Irena BUDRIENĖ

Į iniciatyvinę grupę susibūrę skulptorius Gintautas Lukošaitis, muzikantai Kęstutis ir Gintautas Gascevičiai bei aktorius Rolandas Dovydaitis organizuoja pilietinę akciją 1949 m. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vyriausiosios vadovybės būstinei išsaugoti. Menininkai ne tik renka lėšas ir stato stoginę irstančiai Balandiškių sodybai, bet ir ketina čia surengti įsimintiną Vasario 16–osios minėjimo koncertą.

Partizanų vadai pakeliui į suvažiavimą 1949 m. Archyvo nuotr.

Istorija

1990 m. atkūrus Lietuvos valstybę, Mėnaičių ir Balandiškių sodybos Radviliškio rajone buvo paskelbtos nacionalinės reikšmės objektais. Tokį statusą sodybos gavo neatsitiktinai. 1949 metais partizanų vadovybė nusprendė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos suvažiavimą rengti Radviliškio rajono Balandiškių kaime. Buvo pasirinktas atokus Sajų vienkiemis. Sodyboje apsistojo aštuoni partizanų vadai. Devintą suvažiavimo dieną sužinota, kad gretimame kaime prasidėjo čekistų kratos, todėl naktį partizanai persikėlė tęsti pradėtų darbų į Mėnaičių kaimą. Čia laikinai partizanus priglaudė sodybos šeimininkai Mikniai. Partizanų suvažiavimas truko dvidešimt dienų. Istorinė deklaracija pasirašyta simbolinę dieną – vasario 16-ąją - prie trispalvės, degant žibalinei lempai bei giedant Tautinę giesmę. Deklaracijoje buvo paskelbta, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio organizuotas pasipriešinimas okupantams yra teisėtas, o pagrindinis tautos siekis – nepriklausoma Lietuva.

Garsiajame visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime buvo apsvarstyta apie dvidešimt klausimų, patvirtinti pagrindiniai kariniai dokumentai – statutai, LLKS (Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio) sukūrimo direktyviniai dokumentai, aptarta vadovybės struktūra. Čia buvo formaliai patvirtinta sričių sistema ir demokratiškai išrinktas LLKS tarybos pirmininkas, Vakarų Lietuvos (Jūros) srities partizanų vadas Jonas Žemaitis–Vytautas. Aštuoni suvažiavime dalyvavę partizanų vadai tapo deklaracijos signatarais. Šis dokumentas buvo skirtas tam laikui, kai bus galimybė atkurti nepriklausomą valstybę, nesvarbu, kiek teks laukti.

Dabartis

Sodybai Mėnaičiuose pasisekė labiau -joje gyvena senieji šeimininkai. Kazimiero Sajaus sodybai Balandiškių kaime likimas buvo nepalankus – sodyba, likusi be nuolat gyvenančių šeimininkų, yra ties visiško sunykimo riba. Pilietinės akcijos iniciatoriai teigia, kad per dvidešimt metų laisvos Lietuvos valstybinės institucijos neparodė valios išsaugoti šį nacionalinį turtą. Skulptorius Gintautas Lukošaitis pasakoja, kad idėja pastatyti stoginę ir čia atšvęsti Vasario 16–ąją jam kilo spontaniškai, lankantis Balandiškiuose.

Šiuo metu sparčiai statoma sodybą apsaugosianti stoginė. Gintaro LUKOŠAIČIO nuotr.

"Mes su architektu Algimantu Černiausku apžiūrėjome apylinkes ir pamatėme nykstančią sodybą. Vietoje iš karto aptarėme, kad reikia kažko imtis, saugoti ją, nes pastato būklė – katastrofiška", – prieš pusantro mėnesio kilusias mintis prisimena skulptorius. Grįžęs į Šiaulius jis pristatė savo idėją draugams ir pradėjo rinkti lėšas stoginei, kuri neleistų pastatui toliau irti. G. Lukošaitis paskaičiavo,jog stoginei reikėtų septynių tūkstančių litų.

"Jau dabar turiu beveik penkis tūkstančius litų, ir darbai bus iki vasario 9 dienos baigti. Pats lėšų rinkimas truputį partizaninis. Žmonės skirtingai reaguoja į prašymą prisididėti prie partizanų vadovybės būstinės išsaugojimo – vieni išsigąsta ir pradeda panikuoti, kiti dar neužbaigus sakinio pasiūlo paramą", – sako skulptorius. Jis priduria, kad Žemaitis ir Vanagas irgi neatsiklausė Sniečkaus, ar jiems leidžiama priešintis.

Pilietinės akcijos iniciatoriai nesigilina, kodėl yra neveiklios už paveldo išsaugojimą atsakingos institucijos (ši sodyba – nacionalinis paveldo objektas). Jie tiesiog siekia atkreipti visuomenės dėmesį į ypač reikšmingą istorinį įvykį ir jo vietą. "Ta sugriuvusi troba labai stipriai paveiks žmonių sąmonę, nes išryškės kontrastas tarp fizinės pastato būklės ir turinio, kas ten vyko. Lietuvos istorijoje Balandiškių sodyba gali tapti tam tikru tautos vienybės ir kovos centru. Reikia įsivaizduoti, kad 1949-ieji jau buvo laisvės kovos saulėlydis. Stebuklas, kad partizanų vadai iš visos Lietuvos čia susirinko ir kaip testamentą prieš visiems žūvant pasirašė Nepriklausomybės deklaraciją, suprasdami artėjančią savo kovos pabaigą. Ši vieta yra viena svarbiausių šalyje lietuvių tapatybės mentalitetui", – mano G. Lukošaitis.

Šventė

Iniciatyvinė grupė Vasario 16–ąją visus kviečia šiemet švęsti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vyriausiosios vadovybės būstinėje. Šventė vyks Radviliškio rajono Balandiškių kaime – nuo Šiaulėnų miestelio bus nuorodos. Renginys, kuriame dalyvaus Aistė Smilgevičiūtė ir grupė "Skylė", "Bix", "G&G Sindikatas", prasidės 14 valandą.

1949 m. pasirašytoje deklaracijoje - nepriklausomos Lietuvos siekis. Archyvo nuotr.

"Norime, kad ta šventė būtų "su paraku", kad neprailgtų. Ji planuojama kaip atsvara tradiciniams lietuvių renginiams, pasižymintiems ištęstumu ir nuobodybe", – mintimis dalijasi G. Lukošaitis. Jis sako trokštantis, kad šventėje dalyvautų kuo daugiau merginų ir vaikinų – jaunų patriotų, nes šis renginys kyla iš žmogaus vidaus, yra neprimestas. Tikimasi, kad šventę tiesiogiai transliuos vienas iš nacionalinių kanalų.

Ir dar. Aukoti būstinei išsaugoti galima pavedimu į Gintauto Lukošaičio sąskaitą: AB Swedbank, LT82 7300 0100 3545 2662, nurodant pavedimo paskirtį "būstinei išsaugoti" arba asmeniškai. Jei bus surinkta daugiau lėšų, nei reikia stoginei, jos bus pervestos vaikų globos namams.