Vaida TVERIJONIENĖ

Druskininkuose vykusiuose 2009 m. geriausių Lietuvos kultūristų ir fitneso federacijos sportininkų rinkimuose paskelbti geriausi sportininkai. Aukštai įvertinti du sporto klubo "Gylys" atletai.

Šių metų Ellietės Lukytės įvaizdis - plaštakė. Lietuvaitės diktuoja makiažo ir aprangos madas fitneso pasaulyje. Sporto klubo "Gylys" archyvo nuotr.

Klasikinio fitneso nugalėtoja iš 28 pretendenčių tapo sporto klubo "Gylys" atstovė Ellietė Lukytė. Septyniolikmetė sportininkė, pavadinta metų deimantu, surinko daugiausia taškų, 2009 metais dalyvaudama devyniuose šalies ir tarptautiniuose turnyruose bei pelnydama aukštas prizines vietas.

Jauniausia varžybų dalyvė atvirose Lietuvos kultūrizmo ir klasikinio fitneso klubų taurės varžybose tapo absoliučia nugalėtoja, Lietuvos kultūrizmo ir klasikinio fitneso čempionate užėmė pirmą vietą, o porose tapo trečios vietos laimėtoja.

E. Lukytei puikiai sekėsi tarptautiniuose turnyruose. WABBA versijos Europos kultūrizmo ir fitneso čempionate ji pelnė trečią vietą. Tos pačios versijos pasaulio čempionate "fitness shape" rungtyje, kurioje varžosi raumeningos atletės, šiaulietė, įveikusi Europos fitneso čempionę Andrea Legradi, užėmė ketvirtą vietą. E. Lukytė tapo ir WPF Europos čempionato nugalėtoja. WPF pasaulio čempionate pelnė aukščiausią apdovanojimą ir užėmė pirmą vietą. WFF/NABBA versijos pasaulio čempionate ji užėmė pirmą vietą, o porose - trečią.

Lietuvoje tokių aukštų pasiekimų nėra pasiekusi nė viena tokia jauna fitneso atstovė. Visus titulus Ellietė Lukytė susižėrė suaugusiųjų kategorijoje, nors jos amžiaus sportininkės varžosi su jaunimu.

Geriausių fitneso sportininkų rinkimuose E. Lukytė dalyvauja ne pirmą kartą. Mergina anksčiau yra tapusi geriausia fitneso sportininke jaunimo kategorijoje, o absoliučioje kategorijoje yra užėmusi antrą vietą.

Kitas sporto klubo "Gylys" atstovas Mantas Gailius geriausių kultūristų rinkimuose iš 31 pretendento užėmė trečią vietą. Atletas Lietuvos kutūrizmo ir fitneso čempionate užėmė trečią vietą, atviros Lietuvos kultūrzmo ir fitneso klubų taurės varžybose tapo nugalėtoju. Dalyvaudamas WABBA Europos čempionate pelnė penktą vietą, WABBA versijos pasaulio čempionate - trečiąją, o WPF pasaulio čempionate tapo vicečempionu.

Druskininkuose vykusiuose geriausių trenerių rinkimuose "Gylio" treneriai Audronė ir Vidmantas Lukiai, parengę puikius sportininkus, pelnė antrą vietą.

Vaida TVERIJONIENĖ

Lietuvos jaunių rinktinės vyriausioji trenerė, Šiaulių sporto mokyklos "Klevas" žolės riedulio trenerė, buvusi Lietuvos nacionalinės rinktinės žaidėja Angelė Bučmienė savo 50-metį atšventė "Havajuose". Tiesa, kolegos sutaupė "kelionei" ir vakarėlį šia tema surengė pirčių komplekse, o valdžios atstovai už nuopelnus Lietuvos sportui pagerbė Sporto garbės kryžiumi Kūno kultūros ir sporto departamente bei Garbės ženklu ? Šiaulių apskrityje.

"Kaip tu save pateiksi, tą ir gausi iš aplinkinių", - šypsosi žolės riedulio trenerė Angelė Bučmienė.

