Vaida TVERIJONIENĖ
Kai dėl šalčio nesinori net nosies iš namų iškišti, orientavimosi su slidėmis sportininkai trina delnais ir džiaugiasi žiemos teikiamais malonumais. Kone kas savaitgalį vyksta vienokios ar kitokios varžybos, o praėjusį Visagine per 300 sportininkų iš Lietuvos ir Latvijos dalyvavo šių metų Lietuvos orientavimosi sporto slidėmis čempionate. Iš šiauliečių jaunių grupėje abiejų rungčių nugalėtoja tapo Vesta Ambrazaitė. Jos tėtis Svajūnas Ambrazas elito grupėje pelnė septintą ir aštuntą vietas.
 |
| "Orientacinis sportas kaskart suteikia naujų įspūdžių ir potyrių", - sako Svajūnas Ambrazas. Autorės nuotr
|
Vesta į orientavimosi varžybas kartu su tėvais orientacininkais važiuodavo nuo mažens. Iš dalies tai ir lėmė jos apsisprendimą iškeisti lengvąją atletiką į šią sporto šaką. Bėgimas turint tikslą, ieškojimas merginai kur kas įdomesnis nei tiesiog bėgimas.
Intensyviai orientavimosi varžyboms Vesta pradėjo ruoštis prieš trejus metus. Pirmaisiais metais jaunučių grupėje Europos orientavimosi čempionate ji užėmė ketvirtą vietą, o po metų Europos čempionate buvo šešta. Mergina praėjusiais metais tapo Baltijos šalių jaunių grupės čempione, jau dukart laimėjo estafečių rungtį suaugusiųjų grupėje. Šiais metais pelnytos dar dvi džiugios pergalės: Vesta tapo Lietuvos čempione jaunių grupėje sprinto ir vidutinėje trasoje.
Mergina turi mažai sau lygių varžovių savo amžiaus grupėje, todėl dažnai dalyvauja su suaugusiaisiais. Ji kasdien po valandą treniruojasi, tobulina slidinėjimo techniką, atlieka ištvermės, greičio pratimus. Labiausiai jai patinka sprinto rungtis, nes tada turi ne tik užduotį atlikti labai greitai, bet ir gebėti greitai susiorientuoti. Lietuvos čempionate pirmą varžybų dieną Vesta 2,1 kilometro ilgio sprinto rungtį, suradusi dešimt kontrolinių punktų, įveikė per 18 min. 22 s. Nuo nugalėtojos atsilikusi pusšeštos minutės Rūta Nemeikšytė iš Šiaulių jaunųjų turistų centro užėmė antrą vietą.
Antrą dieną dalyviai varžėsi vidutinėje trasoje. Vesta savo amžiaus grupėje turėjo įveikti keturių kilometrų ilgio trasą ir surasti devynis kontrolinius punktus. Tai jai pavyko padaryti per 34 min. 21 s. Toje pačioje grupėje Rūta laimėjo trečią vietą.
Savo amžiaus grupėje abiejose rungtyse nugalėtoja tapo Gabrielė Keinaitė iš sporto klubo "Sakas". Moterų grupėje (M35) sprinto rungtį laimėjo Gitana Kazimieraitienė iš to paties klubo, vidutinėje trasoje ji pelnė ketvirtą vietą. Jaunučių grupėje vidutinėje trasoje ketvirtą vietą užėmė Kevinas Olišauskis. Gediminas Morėnas iš "Sako" klubo sprinto rungtyje tapo nugalėtoju, o vidutinėje trasoje buvo antras. Airidas Žukauskas iš JTC toje pačioje amžiaus grupėje užėmė ketvirtą vietą. Elito grupėje (V 21) šiaulietis Petras Andrašiūnas vidutinėje trasoje užėmė ketvirtą vietą, o Svajūnas Ambrazas - aštuntąją, sprinto rungtyje - septintąją.
Šį savaitgalį orientacininkai kovos Trakuose "Fortūnos" taurės varžybose, o kovo pradžioje laukia kitas Lietuvos čempionato etapas, kai bus rengiamos dar dvi rungtys - ilgoji trasa ir estafetės. Vesta tikisi būti prizininkų gretose.
 |
Vesta Ambrazaitė tapo Lietuvos čempione savo amžiaus grupėje sprinto ir vidutinės trasos rungtyse. Vestos AMBRAZAITĖS asmeninio archyvo nuotr. |
Ko reikia, kad būtum geras orientacininkas, paklausėme patyrusio sportininko Svajūno Ambrazo.
