Simonas GRINEVIČIUS
Radviliškio kultūros centro vadovo Romualdo Juzukonio iniciatyva užmegztas bendradarbiavimas su Latvijos Bauskės miesto turizmo organizatoriais. Planuojama Radviliškyje atidaryti Bauskės rajono kultūros centrą, o Bauskės Vecsaulės miestelyje – Radviliškio atstovybę. Taip per šiuos centrus būtų pristatoma Latvijos kultūra Lietuvoje, o latviams būtų pristatoma Lietuva, rengiamos bendros edukacinės programos, skatinamas turizmas ir kultūriniai dviejų tautų mainai.
 |
Nebenaudojamame Radviliškio atrakcionų parko mašinėlių garaže po dvejų metų įsikurs Latvijos kultūros centras. |
| |
 |
Šiame pastate Vecsaulės miestelyje turėtų įsikurti Lietuvių kultūros centras Latvijoje. "Šiauliai plius" archyvo nuotr. |
Planuojamuose kultūros centruose Vecsaulėje ir Radviliškyje turėtų būti užtikrinta kultūrinio, turistinio, sportinio bendradarbiavimo ir švietimo sklaida. Per Radviliškio kultūros centrą į Latviją keliautų informacija apie Lietuvos lankytinas vietas.
"Pirmiausia Latvijai pristatysime Radviliškio rajoną, taip pat dabartinę Šiaulių apskritį. Bendradarbiavimas su latviais prasidėjo, kai jie man paskambino ir paprašė kokio nors folklorinio kolektyvo telefono numerį. Latviai norėjo išgirsti gyvąją Lietuvos kultūrą. Taip ir prasidėjo projekto įgyvendinimas", - sako Radviliškio kultūros centro vadovas R. Juzukonis.
Projekto pradžia – 2008 ir 2009 metais Radviliškio mieste organizuotas tarptautinis folkloro festivalis "Ganiau palšus jautelius", kuriame dalyvavo svečiai iš Bauskės rajono – folkloro ansamblis "Vecsaulė" (vadovė Sarmite Zandere).
2009 metų liepą Radviliškio miesto kultūros centro folkloro ansamblis "Aidija" (vadovė Angelė Virgailienė) dalyvavo folkloro festivalyje "Baltika 2009" Bauskėje.
Pasak R. Juzukonio, labai domimasi kaimyninės šalies kultūra, tačiau, be epizodiškų kultūros renginių, ir Lietuva, ir Latvija neturi ką pasiūlyti norintiems susipažinti su Lietuvos kultūra Latvijoje ar su Latvijos kultūra Lietuvoje.
"Vykstantis bendradarbiavimas yra apribotas, nes trūksta bendradarbiavimo nuoseklumo – bendros šalies kultūros pristatymo kaimyninėje šalyje koncepcijos, aiškaus sudaryto nuolatinių kultūros renginių kalendoriaus, kurio būtų laikomasi, taip pat vietos, kurioje galėtų būti pristatoma kaimyninės šalies kultūra bei vykti bendri renginiai. Šiuo metu bendradarbiaujama epizodiškai - daugiausia vasarą, kai oro sąlygos leidžia organizuoti renginius lauke", - teigia Radviliškio kultūros centro vadovas.
Radviliškio rajono savivaldybė turi nenaudojamas tinkamo dydžio patalpas, valdomas Radviliškio kultūros centro, kurios galėtų būti pritaikytos Latvių kultūros centro Radviliškio rajone veiklai. Tai atrakcionų parko garažas, kuriame buvo laikomos atrakciono mašinėlės. "Jau yra parengtas techninis projektas, tad problemų įgyvendinant projektą neturėtų kilti", - mano R. Juzukonis.
Panašias patalpas Bauskės rajono Vecsaulės gyvenvieteje turi ir latviai – jos būtų pritaikytos Lietuvių kultūros centrui Bauskės rajone.
Radviliškis, pasak R. Juzukonio, yra itin patogioje vietoje, todėl artimiausiu metu taps viso regiono centru.
Projektą planuojama pradėti įgyvendinti rugsėjį, o iškilmingas atidarymas numatomas 2012 metų vasarį.
