Irena BUDRIENĖ

Šiaulių "Aušros" muziejaus Ch. Frenkelio viloje Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – Vasario 16-osios – proga pristatyta žurnalisto, kolekcininko, Lietuvos ir Baltijos valstybių apdovanojimų eksperto Viliaus Kavaliausko knyga "Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)". Renginyje dalyvavo knygos autorius bei mūsų krašte gyvenantys Vyties Kryžiaus kavalierių artimieji, kurie dalijosi prisiminimais apie tėvynės gynėjus.

V. Kavaliauskas ragina užrašyti savo šeimos istoriją. Tai bus Lietuvos istorija. Autorės nuotr.

V. Kavaliauskas, Vilniaus universitete baigęs žurnalistiką, dirbo korespondentu, politikos apžvalgininku, ypač domėjosi Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių apdovanojimais, juos kolekcionavo. Yra apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, Estijos Respublikos Marijos žemės ordino Komandoro kryžiumi už svarbų darbą tyrinėjant bei populiarinant Estijos istoriją bei aukščiausiu Europoje įvertinimu už publicistiką faleristikos srityje – von Hessenthalio premija.

Šiauliečiams autorius pristatė du pirmuosius knygos "Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)" tomus. Iš viso jis planuoja išleisti šešis tomus. Tai ilgamečio kolekcionavimo pomėgio, išaugusio į rimtą kūrybinį darbą, rezultatas. Daugelį metų V. Kavaliauskas rinko medžiagą apie Lietuvos savanorius: archyvines fotografijas, medalių ir ordinų eskizus, istorinių dokumentų kopijas. Surinkęs pakankamai informacijos, autorius išleido daugiatomę knygą. Pirmajame tome gilinamasi į Vyties Kryžiaus apdovanojimų atsiradimo istoriją ir raidą, pateikiama informacija apie asmenis, kūrusius pirmuosius garbės ženklus ir jų eskizus. Svarbiausią knygos dalį sudaro Vyties Kryžiaus kavalierių gyvenimo istorijos fragmentai ir fotografijos, rastos Olandijos, Čekijos, Prancūzijos ir kitų šalių archyvuose, muziejuose. Autorius turėjo galimybę pasinaudoti privačiomis įvairių šalių kolekcijomis, kuriose sukaupti neįkainojamos vertės medaliai ir ordinai. Knyga įvertinta faleristikos profesorių iš Šveicarijos ir Suomijos, taip pat žinomų Lietuvos ir užsienio politinių bei kultūros veikėjų.

V. Kavaliauskas, kreipdamasis į knygoje aprašytų Vyties Kryžiaus kavalierių artimuosius, sakė: "Jūs esate tie žmonės, dėl kurių rašau šią knygą." Autorius ją rašo jau septynerius metus. Tai daryti jam įdomu, nes nepaprasti yra aprašomų žmonių likimai. V. Kavaliauskas susipažino su Vyties Kryžiaus kavalierių giminėmis, daugelį iš jų aplankė. "Aš apvažiuoju visus, klausinėju, neduodu ramybės, kol išpešu pasakojimų, nuotraukų. Ir taip tomas po tomo gimsta mano knyga. Man ji bus panaši į britų enciklopediją – britai labai didžiuojasi, kad turi enciklopediją, kurioje parašyta viskas. Šioje knygoje bus parašyta viskas apie narsius Lietuvos žmones. Ir paaiškės, kad mes turime tiek narsių žmonių, kad jie vos sutelpa į šešias knygas. Iš esmės jau nesutelpa, nes kuo toliau, tuo labiau tos knygos storėja – yra jau po 800 puslapių", – patirtimi apie rašymą dalijas autorius.

V. Kavaliauskas sakė labai skubėjęs knygą atvežti šiauliečiams. Skubos priežastis – retėja su ja susijusių žmonių gretos, kai kurie Vyties Kryžiaus kavalierių artimieji, dalijęsi savo prisiminimais, mirė taip ir nesulaukę šios knygos. Pasak autoriaus, parašyti knygą padėjo 346 žmonės, o jis tik viską sudėjo į kompiuterį. Mūsų didvyrių enciklopedijos apimtį sunku net įsivaizduoti, tai – 12 milijonų ženklų, du milijonai žodžių, 12 tūkstančių nuotraukų.

Pasak autoriaus, šioje knygoje aprašyti Vyties Kryžiaus kavalieriai taip pat visi yra jau mirę, o jų gyvenimo istorijos tokios įdomios, kad kiekviena galėtų tapti romanu ar filmo scenarijumi, nes iš tikrųjų tai buvo neeilinės asmenybės. Norint gauti Vyties Kryžių, reikėjo padaryti ką nors labai konkretaus ir narsaus. Archyvuose yra įvairios informacijos net apie jų padarytus nusižengimus ar panašiai, bet apie žygdarbius mažai parašyta. V. Kavaliauskas surinko visų 1 788 Vyties Kryžiaus kavalierių žygdarbių aprašymus. Jis prasitarė, kad apie apdovanotuosius ir jų šeimas surinko daug daugiau medžiagos, nei sudėjo į knygą.

V. Kavaliauskas prisipažino, kad tokiam titaniškam darbui jį paskatino domėjimasis Lietuvos istorija. Autorius dalijasi savo idėjomis – istorijos mokymas galėtų prasidėti nuo pamokų apie miestelį, kuriame gyvena vaikas.

"Mokyklose galėtų būti vedamos pamokos apie mokinių miestelio, kaimo, gatvių, šeimos, kaimynų istoriją. Ir visur galima ieškoti santykio – mano šeimos ir visos Lietuvos, mano ir valstybės. Linkėčiau, kad pas karžygio ainį ateitų mokinukai ir paprašytų papasakoti tai, ką jis žino. Kiekvienas parašykime savo šeimos istoriją, duokime užduotis anūkams parašyti. Mes esame istorinės šeimos, nes mūsų seneliai, tėvai sukūrė Lietuvos valstybę. Jeigu daug šeimų parašytų savo istoriją, tai būtų Lietuvos istorija", – ragino V. Kavaliauskas.

Autorius įsitikino, kad Lietuvos praeitimi ypač domisi užsieniečiai. Daugelyje Europos šalių jo surengtos parodos buvo gausiai lankomos, o visi pristatyti leidiniai – išpirkti.

V. Kavaliauskas siūlo, saugant Lietuvos karžygių atminimą, neapsiriboti tik knyga. Baigiamuose statyti Valdovų rūmuose ketinama įrengti salę, skirtą Vyties Kryžiaus kavalieriams. Nors V. Kavaliauskas turi 1 450 perfotografuotų apdovanotų žmonių portretų, tačiau muziejininkai kreipsis ir į didvyrių gimines, nes eksponuojamos galės būti tik originalios nuotraukos.