- Žmogus turi būti gerai pasirengęs ir fiziškai, ir psichologiškai. Jeigu pasirinksi geriausią kelią ir išvystysi didelį greitį, šansas nugalėti bus didelis.
- Kuo žavi orientacinis slidinėjimas?
- Tai nuotykiai, kelionės, adrenalinas, buvimas gamtoje. Jauniems dar rūpi rezultatai, o vyresniems jau tai tampa gyvenimo būdu.
- Tai olimpinė sporto šaka. Kodėl orientacininkų nematome olimpinėse žaidynėse?
- Taip tik paskelbta, tačiau dar daug metų praeis, kol ją išvysime olimpiadoje. Pirmiausia sporto šaka turi būti populiari, tada viskas priklauso nuo Tarptautinės federeacijos nuoseklaus darbo.
- Kaip populiarinate orientacinį sportą? Kiek klubų Šiauliuose jungia šios sporto šakos entuziastus?
- Organizuojame renginius, į kuriuos kviečiame žmones iš šalies. Pabando, ir, jeigu patinka, įsigyja reikalingo inventoriaus. Šiauliuose orientacininkus vienija ŠJTC ir sporto klubas "Sakas". Anksčiau mūsų mieste gyvavo keturi klubai, bet vėliau dėl konkurencijos jie išnyko arba prisijungė prie kitų miestų klubų. "Sako" klube šiuo metu yra apie 40 narių.
- Ar labai brangi ši sporto šaka?
- Tenisininkai sako, kad jų sportas yra brangiu, tačiau atėję pas mus jie nustebtų. Apranga turi būti skirtinga, kai lauke nulis ir kai 20 laipsnių šalčio. Kokybiška apranga šaltesniu oru ir slidės gali kainuoti apie tris keturis tūkstančius. Dažnas išgirdęs sako, kad už tokią sumą galima net mašiną įsigyti. Vienų slidžių varžyboms nepakanka - reikia turėti dvejas atsargai, be to, jos dėvisi, lūžta, tad kainuoja taisymas. Vienerios slidės kainuoja apie tūkstantį, lazdos - 700 litų, o kombinezonas, apatinė apranga, geri batai siekia du tūkstančius. Tepalo už 300 litų pakanka slidėms ištepti vieną kartą. Dar planšetė žemėlapiui pritvirtinti. Kiekvienas sportininkas turėtų turėti širdies ritmo monitorių, kurio kaina siekia pusantro tūkstančio litų. Žinoma, visa, kas reikalinga, galima įsigyti ir pigiau, tačiau kenčia kokybė ir siekiamas rezultatas.
- Ar sunkmečio orientacininkai nejaučia?
- Mes ne politikai. Eglių niekas neiškirto, slidinėti turime kur.
- Šia žiema tikriausiai ypač džiaugiatės?
- Pernai orientacinio slidinėjimo sezonas prasidėjo tik sausį, o šiemet slidinėti galėjome jau gruodį. Kai būdavo šiltesnės žiemos, važiuodavome į varžybas Latvijoje ar Estijoje.
- Ar dėl per didelių šalčių varžybos būna atšaukiamos?
- Slidinėjome esant 20 laipsnių temperatūrai, ir nieko. Miške vėjo nėra. Lietuvoje nėra buvę, kad varžybos būtų atšauktos dėl oro sąlygų. Juk visi susirenka savo malonumui, o ne į darbą. Visi trokšta, kad varžybos įvyktų. Kartais varžybos baigiasi vakare prie laužo.
- Kitas Lietuvos čempionato etapas numatytas kovą. Kokia tikimybė, kad bus sniego?
- Varžybų laikas koreguojamas, atsižvelgiant į orą. Sniego visada užtenka. Čempionatai dažniausiai vyksta Ignalinoje arba Visagine. Žmonės, gyvenantys mieste, dažnai nežino, kiek sniego būna miškuose.