Simonas GRINEVIČIUS
Savaitraštis "Veidas", remdamasis užsienio žiniasklaidos leidinių "Newsweek", "Forbes" ir "Independent" patirtimi, jau antrą kartą organizavo geriausių Lietuvos merų rinkimus. Visų 60 savivaldybių merus vertino 135 ekspertai: patys merai, apskričių viršininkai, Vyriausybės atstovai apskrityse, prezidentės patarėjai, ministerijų sekretoriai, departamentų, kuruojančių savivaldybes, direktoriai, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai, tiriantys gyventojų skundus iš skirtingų šalies savivaldybių, ir Prekybos, pramonės ir amatų rūmų regionų padalinių ekspertai.
 |
Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis |
Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis šiuose rinkimuose pelnė trečią vietą, sulaukęs palankiausių įvertinimų ir rinkimų metu gavęs 87 balsus. Antaną Čepononį iš visų savivaldybių merų vertintojai išskyrė už profesionalią vadybą, aktyvumą, naujas idėjas, už Radviliškio vardo garsinimą, taip pat už bendruomenių įtakos stiprinimą ir sėkmingą kultūros paveldo objektų atgaivinimą.
- Mere, kaip atsitiko, kad aplenkėte didžiųjų miestų vadovus ir tapote trečiu miesto vadovu šalyje?
- Buvo vertinama pagal atliktus darbus, įgyvendintus projektus, gautus pinigus. Taip surinkau 87 balus ir vienu balu atsilikau nuo Kauno miesto mero. Tad Radviliškis galėjo būti ir antroje vietoje (šypsosi – aut. past.). Manau, kad taip įvertintas ne tik mero darbas. Tai visų įstaigų – mokyklų, darželių, ligoninių, kaimo bendruomenių, žemės ūkio darbuotojų, geležinkelininkų - bendras darbas.
Jau ketverius metus visos ministerijos teikia "Auksines krivūles". Radviliškio rajonas jau tris kartus jas gavo, nors per metus jos įteikiamos tik devyniems rajonams. Ūkio ministerija "Auksinę krivūlę" Radviliškiui įteikė už geriausiai įgyvendintus projektus, Krašto apsaugos ministerija - už kultūros paveldo saugojimą ir puoselėjimą Minaičių ir Balandiškių kaimuose, Susisiekimo ministerija už geležinkelio plėtrą ir kelių bei gatvių infrastruktūros tvarkymą, aplinkkelio plėtrą.
Todėl ta trečioji vieta nėra atsitiktinumas. Pernai tokia apklausa vyko pirmąjį kartą ir buvau šalyje penktas. Kitąmet planuojama 1-3 vietų, kurios buvo šiais metais, nevertinti, kad ir kiti galėtų pasitempti, todėl tik dar po metų vėl būsiu vertinamas.
Radviliškis daug kur pirmauja šalyje. Tik Radviliškyje vyksta moksleivių olimpiada. Net ir žemės ūkyje pirmaujame: iš vienos karvės daugiausia šalyje primelžiame, augalininkystės srityje esame 3-4 vietoje.
- O kas lemia, kad Radviliškio rajonas yra tarp lyderių šalyje?
- Manau, kad lemia kadrų pastovumas. Įstaigų vadovai, seniūnai, mokyklų direktoriai, net ir Savivaldybės skyrių vedėjai nėra keičiami pasikeitus politinei situacijai. 2003 metais pradėjęs vadovauti rajonui, nepakeičiau ir neatleidau nė vieno vadovo pagal politinę priklausomybę. Todėl norėčiau, kad ir kiti miesto vadovai, jei nebebūsiu po šios ar kitos, kadencijos meru, nekeistų specialistų pagal partiškumą. Specialistai turi būti saugūs ir nejusti politinių pasikeitimų tiesioginiame darbe. Lietuvoje praėjusiais metais buvo daug politinių pasikeitimų, sunkiai renkamas biudžetas. Mes sugebėjome be didelių kalbų ir intrigų, negavę beveik penkių milijonų litų, nelikti skolingi - išmokėjome biudžetininkams atlyginimus. Susimokėjome šilumininkams, elektros tiekėjams. Sugebėjome atrasti vidinių rezervų. Buvo itin didelis susitelkimas žmonių, nors buvo mažinami atlyginimai, ėjome nemokamų atostogų, bet supratome, kad taupymas – vienintelė išeitis. Norėjome išlaikyti visus darbuotojus, o ne kelis atleisti. Ekonominė sitacija pagerės, bus galima vėl didinti atlyginimus, bet kur tada rasime specialistų?
- Sakote, kad buvote priversti mažinti atlyginimus. Kiek susimažinote atlyginimą sau?
