R. Drazdauskaitė - pasaulio kariškių maratono čempionė!

Šiaulietė bėgikė Rasa Drazdauskaitė tapo 42-ojo pasaulio kariškių maratono čempionato nugalėtoja. Serbijos sostinėje Belgrade surengtame maratone šiaulietė moterų įskaitoje užėmė antrą, o iš kariškių - pirmą vietą. R. Drazdauskaitė 42 km 195 m distanciją įveikė per 2 val. 34 min. 59 s. Ji nuo nugalėtojos Kenijos atstovės Anos Kosgei atsiliko 8 s. Trečia finišavo ispanė Marija Ruis.

"SM Saulės" rankininkai - nugalėtojai!

Lietuvos rankinio federacijos (LRF) vyrų čempionato nugalėtoja tapo Šiaulių "SM Saulės" komanda, finale 27:26 įveikusi Kauno "LKKA-Teledemos" ekipą. Trečioje vietoje liko Tauragės "Tauragės-Saviridos" komanda, įveikusi Šalčininkų "Šalčios" rankininkus. Geriausiu finalo ketverto varžybų žaidėju tapo "SM Saulė" atstovas Tadas Repšys.

Futbolininkų nesėkmė

Šiaulių futbolo komanda trečiajame A lygos ture pralaimėjo "Sūduvos" ekipai rezultatu 0:1. Vienintelį įvartį pelnė Mindaugas Gardzijauskas. Šiauliečiai, surinkę šešis taškus, A lygoje užima ketvirtą vietą.

Tinklininkai pralaimėjo

Prasidėjo Lietuvos vyrų tinklinio pirmenybių pusfinalis. Šiaulių "Elga-Startas" rezultatu 0:3 nusileido Vilniaus "Flamingo Volley" komandai. Vilniaus "Oklikemos" komanda 3:0 įveikė Kelmės "Antivį". Pusfinalio serijoje žaidžiama iki dviejų pergalių.

Tinklininkės - ketvirtos

Lietuvos moterų tinklinio čempionate šiaulietės du kartus pralaimėjo Vilniaus "Tauro VTC" komandai ir neiškovojo bronzos medalių. Pirmosios rungtynės namuose baigėsi rezultatu 1:3, antrosios išvykoje - 0:3. Čempionėmis tapo Jonavos "Achemos KKSC" tinklininkės, 3:1 įveikusios Kauno "Heksos KCS M" ir laimėjusios seriją iki dviejų pergalių 2:0.

Radviliškyje įvyko Lietuvos šotokan karatė čempionatas. Sportininkai varžėsi ne tik dėl čempionų titulų, bet ir dėl teisės atstovauti Lietuvai 2009 m. Europos čempionate Austrijoje. Efektingai kovojo ne tik jauni karatistai, bet ir karatė veteranai.

Šiaulių karatė sporto klubo "Saulė" auklėtiniai Simonas Budraitis ir Dovydas Žymantas išbandė jėgas su vyresniais karatė meistrais. Čempionate dalyvavo per pusantro šimto meistrų iš įvairių Lietuvos ir Latvijos karatė klubų.

Jaunių vaikinų individualioje kumitė rungtyje (16-17 m.) čempionu iš 28 dalyvių pirmą kartą tapo Kastyčio Stankevičiaus auklėtinis Martynas Vielavičius (Utenos "Impulsas"), finale įveikęs sporto klubo "Saulė" auklėtinį Simoną Budraitį.

Jaunimo vaikinų individualioje kumitė rungtyje (17-20 m.) dalyvavo 32 kovotojai. Nugalėtoju tapo kaunietis R. Šadas iš sporto klubo "Samurajus", įveikęs panevėžietį K. Čiutrą iš "Alfos". Šiaulietis S. Budraitis pelnė trečią vietą.

Kata rungtyje antrajame rate D. Žymantas ir S. Budraitis nusileido labiau patyrusiems kovotojams. Čempionato prizininkai pakviesti į vasaros karatė sporto stovyklą. Šiuo metu abu "Saulės" klubo atstovai ruošiasi su Lietuvos karatė rinktine dalyvauti Europos JKA jaunių karatė čempionate, kuris įvyks gegužės 22-23 dienomis Serbijoje.

Čempionate vyko ir senjorų kumitė rungtis, kurioje dalyvavo aštuoni karatė meistrai nuo 35 metų. Du karatistai atvyko iš Latvijos. Pasaulyje karatė veteranai rungtyniauja kas penkerius ar dešimt metų, Lietuvoje tokios varžybos surengtos pirmą kartą. Šioje amžiaus grupėje čempionu tapo karatė šotokan meistras, daugkartinis Lietuvos čempionas R. Budnikas (Kauno "Samurajus"), finale nugalėjęs to paties klubo atstovą H. Mockevičių. Įveikęs keturis varžovus, trečią vietą užėmė šiaulietis trečio dano karatė meistras, karatė klubo "Saulė" vadovas ir treneris Zenonas Budraitis.