Jeigu daryti, tai daryti gerai

Angelė Bučmienė gimė Alytaus raj. Novoplentos kaime 1959 m. lapkričio 13-ąją penkių vaikų šeimoje. Visi jos broliai ir seserys susiję su sportu. A. Bučmienės sesuo Aldona Tamulevičienė - nusipelniusi akademinio irklavimo trenerė. Angelė sportavo nuo mažens - išbandė kone visas sporto šakas - nuo futbolo iki irklavimo, svajojo būti sporto ir geografijos mokytoja. 2001 m. ji baigė Lietuvos kūno kultūros akademiją.

"Žinojau, ko noriu. Didelę atsakomybę jutau daryti viską gerai. Iš savęs reikalauju daug, tad ir iš savo auklėtinių reikalauju gerumo, nuoširdumo, atsakomybės, nebėgti nuo savęs. Tai mano gyvenimo credo. Trenerio darbas - didelė atsakomybė. Reikia populiarinti sporto šaką, siekti aukštų sporto rezultatų. Į treniruotes vaikai kartais ateina tokios nuotaikos, kad nežinai, ko griebtis. Kartais po darbo pareini ir nebesinori nieko. Vis dėlto mielai dirbu savo darbą. Tai mano pašaukimas", - sako vienuolika metų trenere dirbanti moteris.

Į Šiaulius žolės riedulininkė pateko studijuodama antrame kurse. Kūno kultūros institute studentės dalyvavo Lietuvos pirmenybėse ir keturios jų buvo pakviestos į Šiaulius, kur ir pasiliko. Tiesa, su Šiauliais A. Bučmienė buvo susidūrusi dar mokyklos laikais, kai dalyvavo dviračių varžybose. Pagrindinio prizo "Ereliuko" jai nepavyko laimėti tik dėl į dviratį įsuktos klešnės.

Užkrečia šypsena ir pakilia nuotaika

A. Bučmienė - 21 kartą Lietuvos žolės riedulio čempionė, žaidusi su Šiaulių "Tauru", "Tauru-Eurovil", "Interstatyba-Eurovil" bei Šiaulių "Šiauliais".

Nuo 1998 m. Angelė Bučmienė įsidarbino žolės riedulio trenere sporto mokykloje "Klevas", kur dirba iki šiol. Ji penkerius metus yra jaunių rinktinės vyriausioji trenerė, trenerio Vaidoto Vaičeliūno pagalbininkė treniruojant komandą "Gintra-Strektė-Universitetas", yra parengusi dvi Europos salės riedulio čempiones.

Žinodama, koks sunkus trenerio darbas, moteris leidžia savo auklėtinėms paragauti trenerio duonos, pavyzdžiui, duoda kuriai nors švilpuką ir skiria vesti treniruotę. "Merginos po to tik atsidūsta - koks sunkus darbas! Sau pamainos dar neturiu. Geras žaidėjas dar nereiškia, kad bus geras treneris", - paaiškina trenerė.

Kur slypi energingosios, nuolat skubančios ir besišypsančios trenerės žavesio ir jaunatviškumo paslaptis? "Neskleidžiu blogų emocijų. Niekas nėra matęs mano ašarų. Mane supa gera aplinka. Kaip tu pats save pateiksi, tą ir gausi iš aplinkinių. Kai šypsausi, ir kitiems gera. Darbo problemų nenešu namo. Gyvenimas bėga greitai, juo reikia džiaugtis. Be to, mano genai geri. Senelis buvo galiūnas, proseneliai stiprūs, tėtis dirbo miškininku", - atskleidžia jubiliatė.

Viliasi dalyvauti olimpiadoje

Angelė Bučmienė ištekėjo prieš 21 metus, o vestuvių dieną su rinktine išvyko į treniruočių stovyklą. "Esu vyrui dėkinga už kantrybę. Juk su mažai namie būnančia sportininke nėra lengva. Šeimos pagausėjimo vyras laukė septynerius metus. Vis atidėdavau, nes žaidžiau Sovietų Sąjungos žolės riedulio rinktinėje", - pasakoja A. Bučmienė.

