plane jau yra numatytas statinių aukštis, paskirtis, ką gali nuspręsti kūrybinės stovyklos dalyviai?

V. Rudoko teigimu, net pačios geriausios kūrybinės stovyklos dalyvių idėjos negali pažeisti nustatytų reglamentų. "Dalyviai galės siūlyti, kokie konkrečiai pastatai, kokia jų funkcija galėtų būti", - aiškina jis. Anot V. Rudoko, aikštė turi turėti konkrečias ribas, todėl, atsižvelgdami į istorinę tiesą, architektai ir formavo ją, numatydami statinius.

"Rengdami detalųjį planą siūlėme galimybes, o ne įtvirtinome vieną įmanomą ir nekeičiamą variantą. Atsirado Šiaulių vyskupija, tad numatėme galimybę atsirasti vyskupijos pastatui palei Tilžės gatvę. Tuomet neseniai buvo įkurtas Šiaulių universitetas, tai nurodėme, kad priešais kolegiją galėtų atsirasti visuomeninės paskirties, pavyzdžiui, universiteto, pastatai", - sako jis.

Dėl statinių paskirties V. Rudokas nėra kategoriškas: "Aikštę, kad ji būtų gyva, turi supti ją aptarnaujantys pastatai. Tad natūralu, kad jie gali būti ir komercinės paskirties. Štai mūsų Savivaldybė - visuomeninės paskirties, o kas iš to? 17 val. ji užrakinama, net ir dieną šiaip nepateksi. Roterdame naktį net ant rotušės stogo buvau užlipęs, ten kitaip žiūrima į tokius dalykus. Koncertinės salės, numatytos šalia dramos teatro, vietą užėmė bankas. Tiesa, ne visame sklype, tačiau likusioje vietoje salės su pagalbinėmis patalpomis jau nebepastatysi. Aukcione sklypą įsigijęs verslininkas įpareigotas pirmąjį pastato aukštą skirti visuomenės reikmėms. Gal kūrybinės stovyklos dalyviai pasiūlys kokį nors genialų sprendimą? Labiausiai norėtųsi, kad būtų vadovaujamasi logika, o ne interesais."