Egidijus VAREIKIS, LRS narys
Žinoma tarptautinė žmogaus teisių organizacija "Freedom House" kasmet skelbia raportą apie laisvės ir žmogaus teisių padėtį pasaulyje bei atskirose šalyse. Neseniai pasirodė ir šiųmetis raportas. Lietuvoje didesnių pokyčių neįvyko, ji buvo ir tebėra laisva šalis. Įdomu tai, kad šiemet raportas atkreipė didelį dėmesį ne į pirmaujančias šalis, bet į tas, kurios, sakoma, yra blogiausios iš blogiausių. Taigi ir šios apžvalgos tikslas – mesti akį į tuos blogiukus.
Pasak "Freedom House", blogiausiomis šiuo aspektu reikėtų laikyti Eritrėją, Libiją, Mianmarą (Birmą), Pusiaujo Gvinėją, Somalį, Sudaną, Šiaurės Korėją, Turkmėnistaną, Uzbekistaną bei Tibetą, kuris raporte skelbiamas atskirai nuo Kinijos. Visos šios šalys ir teritorijos susilaukė blogiausių "pažymių" pagal politines ir piliečių teises. Pažymėtina, kad netoli pažengusi dar viena šalių grupė, kurioje blogai, bet gali būti dar blogiau. Jai priklauso Baltarusija, Čadas, Gvinėja, Kinija, Kuba, Laosas, Saudo Arabija, Sirija bei ne visai valstybės – Pietų Osetija bei Vakarų Sachara.
Beveik visose blogiausiose valstybėse ribojama žurnalistų laisvė, blokuojamas internetas, klesti korupcija, žalojami moterų lyties organai, neretai ribojama religinių organizacijų veikla. Sovietų Sąjungos žlugimas parodė, kad tikėjimas labai pavojingas diktatoriams. Jeigu rinkimai ir vyksta, tai be opozicijos kandidatų. Baltarusijoje, apie kurią nemažai ir taip žinome, prezidentas sumanė savo administracijos potvarkiais nustatyti, kokia politinė informacija - gera, kokia - ne. Ne visai aišku tik, kodėl Lietuva Minsko diktatorių priėmė taip pagarbiai. Kodėl Europos Taryba, nepaisant visa ko, nori atnaujinti su juo ryšius? O gal žinome, tik nesakome?
Matyt, kad bjauriau atrodytų, Mianmarą (Birmą) valdo chunta gražiu pavadinimu "Valstybinė taikos ir vystymosi taryba", kuri valdžios postus dažniausiai skiria karininkijai, o ši netrunka sumanyti savaip slopinti, pavyzdžiui, etninių mažumų teises. Vyksta nesibaigiantis moterų prievartavimas ir priverstinės mišrios santuokos.
Dabar jau drąsai sakoma, kad Čade dar nė karto gyvenime rinkimai nebuvo demokratiški. Valdžia buvo keičiama veikiau perversmais ar pilietiniu karu, kai laimi viena ar kita etninė grupė su savo "genties vadu". Po 2008 metų karo dėl šalies sostinės žiniasklaida prarado bet kokią galimybę skelbti administracijos necenzūruojamą informaciją, šalyje gausiai taikomi ne valstybės, bet šariato įstatymai. Tiek vyriausybė, tiek opozicija savo karinėms formuotėms naudoja nepilnamečius, moterys dažnai tampa kariaujančių grupuočių įkaitėmis arba jomis sumokama išpirka. Belieka spėti, kiek dabar kainuoja čadietė.
Buvo vilčių, kad Kinija olimpiados metu pagerins žmogaus teisių situaciją, tačiau pasirodė, kad padarė priešingai. Tibetiečių rėmėjai, bandę gesinti olimpinę ugnį, sulaukė dar daugiau represijų, o žinomas žmogaus teisių gynėjas Liu Xiabo – 11 metų kalėjimo už bandymą siūlyti vyriausybei Chartiją 08, t. y. šalies demokratizacijos planą. Ką bekalbėti apie vieno vaiko politiką. Pasirodo, net šeimos augimo laisvė gali būti paneigta...
Pusiaujo Gvinėjos laisvė - tai rinkimai, kuriuos lengvai laimi ponas Teodoro Obiang Ngema Mbasogo, kol kas ilgiausiai valdantis prezidentas į pietus nuo Sacharos. 99 iš 100 vietų parlamente priklauso tai pačiai partijai. Norint išvykti į užsienį, reikia specialių išvykimo vizų. Dabar gal aišku, kodėl Lietuvos laivas buvo įstrigęs šioje šalyje. Nesumokėjo.
Libijos diktatorius vaidina tautinį klajoklį berberą ir valkiojasi po pasaulį būtinai su savo palapine, Eritrėjos diktatoriai represuoja net savo karius, ginančius šalies nepriklausomybę taip ir nepasibaigusiame kare su Etiopija. Šiaurės Korėjoje išvis neaišku, ar diktatorius gyvas ir sveikas, ar jau ne visai, sprendimus jo vardu priima kažkokia draugija. Teismo prieš politinius oponentus išvis nėra, nes oponentų pagal apibrėžimą neturi būti. Valdovų teisių "Freedom House" nematuoja.
Kai kurie lyderiai vis dėlto "pamatuojami". Tarptautinis kriminalinių nusikaltimų teismas išdavė arešto orderį Sudano prezidentui Omar Al-Bachirui už nusikaltimus žmoniškumui, be to, tebesitęsia žudynės Darfūre, atsinaujina nesutarimai Pietų Sudane. Rinkimai, žadėti įvyksiantys 2009 metais, vis atidedami. Neaišku, ar įvyks 2011 metais planuotas referendumas dėl Pietų Sudano nepriklausomybės. Žurnalistė, pasirodžiusi viešoje vietoje su kelnėmis, nubausta 40 rykščių bausme.
Jei jau apie moteris kalbama, vertas dėmesio Saudo Arabijos atvejis. Moterys neturi teisės vairuoti automobilį ir pasirodyti be vyro palydos daugelyje viešų vietų. Pagal šariato teisę vienas vyras lygus dviem moterims.
Apie paminėtas ir nepaminėtas šalis kalbėti galima daug. Dažniausiai tai tie patys argumentai, tačiau žeidžia žmones savaip. Skaitytojus tik galiu paraginti paskaityti "Freedom House" raportą.
Bendrai pastebimas situacijos blogėjimas. Prieš dvi dešimtis metų atsiradęs optimizmas gerokai priblėso – susirinkimų ir organizacijų laisvė, mažumų teisės smunka, daugėja represijų prieš žurnalistus, piliečius, reiškiančius nesutikimą su valdžios sprendimais, daugėja be žinios dingstančių ar tiesiog nužudomų politikų. Nors 89 šalys iš 194 yra laikomos laisvomis, 30 - iš dalies laisvomis, nelaisvės vis daugiau – 47 šalys iš principo yra nelaisvos. Laisvai gyvena tik kas antras pasaulio pilietis – ar ne per mažai?
