Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ

Žemaičiai kasmet kviečia susiburti draugėn. Šiemet proga ypatinga - Šiaulių žemaičių kultūros draugija "Saulaukis", vienijanti žemaičiais save laikančius šiauliečius, mini 20 metų jubiliejų. Šiaulių kultūros centre lapkričio 28 d. 16 val. bus eksponuojami kalendoriai, žemaitiški litai ir pasai, linksmins folkloro ansambliai, apetitą žadins žemaičių patiekalai, vilios šokiai ir žaidimai.

Tautiniais rūbais pasipuošę žemaičiai kasmet kviečia prie tradicinių patiekalų stalo. "Saulaukio" archyvo nuotr.

Šiaulių žemaičių kultūros draugijos "Saulaukis" pirmininkas Jonas Bartkus pasakoja, kad žemaičiai išspausdino savo valiutą 1989 metais. Apie lietuviškus pinigus tada Lietuvoje dar nė kalbos nebuvo, o žemaičiai savo rankose jau laikė žemaitiškus litus, kuriuos galėjo išleisti Šiaulių lengvosios atletikos manieže surengtoje mugėje. Tada pinigus buvo galima iškeisti įrengtoje pinigų keitykloje. Nors žemaitiški litai dabar nefunkcionalūs, numizmatai žino jų vertę.

Vėliau buvo išleisti žemaitiški pasai - buvo išdalyta apie 200 tokių asmens tapatybę liudijančių dokumentų žemaičiais save laikantiems šiauliečiams. Kasmet "Saulaukis" išleidžia ir žemaitišką kalendorių. Pirmuosius dešimt kalendorių sukūrė Vaidotas Janulis, kitus dešimt - dizainerė Gražina Šimoliūnienė. Atmintinų datų kalendoriams informaciją rinkdavo kraštotyrininkas, fotografas Jonas Tamulis. Trečius metus iš eilės kalendorių puošia piliakalnių fotografijos. 2010 metų kalendoriuje puikuojasi Šatrijos kalno vaizdas. Šventės ir paminėtinos dienos surašytos žemaitiškai Juozo Pabrėžos, kuris yra parašęs ne vieną straipsnį apie žemaičių kalbos vartojimo taisykles.

Žemaičiai į Šiauliuose vykstančias sueigas renkasi paskutinį šeštadienį prieš advento pradžią.

"Manome, kad Šiauliai priklauso Žemaitijos kunigaikštystei, kuri tęsėsi iki Nevėžio. Mes turime savo kalbą, kultūrą, tradicijas, papročius. Mūsų įkurta draugija jokiu būdu nepretenduoja į politiką ir separatizmą. Žemaičių draugija - kultūrinė. Manome, kad žemaičių kultūra yra vertybė, todėl mūsų tikslas ją puoselėti ir išsaugoti", - sako Jonas Bartkus.

Draugijos pavadinimas "Saulaukis" kilęs nuo žodžių "saulės laukas", kur vyko Saulės mūšis. Ji yra išgyvenusi įvairių laikotarpių. Seniau vykdavusios varžytuvės "Kaip bus, kaip nebus, bet žemaitis nepražus" nunyko. Žemaičiai kasmet renkasi švęsti Užgavėnių ir Joninių, kitų tradicinių lietuvių ir žemaičių švenčių.

Draugėn susibūrę žemaičiai stengiasi bendrauti sava kalba, tačiau ne visi drįsta baimindamiesi suklysti.

"Esame patyrę dvigubą okupaciją. Iš pradžių mus užėmė vokiečiai, po to - lietuviai, todėl ganėtinai blogai kalbame žemaitiškai", - juokauja J. Bartkus, pats kilęs iš Žemaičių Naumiesčio. Jam, prieš šešerius metus tapusiam "Saulaukio" pirmininku, vertėjaudavo iš Salantų kilusi jo žmona.

Šiaulių kultūros centre po parodos pristatymo Petras Turskis demonstruos filmą apie "Saulaukį", žemaičių veiklą Šiauliuose apžvelgs Juozas Pabrėža, paskaitą apie žemaičius po Durbės mūšio skaitys Vacys Vaivada. Koncertuos Palangos folkloro ansamblis "Mėguva", koncertavęs ir prieš dvidešimt metų. Susirinkusiems gros ir kaimiškos muzikos ansamblis "Jonis" bei nuolatinis renginių dalyvis Kultūros centro žemaičių folkloro ansamblis "Auda", kuriam vadovauja Mykolas Žalnieravičius.

Į svečius atvyks Žemaičių draugijos prezidentas iš Telšių Stasys Kasparavičius. Laukiama žemaičių iš Joniškio, Kelmės, Panevėžio. Žemaičiai, kaip ir kasmet, atsineš savo tradicinių valgių.

"Žmona mėgsta gaminti kastinį. Būdami studentai, važiavome į sąskrydį, kur reikėjo pristatyti tradicinį žemaitišką patiekalą. Kastinis tada iš parduotuvėje pirktos grietinės nepavyko - liko rūgęs pienas su neluptom bulvėm. Kadangi dabar naminės grietinės sunku gauti, žmona išmoko pagaminti iš pirktinio kefyro ir sviesto", - atskleidžia J. Bartkus.