Jūratė SOBUTIENĖ
"Ši kelionė skirta ne tik vaikams, bet ir tiems, kurie nori sugrįžti į vaikystę ir tikėti stebuklais", - vos pajudėjus autobusui primena ekskursijos vadovė. Vaikystės ir stebuklų kraštas, kuriame gyvena Kalėdų Senelis, kuriame kartais saulė išvis nenusileidžia arba išvis nepakyla, ne taip jau arti - prie poliarinio rato, tad mūsų laukia daugiau nei tūkstančio kilometrų sniegu nuklotas kelias į Laplandiją.
 |
Kalėdų Senelio rezidencija - jau už poliarinio rato ribos. Gintaro LUKOŠEVIČIAUS nuotr.
|
Joulupukio kaimelyje
Laplandija – teritorija Šiauriniame Skandinavijos pusiasalyje, besidriekianti per kelias šalis. Čia gyvenantys vietiniai samiai, pasirodo, įsižeidžia pavadinti lapiais. Mat "lapis" reiškia "lopas". Mes važiuojame į Kalėdų Senelio Joulupukio gimtinę Suomijoje. Jo kaimas įsikūręs tiesiai ant poliarinio rato ribos, keletas kilometrų už Rovaniemio miesto, neoficialios Laplandijos srities sostinės.
"Kaip popiežių, taip ir Kalėdų Senelį nors kartą gyvenime reikia aplankyti", - paaiškina bendrakeleivės šeimos galva, kai kiekvienas sėdintis autobuse turi pasakyti, ko tikisi iš šios kelionės.
Suomių kalboje "Joulupukki" reiškia "Kalėdų ožys". Kalėdų Senelio rezidencijoje ožio nerandame. Bet pamatome jį – tikrąjį Kalėdų Senelį – gražia balta barzda ir šiltais veltiniais. Tiesa, pas jį patekti beveik tas pats, kaip pas popiežių: reikia pastovėti eilutėje. Trumpas pokalbis, ilgai neužtrunkanti fotosesija ir galime grožėtis nepigia nuotrauka.
Dėl trumpo vizito mano septynmetis sūnus nenusimena - juk Kalėdų Senelis temoka suomiškai, gerai, kad jam padeda įvairiomis kalbomis kalbantys elfai. Ir išskuba čiuožinėti nuo smagių kalnelių. Dar maga apžiūrėti ledo skulptūras, kavinukėje iš ledo prie ledinio stalo pagurkšnoti arbatos.
Garsina gamtos lobiai
Kaimelyje rąstinės trobelės ne tokios išvaizdžios kaip ledo būstai. Iš jų rikiuotės išsiskiria pašto bokštas ir Kalėdų Senelio rezidencija. Pirmasis statinys čia, prie poliarinio rato, atsirado prieš 60 metų, jo kaimynystėje netruko įsikurti parduotuvės, kavinės, paštas. Iš pradžių Kalėdų Senelis į kaimelį iš savo namų Korvatunturi kalne atvažiuodavo tik prieš Kalėdas, o prieš 15 metų rezidencijoje įsikūrė nuolat. Skelbiama, kad per metus Kalėdų Senelį aplanko apie pusę milijono žmonių iš viso pasaulio.
Laplandija garsi savo nuostabia gamta, akimis neaprėpiamais miškais ir skaidriais ežerais, o ne įspūdingais miestais. Tačiau ir iš pirmo žvilgsnio neišvaizdus miestelis turi savų paslapčių. Rovaniemis pagrįstai didžiuojasi garsiausio Suomijos architekto funkcionalisto Alvaro Alto suprojektuotais pastatais: rotuše, biblioteka ir "Lappia rūmais", kuriose įsikūręs teatras, koncertų ir kongresų salės. Kitas įspūdingas statinys - stiklinio tunelio formos "Arktikum" muziejus, kuriame galima sužinoti apie samių kultūrą ir gyvenimą atšiauriame regione.