Angelės sūnus Lukas, pasirinkęs akademinį irklavimą, užaugo stadione. Į sportą moteris grįžo po gimdymo praėjus vos porai mėnesių. Dar po mėnesio išvažiavo į Olandiją, kur 1995 m. vyko Europos šalių čempionų taurės turnyras. Šiaulių "Šiauliai" tada pelnė bronzos medalius. "Visi medaliai yra sunkiai iškovoti, bet šis - išskirtinis. Gerbėme žiūrovus, bet gautų nuostabių puokščių, kaip prizininkės olandės ar vokietės, jiems nemetėme - parsivežėme namo", - svarbią pergalę prisimena daugkartinė žolės riedulio čempionė.

Aštuonerius metus A. Bučmienė žaidė ir Sovietų Sąjungos žolės riedulio rinktinėje. Per tuos metus treniravosi pas dvidešimt trenerių, iš kurių po truputį susikrovė didžiulį patirties bagažą. Ji - tarptautinės klasės sporto meistrė, su Šiaulių "Tauru" 1985 m. Sovietų Sąjungos čempionate pelniusi bronzos medalį, dukart iškovojusi Sovietų Sąjungos taurę.

Angelė iki šiol jaučia nuoskaudą, kad geriausiais savo metais negalėjo dalyvauti 1984-ųjų Los Andželo olimpiadoje. Tąkart, dėl "šaltojo karo" politikos ir įvykių Afganistane, JAV 1980 m. boikotavo Maskvos, o Sovietų Sąjunga 1984 m. Los Andželo olimpines žaidynes. Visi Sovietų Sąjungos rinktinių sportininkai tapo boikoto įkaitais. Vietoj jų Lenkijoje buvo surengtos alternatyvios tarptautinės žaidynės "Draugystė-84".

Turnyro laimėtoja be didelių pastangų tapo Sovietų Sąjungos žolės riedulio rinktinė. Dalyvauti olimpinėse žaidynėse A. Bučmienė svajoja iki šių dienų - jei ne su savo auklėtinėmis, tai nors šiaip pabūti įvairių tautų šurmulyje.

Vargas grūdina

Nusipelniusi trenerė buvo sulaukusi pasiūlymo pasilikti Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje. Viliojančiu kvietimu kone visą pasaulį išmaišiusi žaidėja nepasinaudojo, nes labai myli Lietuvą, ilgisi jos, kai ilgiau iš jos išvyksta. Kalbančios apie nostalgiškus jausmus gimtinei moters akyse sužiba ašaros. "Buvau reikalinga ir vertinama, todėl ir pasilikau. Dabar jaunimas jaučia valstybės abejingumą, negali susirasti darbo, išgyventi, todėl lengva širdimi ją palieka", - svarsto A. Bučmienė.

Atvangos trenerė ieško gimtinėje, kurią ji švelniai vadina "Šveicarija". Moteris iki šiol dėkinga savo tėvams, kurie ją visko išmokė - šienauti ir arti, dainuoti ir šokti. Laisvalaikio moteris sako neturinti. Per televizorių žiūrinti laidas "Duokim garo" ir "Šok su manimi". Dainuoja drauge su laidoje rodomomis kapelomis, norėtų dalyvauti šokių projekte. Kartais Angelei užeina noras gerą knygą paskaityti, eiles parašyti. Matyt, tai šviesaus atminimo dėdės, poeto Alfonso Maldonio gyslelė.

"Būdami vaikai dirbdavome, kad užsidirbtume pinigų. Tėvai patardavo mums už juos nusipirkti kokį daiktą – taip mokė vertinti ir daiktą, ir darbą. Taip auginau ir savo sūnų. Už gerus pažymius jam nuo pirmos klasės duodavau pinigų. Įsigyto daikto už lengvai gautus pinigus nevertini. Pamenu, kaip jam buvo skaudu, kai turėjo apmokėti savo pokalbių sąskaitą iš savo sukauptų pinigų. Tačiau taip vaikas grūdinamas. Laisvė be atsakomybės nieko gero neduoda ir neišmoko. Mūsų vaikai turi ir Europą, ir lietuvišką kaimą. Jie žino darbo kainą. Kai susirenkame su anūkais ir proanūkiais drauge, nereikia nė talkos samdyti", - sako A. Bučmienė.