Osvaldas JOKUBAITIS

Šiaulių valstybinis kamerinis choras "Polifonija" – vienas žinomiausių Lietuvos profesionalių chorų – švenčia 35-erių metų jubiliejų. Kone kas savaitę koncertus rengiančio, Lietuvą reprezentuojančio choro vadovas Gediminas Ramanauskas sako, kad "Polifonijos" sėkmės paslaptis – komandinis darbas ir choristų meilė savo darbui. "Jei dainuotume be dvasios, klausytojas tai pajustų ir muzika jo neužkabintų. To negali pačiupinėti, bet mūsų pasirodymuose ta dvasia yra ir mes tikime, kad turime skleisti muziką pasauliui", - sako G. Ramanauskas. Jubiliejinis koncertas vyko Nacionalinėje filharmonijoje, o negalėję nuvykti į sostinę gerbėjai "Polifoniją" galės pasveikinti koncerto metu Šiaulių katedroje lapkričio 21 dieną 19 val.

Didžioji gyvenimo meilė - dainuoti

"Polifonija" savo veiklą pradėjo 1974 metais. Tai buvo tuomečio Šiaulių pedagoginio instituto choras, kuriam ėmėsi vadovauti gabus dirigentas ir didelis entuziastas Sigitas Vaičiulionis. Tiesa, iš pradžių studentai tebuvo susibūrę į vokalinį senosios muzikos ansamblį "Polifonija", kuris vienintelis šalyje atliko Renesanso ir baroko epochų kompozitorių kūrinius. Iš pradžių kolektyvą globojo Šiaulių pedagoginis institutas, vėliau – Šiaulių aukštesnioji muzikos mokykla. "Visus 35-erius metus mūsų kolektyve dainuoja įvairių šalies aukštųjų mokyklų studentai, muzikos mokytojai ir kiti dainuoti mėgstantys žmonės, turintys muzikinį išsilavinimą. Choristai keičiasi, tačiau yra du žmonės, chore dainuojantys nuo pat jo įsikūrimo – tai Regimantas Lukoševičius ir Vitalija Ščiogolevienė – Rūtos Ščiogolevaitės mama", - sako G. Ramanauskas.

"Polifonija" buvo įvertina - 1979 metais kolektyvui suteiktas liaudies kolektyvo vardas, o 1986 metais "Polifonijai" suteiktas profesionalų statusas ir ansamblis tapo Lietuvos valstybinės filharmonijos Šiaulių valstybiniu kameriniu mišriuoju choru. Naujojo kolektyvo branduolį sudarė buvę "Polifonijos" dainininkai, turintys muzikinį išsilavinimą.

1998 metais "Polifonija" atsiskyrė nuo Lietuvos nacionalinės filharmonijos Šiaulių skyriaus ir tapo atskira koncertine organizacija. Nuo 2006-ųjų sausio "Polifonijai" ėmėsi vadovauti Šiaulių universiteto docentas Gediminas Ramanauskas. "Padariau taip, kad lemiamą žodį mūsų veikloje – kur mums judėti, kur plaukti - turėtų meno taryba. Aš vairo nevairuoju, tik pasakau, kur vairuoti, kaip laivo kapitonas. Dabar "Polifonija" yra komanda – kuriame kartu, kartu diskutuojame ir koncerto metu aš nematau nė vieno abejingo veido", - sako G. Ramanauskas. Jis negaili gerų žodžių kolektyvo nariams. Kai iš užsienio atvyksta dirigentai, jie itin džiaugiasi, kad "Polifonijos" choristai į savo darbą žiūri ne valdiškai, yra nuoširdūs, profesionalūs.

"Polifonijos" choristai gauna atlygį iš biudžeto už savo darbą, ateina kasdien dainuoti ir repetuoti. Šiuo metu chore yra 43 dainininkų etatai, moterų ir vyrų - beveik po lygiai. Kas traukia žmones burtis, aukoti savaitgalius, šventines dienas tam, kad dainuotų? G. Ramanauskas įsitikinęs, kad tokiems žmonėms dainavimas – didžioji gyvenimo meilė.

Choro repertuaras ypač gausus: nuo Renesanso ir baroko iki šiuolaikinės muzikos, nuo chorinių miniatiūrų iki didelių formų kūrinių.