Pasirodo, šiame mieste yra ir kitų įžymybių. Kai siaubūnų grupė "Lordy" laimėjo "Eurovizijoje", Rovaniemis sukruto - vienas muzikantas kilęs iš jų miesto! Tad dabar centrinį miesto laikrodį puošia plokštė su muzikantų delnų (letenų?) atspaudais.
 |
Varovai, pasipuošę nacionaliniais samių rūbais, elnių negena, tad kinkinyje sėdintys turistai gali pasigrožėti sniegu pasipuošusiu mišku. Autorės nuotr.
|
Šalta ir kailiniuotiems
Lietuvoje šiemet šalčiu ir sniegu mus nustebinusi žiema Laplandijoje trunka pusę metų, o šviesu tebūna kelias valandas per dieną.
Suomiai dėl saulės trūkumo prasidedančią depresiją gydo sauna (jos įrengtos net daugiabučiuose) ir "šildančiaisiais" gėrimais. Gyvūnai nuo žiemos ginasi šiltu tankiu kailiu. Tiesa, kai lankėmės Ranua poliarinių gyvūnų zoologijos sode, neatrodė, kad jo gyventojai itin džiaugtųsi spustelėjusiu šaltuku (tądien buvo 28 laipsniai šalčio). Dauguma jų slėpėsi nameliuose, ir tik baltasis lokys bei vilkų būrys energingai bėgiojo po aptvarus. Bežiopsant į juos, mums apšarmojo plaukai ir apšerkšnijo blakstienos...
Žiemos speigai negąsdina ir elnių. Sakoma, kad elnių Laplandijoje yra tiek pat kiek ir samių - 200 tūkstančių. Kiekvienas elnias yra pažymėtas, turi šeimininką. Kai lankėmės pas elnių augintoją Anssi, kelionės vadovė mus įspėjo - klausti, kiek augina elnių, yra taip pat nemandagu, kaip ir klausti, kiek turi banko sąskaitoje pinigų... Vadovė išsitaria, kad kiekvieno stambaus elnių augintojo bandoje yra 5000-7000 elnių.
Elnius gano... uodai
Apie 80 kilometrų nuo gyvenamosios vietos nukeliaujantys elniai į bandą susispiečia du kartus per metus: birželį, kai juos ima žiauriai kamuoti uodai, ir rudenį, kai poruojasi. Tada elniai suskaičiuojami, pažymimi.
Anssi mums papasakoja tęsiąs senelių ir tėvų tradicijas ir neketinąs atsisakyti elnių auginimo, nors jis nebėra pelningas. Visa, ką uždirba, rengdamas turistams safarius, parduodamas mėsą, kailius, tenka išleisti pašarams žiemą. Anksčiau elniai žiemą maitindavosi kerpėmis nuo medžių, kurie auga labai senuose 150 metų miškuose. Tokių ilgaamžių miškų sparčiai mažėja: Suomijoje stipriai išvystyta miško pramonė - šalis užima penktą vietą pasaulyje pagal popieriaus ir celiuliozės gamybą.
 |
| Stikliniame tunelio formos "Arktikum" muziejuje galima sužinoti apie samių kultūrą ir apie gyvenimą atšiauriame regione. Iš jo atsiveria vaizdas į kitą upės krantą. Gintaro LUKOŠEVIČIAUS nuotr. |
Elniai iki penkerių metų mokomi vežioti kinkiniu, paskui dešimt metų "dirba", tada išleidžiami į užtarnautą poilsį. Garbinga senatvė trunka dar penkerius metus. Tiesa, tokių elnių bandoje - nedaug. Kiti tampa kasdieniais kepsniais, delikatesais turistams ar nepigiais kailių ir ragų suvenyrais. Tačiau apie tai tikrai nesinori galvoti stovint prie elnių aptvaro, kai šie šiurkščiu liežuviu laižo ištiestą ranką su pašaru...