"Šiauliai plius" informacija

Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ

"Atžalyno" sporto mokykloje 50-ties metų jubiliejaus proga pagerbtas graikų-romėnų imtynininkas, sporto meistras, daugkartinis Lietuvos čempionas Stasys Songaila. Jam mokyklos administracija įteikė Kūno kultūros ir sporto departamento skirtą bronzos medalį "Už nuopelnus Lietuvos sportui" bei padovanojo dvi knygas apie miesto ir šalies imtynininkus, kur paminėta ir jubiliato pavardė.

Imtynininkas Stasys Songaila (dešinėje) neiškeitė savo vienintelio trenerio Edmundo Skricko Autorės nuotr..

Sovietų Sąjungos vicečempionas

Stasys Songaila treniravosi pas garsų imtynių trenerį Edmundą Skricką, kuris buvo pirmasis Europos ir pasaulio vicečempiono Mindaugo Ežerskio treneris. S. Songaila 1979 m. tapo TSRS graikų-romėnų imtynių vicečempionu (svorio kategorija 57 kg). Jis - aštuoniskart Lietuvos čempionas. Keturiskart įvykdęs sporto meistro normą, tapo garbės sporto meistru. Stasys Songaila tris kartus buvo patekęs į geriausių Šiaulių sportininkų sąrašą.

S. Songaila aktyviai sportavo dvylika metų. Perspektyvus sportininkas buvo kviečiamas į Ukrainą, Baltarusiją, kur tuo metu buvo stipriausios graikų-romėnų imtynininkų mokyklos. "Pasvarstau, kad gal ir gerai, jog pasilikau Lietuvoje. Kita vertus, ko gero, būčiau turėjęs galimybę dalyvauti Europos ar pasaulio čempionatuose. Kas nenori tapti pasaulio čempionu", - sako S. Songaila.

Pas trenerį E. Skricką rinkdavosi grupės imtynininkų iš Šiaulių, Rėkyvos, Kairių ir Kuršėnų. Komandos kovodavo tarpusavyje, stengdamosi išsiaiškinti, kuri yra stipriausia. S. Songaila atstovavo Kairiams. Jo komanda buvusi stipriausia, kol imtynininkų gretos nepraretėjo. Savaitės pabaigoje jėgas išbandyti susitikdavo trijų skirtingų trenerių mokyklų atstovai. "Būdavo prestižas tapti savaitės nugalėtojais. Toje pačioje grupėje susitikdavo imtynininkai, priklausę panašiai svorio kategorijai", - prisimena S. Songaila.

Ruošdamasis tautų spartakiadai Maskvoje imtynininkas per dešimt dienų buvo numetęs dešimt kilogramų. Tada sportininkus sverdavo tuoj pat prieš rungtynes, dabar svėrimas vyksta vakare, tad sportininkas gali spėti atstatyti jėgas.

Firminis metimas per dubenį

Imtynininko šeimoje niekas nesportavo, sūnus ir dukra sportininko kelio irgi nepasirinko. Sportu buvo susidomėjęs tik Stasio Songailos sūnėnas Tadas, tapęs Lietuvos jaunių graikų-romėnų imtynių čempionu. Taip ir nespėjęs parodyti dėdei medalio jaunuolis žuvo prie Kairių, nuo žūties po automobilio ratais spėjęs išgelbėti greta ėjusią merginą.

"Reikia turėti gyslelę sportui. Stasys iš prigimties buvo imtynininkas. Dėl firminio metimo per dubenį jį visi vadino Bruce Lee. Išsiraitydavo kaip katinas. Treneriai įspėdavo savo auklėtinius saugotis šio metimo, tačiau dažniausiai priešininkams jo nepavykdavo išvengti", - pasakoja treneris E. Skrickas.

Jubiliatas sako, kad jo treneris buvęs griežtas, bet teisingas. Jeigu nemokėdavai, tai reikėdavo pasistengti, antrą kartą jis to paties nekartodavo. Dirbdamas "Vairo" gamykloje, kaip visi tuo metu formaliai įdarbinti sportininkai, namie per mėnesį praleisdavo tik keletą dienų - visą laiką leisdavo sporto stovyklose.

