Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos "Aido" filiale iki sausio 30-osios veikia unikali paroda. Savo šeimų herbus, dokumentus, asmeninius daiktus eksponuoja Šiaulių krašto bajorai.

"Dauguma Šiaulių krašto bajorų suvokia savo kilmės tapatybę ir žino, kad šiuolaikiniame pasaulyje bajorai neturi jokių privilegijų", - sako Algimantas Jukna. Autorės nuotr.

Surengtoje parodoje pateikiami 29 Šiaulių krašto bajorų herbų pavyzdžiai (nepavyko gauti vienintelio Grotusų giminės herbo), išlikusios autentiškos nuotraukos, asmeniniai daiktai: senovinė skaičiavimo mašinėlė, rašymo priemonių rinkinys, antspaudai, dėžutės. Iki šių dienų išliko tik nedidelė dalis nuotraukų, dokumentų. Daug kas pražuvo per karus, tremtį.

Kiekviena bajorų giminė turi savo garbingą istoriją, kuri siekia net XIII-XVI a., ir kiekviena giminė turėjo savo herbą. Mažai bajorų yra išsaugoję autentiškus dokumentus, o dauguma savo kilmę įrodė pasitelkę dokumentus, rastus valstybės istorijos archyve.

Šiaulių krašto bajorų vadas, architektas Algimantas Jukna mielai papasakojo savo šeimos istoriją, kelią, nueitą ieškant dokumentų, įrodančių bajorišką kilmę.

Atkūrė bajorystę pagal kelias linijas

Iš paauglystės ponui Algimantui iškyla šviesus močiutės Onos Petrauskaitės pasakojimas apie jos kilmę iš bajorų šeimos ir jos gražų gyvenimą. Tarybiniais laikais ši informacija buvo laikoma paslaptyje.

"Žinodamas, kad Lietuvoje yra atkurta bajorų sąjungą, 2002 metais nusiunčiau paklausimą apie šeimos praeitį į Valstybės istorijos archyvą ir 2005 metais sulaukiau dokumentų, patvirtinančių, kad mano prosenelis Jonas Petrauskas yra bajoras. Jo šeima turėjo "Jaunuolio" herbą. Buvo pridėti XVIII a. bažnytiniai dokumentai lenkų ir rusų kalbomis. Juose buvo paminėta, kad mano prosenelė Judita Marcinkevičiūtė yra kilusi iš dvarininkų šeimos. Šis faktas mane paskatino paieškoti ir prosenelės šaknų. Paklausiau dar sykį Valstybės istorijos archyvo 2007 m. ir neseniai sulaukiau išsamios medžiagos, kurioje paaiškėjo, kad ji taip pat bajorė, kilusi iš Marcinkevičių šeimos, turinčios "Gulbės" herbą. Be to, paaiškėjo, kad prosenelės mamos šeima buvo bajoriškos kilmės", - pasakoja Šiaulių krašto bajorų vadas.

Ne asmeninė, o tautos praeitis

"Prosenelės šeimai, kilusiai iš Marcinkevičių, XV amžiuje kunigaikštis Vytautas už nuopelnus skyrė žemių Braslavos teritorijoje (dabartinėje Baltarusijoje). Po jų mirties XVI a. įpėdiniai važiavo pas Lenkijos karalių Aleksandrą, kad šis patvirtintų jų privilegijas. 1589 m. Tamošius Mikalojus Marcinkevičius savo ir visos giminės vardu gavo Lenkijos karaliaus Zigmanto III privilegijas. Sužinojęs tokių faktų, buvau maloniai nustebintas. Visuomenėje požiūris į bajorus ne visada būna pozityvus, todėl apie savo kilmę kalbėdavome privačiai. Suprasdami, kad bajorija, tai ne tik bajorų palikuonių reikalas, bet ir Lietuvos istorijos dalis – bandome eiti į viešumą", - sako A. Jukna.

Pilnavertis aristokratų luomas dėl istorinių kataklizmų Lietuvoje neišliko. Nuvertinti visuomeninės moralės principai, kuriuos per amžius puoselėjo kilmingieji. Teisingumo, garbės, orumo žodžius keičia kiti žodžiai ir kiti darbai.

Lietuvos bajorai prieš savo protėvius įsipareigoja vadovautis savo šūkiu "Tiesa, garbė, orumas", - tvirtina pašnekovas.

"Labedz"("Gulbės") herbas kildinamas iš Danijos, į Lietuvą patekęs per Lenkiją, Marcinkevičių protėvių naudojamas nuo 1630 metų.		"Junosza" ("Jaunuolio") herbas kildinamas iš Vokietijos, į Lietuvą pateko per Lenkiją.

A. Jukna sako, kad legitimavimo dokumentuose nurodoma, jog bajorė turėjo ištekėti už kilmingojo. Jeigu ji iki 1917 metų ištekėjo už nekilmingojo, tai kilmingumas tuo ir baigiasi, o po 1917 m., kai buvo sunaikinta luominė sistema, buvo galima ištekėti už bet ko.