Grožis trukdo sportui
Jei važiuodamas elnių kinkiniu gali užsnūsti, tai šunų haskių tempiamose brezentinėse rogėse savo dugnu pajunti visus sniego grumstus ir kelio nelygumus. Bėgti, bėgti, bėgti - didžiausias haskių troškimas. Tiesa, šiek tiek nustembame pamatę kitokius, nei įsivaizdavome, haskius. Susižavėję filmo "Palikti sniegynuose" žydraakiais herojais tikimės, kad būtent tokie šunys temps mūsų roges. "Tai kino žvaigždės. Ir žmonės kine gražesni nei realiame gyvenime, - paaiškina haskių fermos šeimininkė Malla Holck. - Gražuoliai per lėti kinkinių sportui." Paaiškėja, kad haskių yra įvairių rūšių, Lietuvoje net nematytų.
Malla, su vyru nuolat dalyvaujanti pasaulinėse šunų kinkinių varžybose (2009-ųjų kovą įveikė daugiau nei 1000 km trasą), savo augintinius laiko šeimos nariais. "O už kiek parduotumėte savo vaiką, vyrą, žmoną?" - iškart atremia ji paklausta, kiek kainuoja šuo iš jų fermos. Dar ji nustebina papasakojusi, kad kinkinio vedliais dažniausiai būna patelės, o pikti atrodantys energingi šunys yra labai meilūs ir draugiški. Tuo įsitikiname patys, kai praeinant kiekvienas jos ūkio gyventojas stengiasi palaižyti veidą.
Sniegomobiliai, slidės ir "sisu"
Dar viena Laplandijoje turistus viliojanti atrakcija - pasivažinėjimas sniegomobiliais. Sinikkos Haikonen sniegomobilių nuomos centro komanda padeda įlįsti į šiltus kombinezonus, parenka specialius batus ir šalmus, ir po instruktažo pajudame miško link. Vyriškai kolonoje važiuojančiųjų daliai norėtųsi prašvilpti didesniu greičiu, tačiau tenka laikytis drausmės ir trijų instruktorių prižiūrimiems važiuoti tvarkinga vora.
Po valandos kelio mišku pasigrožėti gamta stabtelime ant ledu sukaustyto ežero. Nuo jo atsiveria vaizdas į šviesomis nušviestą kalną Pyha Tunturi, arba Šventąją kalvą. Tai suomių pamėgta slidinėjimo vieta, į kurią atvažiuoja ir nenorintys prie keltuvų ilgose eilėse kur nors Alpėse stovėti užsieniečiai. Apie 1,5 km aukščio kalne yra dvi mėlynos, trys raudonos ir dvi juodos trasos, sniego slidinėti užtenka ir vėlyvą balandį.
Pyha yra sujungta su mažesniu slidžių kurortu Luosto, nutolusiu apie 20 km. Luosto tinka pradedantiesiems ir vidutiniokams, o Pyha garsėja kaip suomiškas slidinėjimo centras "tikriems slidininkams" - čia renkasi suomiai pamišėliai su pernelyg aktyvia "sisu" liauka.
 | |  |
Kalėdų Senelio pašte laiškų iš Lietuvos krūvelė – nemenka. Autorės nuotr.
| | Iš Kalėdų Senelio pašto galima išsiųsti sveikinimą bičiuliams, o ant voko puikuosis jo antspaudas. Gintaro LUKOŠEVIČIAUS nuotr.
|
Svarbiausia - noras keliauti
Kas tas "sisu", sužinome iš kelionės vadovės Daivos. "Kentėk ir ištverk" - taip, anot jos, "sisu" apibūdina patys suomiai.
Iš vadovės, kuri kolegių dar vadinama Laplandijos Daiva, išgirstame ir daugiau įdomybių apie suomius ir Suomiją. Devintą kartą Laplandijoje Naujuosius metus su ekskursantais sutikusi Daiva Brazlauskienė iš "Filaretai travel" (nuo šių metų agentūra pervadinta "Fortūna travel") pati maršrutą parengė ir išbandė, tad jai gerai žinomi ir Laplandijos gamtos kaprizai, ir suomių charakterio įdomybės.
"Nesvarbu, kaip keliausite - savarankiškai, su grupe, lėktuvu, traukiniu ar autobusu, - sako Daiva, - svarbu, kad troškimo keliauti virusas niekada neišnyktų."
