Irena BUDRIENĖ

Šiauliuose vykusio išvažiuojamojo Vyriausybės pasitarimo metu ne tik pristatyti svarbiausi mūsų miesto ir regiono projektai, bet ir sulaukta palaikymo bei padrąsinimo. Susidarė įspūdis, kad pagaliau centrinė valdžia įsitikino, jog Šiauliai verti būti regiono centru ir gali vieni pirmųjų šalyje įgyvendinti ambicingus projektus.

Vyriausybės pasitarime - kancleris Deividas Matulionis, premjeras Andrius Kubilius, Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys, Šiaulių apskrities viršininkas Rimundas Domarkas. Autorės nuotr.

Šiauliai – regiono centras?

Šiuo metu naikinamos apskričių administracijos, dalijamos jų funkcijos ir ateityje bus kuriami nauji administraciniai vienetai – regionai. Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys, pristatydamas klausimą, vardijo argumentus, kodėl Šiaulių miestas turėtų tapti regiono centru. Anot mero, regiono formavimas galėtų vykti pagal keletą požymių. LR bendrajame plane Šiauliai pažymėti kaip metropolinis centras, be to, tai istoriškai susiformavęs regionas, turintis geras ekonomines ir socialines plėtros galimybes. Šiaulių noras tapti regiono centru neprieštarauja ES paramos politikai, kuri kaip tik ir siekia tolygios regionų plėtros. Meras taip pat kvietė atsižvelgti į specialistų, visuomenės ir verslo asocijuotų struktūrų nuomonę. "Dabar Lietuvoje susiformavę pagrindiniai šalies miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys - dabar yra apskričių centrai, o ateityje turėtų likti ir regionų centrais", – sakė G. Mikšys.

Dar kartą buvo priminta patogi Šiaulių geografinė padėtis, išplėtotas transporto tinklas, kurį sudaro oro, geležinkelio ir automobilių keliai, išvystyta pramonė, mokslinis potencialas, patraukli investicinė aplinka, veikianti verslo skatinimo sistema, kokybiškos aptarnavimo, poilsio, laisvalaikio paslaugos.

Pasitarimui pirmininkavęs premjeras A. Kubilius pajuokavo, kad Vyriausybė yra padariusi gerą darbą, kai svarstydama regionų perspektyvą sukėlė nerimo sakydama, jog Lietuvoje liks tik trys regionai, o Šiauliai ir Panevėžys bus sujungti į vieną darinį. "Tai sukėlė jums norą taip gerai pristatyti Šiaulių regioną", – komentavo A. Kubilius. Premjeras sakė, kad dėl būsimų regionų bus apsispręsta kovą. "Matome puikų rezultatą ir manau, kad Šiauliams neturėtų būti didelių abejonių dėl regiono", – sakė premjeras.

Oro uostui prašyta lygių konkurencijos sąlygų

Pristatydamas Šiaulių oro uosto veiklos perspektyvas G. Mikšys ne tik vardijo oro uosto privalumus, bet ir priekaištavo, kad jam nesudaromos lygios sąlygos konkuruoti su kitais šalies oro uostais. Anot mero, Šiaulių oro uostas yra savivaldybės įmonė, todėl iš valstybinių dokumentų jis išbrauktas ir netenka galimybės pretenduoti į Europos Sąjungos paramą.

G. Mikšys akcentavo, kad Šiaulių oro uostas turi labai gerą infrastruktūrą, čia gali leistis bet kokio dydžio lėktuvai ar net erdvėlaiviai. 2009 metų pabaigoje pradėta vykdyti keleivių terminalo rekonstrukcija, kad oro uostas atitiktų Šengeno reikalavimus.

Deja, kol kas veiklos rezultatais Šiaulių oro uostas pasigirti negali. Bene sėkmingiausi buvo veršelių skrydžiai į Izraelį. Krovinių pervežimas krito dėl eksporto sumažėjimo į trečiąsias pasaulio šalis. Meras pasiūlė priimti protokolinį sprendimą, kad visiems oro uostams būtų sudarytos lygios sąlygos konkuruoti bei įpareigoti Užsienio reikalų ministeriją kreiptis į Lietuvos ambasadą Latvijoje dėl Šiaulių ir Rygos oro uostų bendradarbiavimo.

Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras nesutiko su argumentu, kad Šiaulių oro uostui nesudarytos sąlygos konkuruoti. Jis priminė, kad norint gauti ES paramą reikia prisidėti savomis lėšomis, o įvertinus menkas Šiaulių oro uosto pajamas tai yra neįmanoma. A. Štaras patarė šiauliečiams į oro uostą pritraukti privačių lėšų. Toks sprendimas bus siūlomas ir kitiems šalies oro uostams.

