Oksana LAURUTYTĖ

Knygų mugėje pristatęs knygą milžinę "Aukuras Salduvei" ir pabučiavęs prezidentę Dalią Grybauskaitę, knygos sudarytojas Vilius Puronas su bendraminčiais toliau tęsia žygius, kad knyga būtų įrašyta į Lietuvos Gineso rekordų knygą. Unikalus leidinys metalo viršeliais pretenduoja į sunkiausios ir didžiausios Lietuvos knygos titulą, tad buvo nugabentas svėrėjams, kad šie oficialiu raštu patvirtintų knygos unikalumą. "Agentūra "Factum", gavusi leidinio svorio ir dydžio patvirtinimą, fotografijas ir filmuotą medžiagą, spręs, ar "Aukuras Salduvei" yra šalies rekordininkas. Tai turėtų paaiškėti artimiausiu metu", - sakė knygą spausdinusios Šiaulių knygrišyklos-spaustuvės rinkodaros direktorius Gintaras Ovsiukas.

Pirmadienį Vilius Puronas susitiko su knygos leidėjos Šiaulių knygrišyklos-spaustuvės rinkodaros direktoriumi Gintaru Ovsiuku ir aptarė, ką privalo padaryti, kad "Aukuras Salduvei" būtų užregistruotas Lietuvos Gineso rekordų knygoje. Autorės nuotr.

Knygos milžinės masę nustatė, patvirtino ir oficialų raštą išdavė valstybės įmonė Šiaulių metrologijos centras. Nustatyta, kad knygos "Aukuras Salduvei" masė - 113,6690 kg. Knygos matavimai atlikti kalibruotomis matavimo priemonėmis.

Manoma, kad knyga milžinė, ją įregistravus Gineso rekordų knygoje, bus saugoma Šiaulių miesto savivaldybėje. "Tai dar nenuspręsta, tačiau užsienio investuotojai, pamatę savivaldybėje, kokią knygą turi mūsų Šiauliai, supras, kad reikalų turi ir kalbasi su rimtais žmonėmis", - sakė V. Puronas.

Knygos sudarytojas teigė, kad unikalioji knyga gali būti saugoma ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, universitete ar net kolegijoje. Tiesa, neseniai gautas pasiūlymas knygą atgabenti vienos knygos parodai Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimtinės muziejuje.

Primename, kad didžioji Šiaulių knyga išleista Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo proga. Ji skirta Salduvės piliakalniui ir baltų istorijai. Tai straipsnių rinkinys, iliustruotas nuotraukomis ir piešiniais. Straipsniai parašyti lietuvių, latvių ir net prūsų kalbomis.

Knygos aukštis - 1 metras 25 centimetrai, plotis - 90 centimetrų, storis - 25 centimetrai. Metalinį viršelį puošia iš plieno lakštų iškarpyti ąžuolo lapai. Knyga suskirstyta į keturias dalis. Pirmojoje - archeologinėje - pateikiamos archeologijos žinios, pristatomi mokslininkų tyrinėjimai. Kraštotyros dalyje spausdinamos legendos, pasakojimai apie piliakalnį. Dabarties skirsnyje - šių dienų piliakalnio ir miesto istorija, ateities - Salduvės sutvarkymo ir Baltų parko įkūrimo vizijos.

Knygą milžinę spausdino didžiausios šalies knygos idėjos sumanytoja Šiaulių knygrišykla-spaustuvė, viršelį pagamino Šiaulių uždaroji akcinė bendrovė "Elga". Tiesa, yra išleista ne tik knyga milžinė, almanachai "Aukuras Salduvei", bet ir delno dydžio "Kukli knygelė prie knygos milžinės". "Knygelės, kurių kraštai papuošti sidabru - tai gyvas mūsų gyvenimas. Toks gyvenimas man labai patinka", - šypsojosi V. Puronas.