Ponui A. Juknai knieti nuvykti į protėvių žemes, kur užplūstų sentimentai. Ukmergės rajone esantis Taujėnų dvaras, kuriame gyveno kunigaikščiai Radvilos, stovi ant jo protėvių žemės. "Išlikusių daiktų, pastatų iš protėvių laikų, deja, neturiu, išskyrus dvi XVII-XVIII a. kėdes, kurios labai keistu būdu pas mane atkeliavo. Išvydęs jas supratau, kad jos kažkuo artimos ir savos", - prisimena jis.

Bajorų vadas norėtų rasti ir kitų giminaičių. Juk jis ne vienintelis kilmingų protėvių Marcinkevičių palikuonis. Tiesa, ši procedūra nėra paprasta, mat lengviau dokumentus atsekti atgaline seka.

Istorijos nuotrupos

Lietuvos bajorija, valdžiusi ir gynusi Lietuvą, susiformavo daugiau nei prieš 600 metų. 1413 m. didysis kunigaikštis Vytautas, atstovaujantis Lietuvos bajorams, ir karalius, Jogaila, atstovaujantis Lenkijai, pasirašė Horodlės uniją. Lietuvos didikams buvo suteikta teisė naudoti lenkų didikų herbus.

Didėjant Rusijos galiai, LDK bajorai ieškojo sąjungininkų. 1569 m. Lenkija ir Lietuva sudarė Liublino uniją. Buvo įkurta Dviejų Tautų Respublika. Nors Lenkija siekė prisijungti visą Lietuvą, bajorai apgynė savo kraštą. Lenkija ir LDK turėjo atskirą vietinę valdžią, atskiras kariuomenes ir jų vadus, savo iždus ir teismus.

Karų ir vidinių nesutarimų nuniokota Abiejų Tautų Respublika buvo padalyta. Lietuva 1795 m. buvo prijungta prie carinės Rusijos. Po 1831 ir 1863 m. sukilimų tautinei bajorijai buvo apribotos politinės ir turtinės teisės, daugeliui bajorų teko tremtinių ir emigrantų dalia.

Šiaulių krašto bajorų draugijos taryba 2009 m. Pirmoje eilėje (iš kairės) - Valdonė Kaminskienė, Algimantas Jukna, Diana Valskienė, Kęstutis Gascevičius; antroje eilėje - Stanislovas-Algimantas Blinstrubas, Mindaugas Sadauskas, Jonas Montvilas, Petras Tracevskis, Juozas Lisas. Šiaulių krašto bajorų archyvo nuotr.

Bajorijos atkūrimas

Tarpukario Lietuvoje, siekiant suburti bajorus ir jų palikuonis, buvo įkurta Lietuvos bajorų draugija, kuri veikė nuo 1928 iki 1940 metų.

1994 m. balandžio 23 d. Vilniuje vykusiame bajorų palikuonių suvažiavime, kuriame dalyvavo ir septyni Šiaulių krašto atstovai, buvo įkurta Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga - LBKS.

1994 m. liepos 23 d. Šiauliuose buvo įkurta LBKS Šiaulių krašto draugija, šiuo metu vienijanti 100 bajoriškos kilmės šeimų, kurių bajorystė nustatyta remiantis išlikusiais šeimos dokumentais, liudijančiais bajorišką kilmę, arba tokių dokumentų, rastų Lietuvos istorijos archyve, patvirtintomis kopijomis.

Šiuos dokumentus patikrina LBKS krašto legitimacijos komisija ir LBKS legitimacijos taryba ir jai pritarus tvirtina LBKS seimas. 100 legitimuotų bajoriškų šeimų pagal kilmingų protėvių vyriškąją ir moteriškąją liniją priklauso 30 herbų. Pagal LBKS senato nutarimą Lietuvos bajorų herbai yra unifikuoti pagal lenkų istoriko ir heraldikos specialisto Tadeušo Gailio paruoštus LDK bajorų herbų pavyzdžius.

Dabar Lietuvoje yra apie 3000 kilmę įrodžiusių bajorų.

Pirmieji vadai ir garbės bajorai

Šiaulių krašto bajorų pirmuoju vadu buvo išrinktas Jonas Montvilas. 1996-2006 m. Šiaulių krašto bajorams vadovavo rašytojas Leonas Peleckis-Kaktavičius. Labai aktyvi draugijos veikloje buvo šviesaus atminimo bajorė Aldona Buožienė.

2006 m. išrinktas naujas Šiaulių apskrities bajorų vadas. Juo tapo Algimantas Jukna. Jis ir Kęstutis Gascevičius - LBKS senato nariai. Už nuopelnus bajorų draugijai Leonui Peleckiui–Kaktavičiui ir Aldonai Strumylaitei Čepulienei buvo suteikti garbės bajoro vardai.

Šiaulių krašto draugijos nariai užsiima švietėjiška veikla, domisi savo giminių istorija, dažnai susitinka, kartu keliauja, palaiko ryšius su kitais Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos skyriais. Bajorai dalyvavo Valdovų rūmų paramos fondo akcijose bei labdaros akcijose remiant Šiaulių vaikų namus, LBKS dešimtmečio proga dalyvavo statant kryžių Kryžių kalne.