Premjeras Andrius Kubilius taip pat ragino ieškoti privačių investuotojų. Anot jo, daugiau dėmesio Šiaulių oro uostas sulauks, kai bus parengta galimybių studija, išsamus verslo planas.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė priminė, kad prieš 20 metų čia buvo sovietinė karinė bazė, o dabar vykdoma NATO oro policijos misija, todėl prioritetas išlieka karinis oro uostas, tačiau, anot jos, NATO praktikoje šalia karinės vystoma ir civilinė dalis.

Logistikos centrui – žalia šviesa

Kur kas palankiau sutiktas Šiaulių viešojo logistikos centro steigimo pristatymas – Vyriausybės pasitarime pritarta, kad šis projektas būtų įgyvendintas.

Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras labai gerai įvertino šiauliečių iniciatyvą steigti viešąjį logistikos centrą. Projektas teigiamai įvertintas ir ministerijoje, valstybės parama jam galėtų siekti apie 50 milijonų litų. Viceministras akcentavo, kad šiauliečiai su šiuo projektu yra pažengę kur kas toliau nei kiti planuojami centrai. "Šiauliečiai galėtų anksčiau įgyvendinti savo projektą ir parodyti pavyzdį kitiems dėl žemės, teritorijų planavimo. Savivaldybė daug ką yra išsprendusi", – vietos valdžią gyrė A. Štaras. Susiformavo nuomonė, kad Šiauliai šioje srityje galėtų padaryti proveržį, svarbu, kad prie projekto įgyvendinimo prisidėtų ir privatus verslas.

Mero G. Mikšio teigimu, viešasis logistikos centras Šiauliuose galėtų iškilti jau 2012–aisiais, kai kiti didieji miestai tokius projektus įgyvendintų tik dar po dvejų trejų metų.

Patvirtintoje ilgalaikėje Lietuvos transporto plėtros strategijoje numatyta įkurti logistikos centrus Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, o prireikus - ir kituose regionuose – Panevėžyje ir Šiauliuose. Tam planuojama 219 milijonų litų.

Šiaulių viešasis logistikos centras iškiltų šalia oro uosto, pramoninio parko, iki Klaipėdos jūrų uosto – tik 160 kilometrų. "Įgyvendinus projektą, būtų pritraukta investicijų, kuriamos naujos darbo vietos, mokami mokesčiai, teigiamas poveikis visai Lietuvai", – apibendrino G. Mikšys.

Logistikos centro svarba akcentuota ir nagrinėjant klausimą, kaip geriau panaudoti Šiaulių oro uostą krovinių tranzitui į Afganistaną. Užsienio reikalų ministerija įpareigota pateikti NATO partneriams informaciją apie Lietuvos infrastruktūros objektus, taip pat apie Šiaulių oro uostą nekariniams kroviniams pervežti ir siekti šių krovinių tranzito per Lietuvos jūros ir oro uostus. Kadangi oro transportu šiuos krovinius gabenti yra gana brangu, Šiauliai tampa svarbūs ne tiek dėl savo oro uosto, kiek dėl logistikos galimybių.

Rajono savivaldybei – kompensacija už pavojingų atliekų deginimo įrenginį

Pasitarime priimtas protokolinis sprendimas, kuriuo Aplinkos apsaugos ministerija įpareigota su Šiaulių rajono savivaldybe išnagrinėti galimybę skirti papildomų lėšų monitoringui ir aplinkosaugos problemoms, susijusiomis su pavojingų atliekų deginimo įrenginiu Aukštrakiuose, spręsti.

Jonas Novogreckis, Šiaulių rajono savivaldybės vicemeras, informavo susirinkusiuosius, kad "Toksikos" teritorijoje Aukštrakiuose baigiamas statyti pavojingų atliekų deginimo įrenginys ir šlako sąvartynas. Aplinkiniai gyventojai nuogąstauja, jog 8000 tonų pavojingų atliekų iš visos Lietuvos kasmet sudeginsiantis įrenginys į aplinką paskleis ypač pavojingų teršalų: dioksinų, furanų ir sunkiųjų metalų.

Anot vicemero, įrenginio statybai Šiaulių rajono savivaldybės taryba pritarė su tam tikromis išlygomis – turėjo būti sukurtas kompensavimo už aplinkai daromą žalą mechanizmas bei ne rečiau nei kartą per ketvirtį atliekamas teršalų išmetimo monitoringas. Į savivaldybės biudžetą prašoma pervesti 20 procentų kiekvienos deginamos pavojingų atliekų tonos kaštų. Šios lėšos būtų skiriamos sveikatinimo ir aplinkosaugos programoms.