Iš "Polifonijos" mokosi kiti šalies kolektyvai

Per trisdešimt penkerius choro gyvavimo metus surengta apie 2000 koncertų, gastroliuota Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Italijoje, Argentinoje, Brazilijoje. Pelnyti laureatų vardai tarptautiniuose konkursuose Lenkijoje, Italijoje, Brazilijoje. Dalyvauta daugelyje tarptautinių festivalių, parengta nemažai paskaitų-koncertų "Lietuvos chorinė muzika", kurie atlikti tarptautiniuose seminaruose Latvijoje, Italijoje, Brazilijoje. Daugelyje straipsnių užsienio spaudoje "Polifonijos" veikla priskiriama prie ryškiausių Europos meno kolektyvų pavyzdžių.

Choras yra koncertavęs su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, Šv. Kristoforo orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru, taip pat su įžymiais Švedijos, Italijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos orkestrais. Su "Polifonija" yra dainavę žinomi solistai: G. Kaukaitė, R. Maciūtė, I. Milkevičiūtė, G. Skėrytė (ilgametė "Polifonijos" dainininkė), A. Krikščiūnaitė, L. Jonutytė, A. Širvinskaitė, J. Prakelytė, I. Prudnikovaitė, V. Noreika, V. Prudnikovas, V. Juozapaitis, A. Janutas, A. Rubežius, I. Misiūra-Tumanov, M. Zimkus, E. Prutkauskas-Montvidas ir kiti. Chorui yra dirigavęs S. Sondeckis, D. Katkus, G. Rinkevičius, V. Miškinis, V. Augustinas, M. Pitrėnas, R. Gražinis, T. Ambrozaitis, G. Mais (Vokietija), M. Nilsson-Sindenius (Švedija), M. Wassenius (Švedija), I. E. Reihl (Vokietija), A. Trecek-King (JAV), R. Bjella (JAV) ir kiti.

Ypatingas ryšys užsimezgęs su trim Vilniaus kolektyvais – Nacionalinės filharmonijos "Muzika humana", Lietuvos kameriniu orkestru ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos orkestru. Su šiais kolektyvais daugiausia koncertuota, dalyvauta įvairiose šventėse, vykta vieniems pas kitus į svečius.

"Polifonija" rengia Lietuvą reprezentuojančius koncertus, tarnauja savo valstybei ir jos žmonėms, mokesčių mokėtojams. Kasmet surengiama apie 50 koncertų - anot G. Ramanausko, tai yra daug. Rengdama koncertus "Polifonija" užsidirba lėšų, kurios yra skiriamos techninei bazei atnaujinti, atlikėjų rūbams įsigyti.

"Esame viskuo apsirūpinę, rūbus turime puikius, tad galime reprezentuoti Lietuvą. Šiemet Prezidentūroje "atidarėme" mokslo metus koncerte "Beauštanti aušrelė" drauge su Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos orkestru", - pasakoja vadovas.

G. Ramanauskas džiaugiasi, kad "Polifonija" jau yra tokia stipri, kad jai patikima pateikti idėjas visą šalį sudrebinančiai Dainų šventei. Pateiktą repertuarą "Polifonija" atlieka, o šventės rengėjai tuomet priima sprendimus, kas tinka, kokie kūriniai bus atliekami, kiti kolektyvai mokosi būtent iš "Polifonijos" įrašų.

Daug keliaujanti "Polifonija" turėjo vykti į JAV, tačiau dėl finansinės krizės, apėmusios pasaulį, gastrolės neįvyks. "Koncertų užsakymų mažėja, todėl visą dėmesį dabar žadame skirti atliekamos muzikos įrašams. Išbandėme nemažai erdvių, kurios galėtų tikti įrašams, tačiau paaiškėjo, kad geriausia erdvė – Šv. Petro ir Pauliaus katedra", - kalba G. Ramanauskas.

L. Ramanauskas džiaugiasi, kad Šiauliuose neseniai įsikūrusi jų konkurentė - Koncertinė įstaiga - turi puikią salę, tad joje vykstantys koncertai neleis "užmigti" ir "Polifonijai". "Ieškosime ypatingų siurprizų klausytojams, sieksime, kad mūsų koncertai būtų įdomūs", - sako G. Ramanauskas. Prisipažinęs, kad labiausiai bijo pesimizmo, "Polifonijos" vadovas sako, kad ateitis bus šviesi. "Valdžios ir Vyriausybės požiūriu esame reikalingi ir svarbūs Lietuvai. Kol mūsų reikės, stengsimės koncertuoti ir tai daryti gerai. Nesvarbių dalykų nėra – svarbu viskas. Aš tikiu grožiu, meile ir menu", - šypsosi "Polifonijos" vadovas.