Eva JAGMINAITĖ

773-iasis Šiaulių miesto gimtadienis parodė, jog krizė šiauliečiams nė motais! Išsiilgę masinių renginių šiauliečiai dar nesibaigus darbo dienai penktadienį plūdo į miesto centrą. Mugėje tris dienas prekiavę tautodailininkai pirkėjų gausa nesiskundė, o kai kurie net nuogąstavo per mažai prekių atsivežę. nors tradiciškai kepamo jaučio panorę paragauti turėjo sumokėti 3,5 lito, susidarė eilė ir nedidukės porcijos buvo greitai išgraibstytos.

Miestas atšventė 773-iąjį gimtadienį.		Kepto jaučio paragauti neatsispyrė retas šventės dalyvis.

"Šiaulių dienos", prasidėjusios iškilmingu miesto garbės pilietės A. Masėnienės pagerbimu, spalvinga motorizuota kolona ir teatrališka pėsčiųjų eisena, į miesto širdį, Prisikėlimo aikštę, atgynė net ir didžiausius skeptikus, nemėgstančius masinių sambūrių.

Retas atsispyrė pagundai ne tik pražygiuoti pėsčiųjų bulvaru lyg muziejaus sale, besigrožint tautodailininkų, menininkų pagamintais "eksponatais", bet ir įsigyti juvelyrinių dirbinių, buities reikmenų, sausų gėlių puokščių, ištaigių suvenyrų arba tik per šventes mugėse randamų skanėstų. Prekeiviai gyrėsi, kad prekyba jau pirmąją šventės dieną sekėsi puikiai, baiminosi galintys pritrūkti prekių.

Nuolatinė šventės mecenatė elektroninių ryšių paslaugų bendrovė "S plius" kasmet miestui dovanoja ne tik įspūdingą finalinį reginį, bet ir dalyvauja šventinėje eisenoje bei motorizuotoje kolonoje.

Mažuosius šventės dalyvius galima buvo pamatyti ne tik jiems skirtuose renginiuose ir koncentruose, bet ir ant kelių miesto centre išdygusių šokinėti skirtų pripučiamų pilių. Šventinį atidarymo koncertą drauge su Šiaulių miesto koncertinės įstaigos kameriniu orkestru pradėjęs svečias iš Moldovos Konstantinas Moskovičius ragino šiauliečius linksmintis, šokti ir negalėjo miesto gyventojams gerų žodžių. "Žinau, kad esate labai smagūs, nebijokite to parodyti. Šiandien susirinkote linksmintis. Su gimtadieniu Jus visus!" - keliskart pakartojo svečias. Lietuviams ne visai įprasto instrumento panfleitos garsai išjudino visą aikštę. Įsismaginusią šėlstančią minią vėliau linksmino ir su 773-iuoju gimtadieniu Šiaulius sveikino žinomi Lietuvos atlikėjai.

Šventinį šeštadienį iš pat ryto į centrą šiauliečius viliojo ne tik Aušros alėjoje amatus demonstravę amatininkai, bet ir gardus kvapas Prisikėlimo aikštėje - čia keptas nekasdienis patiekalas - 200 kilogramų sveriantis, prieskoniais ištrintas, ilgai marinuotas jautis. Pirmųjų Šiauliuose surengtų miesto švenčių liudininkai pasakoja, kad tai autentiškiausia šventės tradicija, prasidėjusi mūsų mieste, nors dabar paplitusi ir kitų miestų renginiuose.

Kazū rekordo repeticijoje dalyvavo ir miesto meras G. Mikšys. Artūro STAPONKAUS nuotr.

Pernai per Šiaulių miesto gimtadienį vyko ir Lietuvos kaimo muzikantų bei kapelijų festivalis "Ant rubežiaus", tačiau nors šiemet jo nebūta, kantri muzikos motyvai "Šiaulių dienų" metu nuskambėjo. Miesto gimtadienio švęsti atvykęs Virgis Stakėnas džiaugėsi, kad nėra pamirštas šiauliečių, nors Šiauliuose nebegyvena. Jam skambinant kantri melodijas, gimtadienio svečiai mokėsi kantri šokio žingsnelių. "Linijų šokius gali šokti kiekvienas, nesvarbu amžius ar kūno sudėjimas", - mokytis šokti kvietė kantri muzikos atlikėjas. Jis sumąstė pabandyti Šiauliuose užfiksuoti ir neįprastą grojimo kazū dūdelėmis rekordą. Tiesa, šiemet rekordas neužfiksuotas, surengta tik jo repeticija.

Per tris valandas trukusį koncertą "Aukso paukštė" prie P. Višinskio paminklo šiauliečiai išvydo geriausiųjų miesto šokių ir dainų kolektyvų pasirodymus. Vakare šiauliečius bei miesto svečius sveikino geriausi Lietuvos atlikėjai.

Krepšinio varžybos tądien daugeliui šiauliečių tapo mažiau svarbiu reginiu nei miesto padangę valandą iki vidurnakčio nutvieskę lazeriai ir fejerverkai. Įspūdingo šviesos reginio liudininkai sakė, kad net pasitinkant Naujuosius metus Šiauliuose fejerverkai būna gerokai mažiau įsimintini. Jau daug metų baigiamąjį įspūdingą "Šiaulių dienų" reginį miestui dovanoja nuolatinė šventės mecenatė, elektroninių ryšių paslaugų bendrovė "S plius".