- Buvo 5888 litai "ant popieriaus", dabar – 4890. Taigi sumažėjo beveik tūkstančiu per metus. Šiais metais visi eisime 24 dienas nemokamų atostogų. Jei pats eini nemokamų atsotogų, jei eina padalinių vadovai, tai ir kiti žmonės, matydami, kad su jais solidarizuojasi, į tai kitaip žiūri.
Kai kas sako, kad švietimo įstaigų vadovai, ligoninės direktorė gauna daug didesnius atlyginimus nei aš. To nesureikšminu. Atsakau, kad niekas manęs per prievartą į mero kėdę nepasodino. Sutikau dirbti, nes jau matau savo darbo rezultatus. Vien per 2010 metus įgyvendinsime europinių projektų už 60 milijonų litų. Daugiau nei po metų baigiantis mano kadencijai būsiu ramus, nes rajonas nebus praskolintas. Turėsime pinigų, nereikės skolintis, norint prisidėti prie projektų. Šiais metais iš rajono biudžeto prisidedame penkiais milijonais prie investicinių projektų. Manau, kad šie metai nebus blogesni nei 2009-ieji ir turėsime sukaupę rezervą įvairiems projektams, kuriuos numatę 2013-15 metams.
- Tai kiek rajonų Lietuvoje, be Radviliškio, nėra prasiskolinę?
- Labai nedaug. Tikrai žinau, kad Birštonas yra neprasiskolinęs. Finansų ministerija greitai paskelbs šiuos duomenis.
- Ką patartumėte prasiskolinusiems Vilniaus, Kauno, Šiaulių merams? Atvažiuoti į Čepononio kabinetą ir paklausti, kaip dirbti?
- Važiuoti pas mane nereikia (juokiasi – aut. past.). Tiesiog reikia sėdėti ir skaičiuoti. Reikia atsirinkti tuos darbus, kurie yra būtini, kurie kuria pridėtinę vertę arba gali sutaupyti biudžeto pinigus kitose eilutėse, pPavyzdžiui, ką tik baigėme įgyvenditi 10 milijonų projektą - "Radviliškio šilumos" katilinės rekonstrukciją. Išleisti didžiuliai pinigai, bet jie mažina šilumos kaštus mokyklose, ligoninėje, darželiuose. Taip pat įnvestuota 50 milijonų į vandens tiekimo linijas, kanalizacijos tinklų renovaciją, bet tai atsiperka, nes įvyksta mažiau avarijų tinkluose, kaina tampa stabilesnė ir, žinoma, daug geresnė vandens kokybė.
- O kokios didžiausios Radviliškio rajono problemos?
- Didžiausia problema – nedarbas. Jis dabar siekia 11,2 procento. Žinoma, gaila, kad išvyksta jaunimas, kuris negali susirasti darbo. Taip pat problemos, nesusijusios su savivalda, tarkim, pensijų sumažėjimas. Radviliškio rajonas – kaimiškas rajonas – daug žvyrkelių, kurie žiemą yra neišvažiuojami. Pinigų jiems prižiūrėti yra sumažėję keletą kartų. Taip pat aktuali visuomeninio transporto problema. Dalis žmonių sunkiai pasiekia rajono centrą ne dėl to, kad trūktų transporto, bet yra sumažėję važiuojančiųjų. Todėl autobusai važiuoja ne kasdien, o du tris kartus per savaitę.
- Tinklapyje www.radviliskis.l t skelbiate savo mobiliojo telefono numerį. Ar nepavargstate nuo gyventojų skundų?
- Džiaugiuosi, kad man skambina. Esu sakęs, kad bet kada - dieną, naktį, savaitgaliais - skambintų. Kiek galėsiu, tiek padėsiu. Skambučiai įvairiausi - nuo padegėlių, kurie neturi kur naktį prisiglausti, iki buitinių dalykų.
- Pabaigoje pajuokausiu: jei esate toks geras meras, kada dings Radviliškio turgavietėje kabantis skelbimas: "Lauk Čepononį iš mero posto"?
- Labai gerai, kad yra ir kitokių nuomonių. Niekada nebuvau diktatorius ir nebūsiu. Ir nenoriu, kad visi galvotų, kaip galvoju aš. Esu paprastas, kaip ir visi, klystantis. Turiu ir gerų, ir blogų savybių, tad jei kas nors nori, tegul mane kritikuoja. Aš neišgyvenu, kad tas užrašas kabo jau treji metai. Girdėjau, kad tas užrašas kabės, kol būsiu meras. Tad kai važiuoju pro turgų ir pamatau užrašą "Lauk Čepononį iš mero posto", žinau, kad dar meras esu (juokiasi – aut. past.).