"Dabar vaikai griebiasi melo, nes nepajėgia atlikti užduočių. Kūlvirstį vaikus dabar turiu mokyti dvejus metus, tik tada galima mokyti veiksmų. Neteisingai atliktas kūlvirstis gali išprovokuoti traumą. Kur kas svarbiau išmokti teisingai kristi susisukus į kamuoliuką kaip ežys. Mokykloje anksčiau mokydavo salto, gimnastikos, šuoliuoti per ožį. Dabar vaikai tik krepšinį pramoksta žaisti. Šių laikų vaikai fiziškai silpnesni. Jie per daug laiko praleidžia prie kompiuterio ir televizoriaus", - sako E. Skrickas.

Baigęs sporto karjerą, Stasys Songaila įsidarbino ugniagesiu. Jau 25 metus vyras dirba Šiaulių apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje. Kartais per dieną po 6-8 kartus į gaisrus tenka važiuoti. Dabar ypač daug gaisrų kyla dėl deginamos žolės.

Ką imtynininkui reiškia Kūno kultūros ir sporto departamento skirtas apdovanojimas "Už nuopelnus Lietuvos sportui"? "Pinigus galima užsidirbti, o medalį reikia užsitarnauti", - sako Stasys Songaila.

VACLOVAS PELECKIS

(1910-2009)

Balandžio 19-osios vakarą savo namuose netikėtai mirė Šiaulių bokso tėvas Vaclovas Peleckis.

V. Peleckis gimė 1910 m. rugpjūčio 28 d. Šiauliuose. 1930 m. baigė Kauno "Aušros" gimnazijją, 1931-1935 m. mokėsi vadovauti statyboms, lankė bokso treniruotes pas įžymų boksininką J. Vinčą.

V. Peleckis dirbo statybų subrangovu, Panevėžio statybos tresto darbų vykdytoju, 36-erius metus Šiaulių statybos remonto valdybos inžinieriumi, Šiaulių buitinio gamybos aptarnavimo kombinato darbų vykdytoju.

Pradėjo boksuotis Šiauliuose 1927 m., o po aštuonerių metų tapo Lietuvos bokso čempionu. Visą gyvenimą buvo neetatiniu bokso treneriu, 1948 m. tapo sąjunginės kategorijos bokso teisėju, 1964 m. apgynė nusipelniusio bokso trenerio vardą, 1999 m. pripažintas geriausiu Lietuvos šimtmečio treneriu. 1957 m. apdovanotas pasaulio jaunimo festivalio žaidynių diplomu už gerą teisėjavimą, 1998 m. tapo "Fair Play" laureatu.

1946-1949 m. treniravo Lietuvos bokso rinktinę. Pirmasis iš Lietuvos kartu su rinktine dalyvavo TSRS profesinių sąjungų bokso pirmenybėse Leningrade ir laimėjo bronzos medalį. Jo treniruojami boksininkai tapo Lietuvos ir TSRS čempionais ir vicečempionais. Sūnus Vaclovas - daugkartinis Lietuvos bokso čempionas. Surado ir treniravo Meksiko olimpinių žaidynių vicečempioną J. Čepulį.

Nuo 1997 m. Šiauliuose kasmet rengiamas tarptautinis bokso turnyras "Peleckio taurė".

V. Peleckis parašė keturias atsiminimų knygas: "Tuoj nuaidės gongas" (1997), "Lietuvos bokso žvaigždynas" (2000), "Praeities aidai" (2002), "Pasaulis, kuriame gyvenau" (2006). Lietuvos rekordų agentūros "Factum" pripažintas vyriausiu knygų autoriumi (2006). Neseniai baigė rašyti naują atsiminimų knygą, kurią išleidęs vylėsi patekti į pasaulio Gineso rekordų knygą.

V. Peleckis apdovanotas ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiumi ir Olimpiniu atminimo medaliu (2008). Įteiktas garbės ženklas "Už nuopelnus Šiaulių apskričiai".

Šiaulių bokso patriarchas yra išgelbėjęs du skęstančiuosius.

Žvalų, energingą, linksmą ir mėgstantį pajuokauti iki paskutinės dienos jį buvo galima sutikti gimtuosiuose Šiauliuose, iš kurių net įkalbinėjamas atsisakė išsikelti. Net pakviestas treniruoti Lietuvos bokso rinktinę Kaune važinėjo į Šiaulius.

Gyvenimą boksui paskyręs V. Peleckis buvo įsitikinęs, jog boksas - pati vyriškiausia sporto šaka. Legendinio trenerio dėka ne tik tituluotais čempionais, bet ir dorais, stipriais žmonėmis tapo tūkstančiai jaunuolių.

V. Peleckis gražiais, dorais žmonėmis užaugino ir savo keturis vaikus - dvi dukras ir du sūnus, sulaukė anūkų ir proanūkių.

Amžino poilsio Vaclovas Peleckis atgulė Ginkūnų kapinėse.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kūno kultūros ir sporto skyriaus informacija