Alvydas JANUŠEVIČIUS

Dažnas iš mūsų Kūčias ir Kalėdas sutinkame šeimos rate. Tačiau kai kurie Šiaulių universiteto studentai prieš didžiąsias šventes susirenka į senovines Kūčias. Folkloro ansamblis "Vaiguva" tradiciškai susirenka atšvęsti Kūčių pagal senovės tradicijas.

Prie stalo – tik švariems

"Vaiguviečiai" prieš keletą savaičių išsirinko savo šventės šeimininkus. Šiais metais jais tapo Zenonas ir Justina. Šeimininkai Kūčių vakarą tarsi tampa tėvu ir motina, vadovaujančiais prie šventinio stalo.

Studentiškos ir folklorinės Kūčios prasideda. Zenonas ir Justinas paima į rankas ąsotį vandens ir lininį rankšluostį. Sėsdami prie stalo visi turi nusiprausti. Kalėdos – virsmo šventė. Gamta verčiasi – saulė grįžta pas žmones. Dienos pradeda ilgėti. Prasideda naujas gyvenimo ratas, į kurį žmogus turi įžengti kūniškai ir dvasiškai švarus.

Šeimininkai pakviečia prie stalo. Pirmiausia Zenonas laužia duonos riekę ir siunčia ją ratu. Šiuo ritualu siekiama, kad kiti metai visiems būtų sotūs. Paskui duoną seka alaus ragas. Kiekvienas, paragaudamas alaus, pasako po gerą žodį visiems susirinkusiems.

Jau galima valgyti Kūčių gėrybes. Dvylika patiekalų – tiek pat, kiek mėnesių. Patiekalų skaičiaus reikšmė aiškinama įvairiai. Dvylika Kūčių patiekalų gali simbolizuoti ir dvylika apaštalų. Kai kur ant stalo dedami devyni patiekalai. Senajame kalendoriuje buvo tiek mėnesių.

Bulvės su lupenomis jau įaugo į mūsų tradicijas. Jos valgomos su trintomis ir skrudintomis kanapėmis arba sėmenimis. Autoriaus nuotr.

Gamtos dovana ant stalo

Ant studentiško stalo nėra mėsos ir pieno patiekalų. Pasninkas per Kūčias ne vien dėl to, kad Lietuva - katalikiškas kraštas. Virsmą išgyvena visas pasaulis – Kūčios kupinos ritualų ir stebuklų. Po stebuklingos Kūčių nakties jau galima gyventi įprastą gyvenimą, tačiau per Kūčias viskas turi būti neįprasta ir stebuklinga.

Etnologai teigia, jog Kūčių naktis – tarsi pats tamsiausias periodas žmogaus dvasiai. Mėnesį iki Kūčių visi stengiasi nedirbti destruktyvių darbų – kapoti malkų, plėšyti plunksnų ir net gliaudyti pupų. Pasaulis ir taip jau griūva – saulė baigia pasislėpti, medžiai numetė lapus. Per Kūčias žmonių pasaulis tarsi persidengia su dvasių ir vėlių pasauliu. Jos mūsų pasauliui tampa tokios tikros, kad mirusiems reikia ant stalo padėti ir lėkštelę.

Etnologai teigia, jog tradiciškai ant lietuvių Kūčių stalo turi būti gamtos stichijų dovanos. Žuvis - vandens dovana. Pupos, kviečiai ir žirniai yra tai, ką sudaigino laukai. Medus – bičių sunešta gėrybė, o grybai, riešutai ir uogos - miško gėrybes.

Studentai pradeda nuo pačių archajiškiausių patiekalų – žemaitiškos "cibulynės" ir virtų bulvių su trintomis kanapėmis bei sėmenimis. Sauja kūčiukų. Gurkšnis aguonų pieno. Netrukus pajunti, koks vis dėlto sotus yra su meile paruoštas Kūčių maistas.

Kulnu į duris - kai kas šiais metais neištekės.

Burtų naktis

Kai visi užkanda, prasideda burtų vakaras. Šią naktį žmogus yra menkas, o dvasios – galingos. Per įvairius burtus galima išgirsti, ką jos nori mums pasakyti. "Vaiguviečiai" vienas po kito traukia iš po staltiesės šiaudą. Pagal jį galima pasakyti, kokie bus kiti metai. Žinovai pastebi, kad tiksliausiai iš šiaudo buria kiekvienas sau.

Kokia mintis neduoda ramybės jaunoms merginoms? Ogi ištekės šiemet ar - ne? Vienas iš būdų tai sužinoti – mesti per petį batą. Jei kulnu į duris – liksi pas mamą, jei atvirkščiai – ištekėsi. Batai jau nuauti, todėl visi nusprendžia išbandyti kitą burtą – nuo sutartos vietos deda batą už bato. Kieno batui neliks vietos iki durų – ta ištekės. Šiek tiek tikėjimas burtais išblėsta, kai jie vienai draugaujančios porelės pusei išburia vestuves, o kitai – viengungio dalią.

Galima labai lengvai sužinoti savo antrosios pusės vardo pirmąją raidę. Visi pasiima po obuolį ir lupa nuo jo kuo ilgesnę žievę. Tuomet meta per petį. Kokią raidę "nupiešė" obuolio žievelė, tokia ir išsvajoto princo vardo pirmoji raidė.