Didžiausias Lietuvos dvaras pradeda naują gyvenimą. 14 milijonų litų pastatams tvarkyti iš įvairių fondų gavęs Pakruojo dvaras turi naują šeimininką.

Pakruojo simboliu tapęs dvaro arkinis tiltas - vienintelis toks Europoje. Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.

Naujasis "dvarininkas" - Giedrius Klimkevičius, pramogų pasaulyje žinomas kaip "Be2gether" festivalio iniciatorius. Pakruojo dvarą 99 metams išsinuomojęs verslininkas sako stengsis skatinti vietinio alaus darymo tradicijas. Dvaras bus nuomojamas ne tik šventinėmis progomis, bet kvies ir į įvairius festivalius, kamerinius muzikos vakarus, taps turistų traukos centru. Jiems jau dabar parengtos kelios programos.

Į dvaro dalies - smuklės, viešbučio, vandens ir vėjo malūnų - atidarymo šventę kvietę organizatoriai svečiams pasiūlė atvykti su XX a. pradžios rūbais. Dvaro dvasią palaikė ne tik to laikmečio rūbai, bet ir po smuklę laisvai vaikštinėję įspūdingi šunys.

Svečiai galėjo išbandyti savo vaidybinius gebėjimus filme "Tadas Blinda. Pradžios kronikos". Būtent Pakruojo dvare 1973 m. buvo filmuotas kino klasika jau tapęs filmas "Tadas Blinda".

Tado Blindos portretas nuo šiol pasitiks kiekvieną, užsuksiantį į dvaro smuklę. Ant jo puikuojasi Vytauto Tomkaus, vaidinusio garsųjį svieto lygintoją, autografas. Atidarymo šventėje dalyvavęs aktorius pasakojo apie filmavimo metu vykusias linksmas istorijas. Antrame smuklės aukšte jis atidarė Tado Blindos muziejų, kuriame eksponuojami svieto lygintojo ūsai, batai ir marškiniai.

Klasicistinio stiliaus Pakruojo dvaro ansamblis yra vienas iš penkių vertingiausių Lietuvos dvarų. Jis neabejotinai didžiausias šalyje - užima 49 ha plotą. Iš 48 buvusių statinių išlikę 43.

Pakruojo miesto pradžia siejama su dvaro atsiradimu prie Kruojos upės. 1531 metais čia dvarą įkūrė Rietavo tijūnas M. Vakavičius. Vėliau dvarą valdė didikai Zabielos, grafai Miunsteriai. Istoriniai šaltiniai byloja, jog apie 1780 metus Vilhelmas fon Ropas vedė grafaitę Miunsteraitę ir kraičio gavo Pakruojo dvarą.

Vilhelmas ir jo sūnus Teodoras fon Ropas (1783–1852) suprojektavo ir pastatė dvaro statinius, kurie išliko iki šių dienų. Ropai Pakruojo dvare nuolat negyveno. Dvaras buvo tarsi jų vasarvietė, o šalia veikė stiprus ir pelningas ūkis. Klestėjimo metais Pakruojo dvarui priklausė apie 30 tūkst. ha žemės ir miškų.

"Šiauliai plius" informacija

Ričardas JAKUTIS

Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo 20-metis atšvęstas skaitant eilėraščius autobuse.

Tik įlipę į autobusą keleiviai atrodė abejingi, bet greitai juos sužavėdavo skambantys poezijos posmai. Klausytojus stebino, kad dažniausiai neigiamus herojus daugiaserijiniuose filmuose vaidinantis Rolandas Dovydaitis skaito lyrinius eilėraščius. Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

Šiaulių "Laiptų galerija" nuo 2003-iųjų organizuoja "Literatūrinį žiemkelį". Jau antrą kartą poezijos fiesta vyko netradicinėje erdvėje - maršrutiniame miesto autobuse. Prieš metus, vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, "laiptiečiai" surengė akciją "Jovaro poezija autobuse". Keliavusieji autobusu buvo maloniai nustebinti ir atidžiai klausėsi aktorių, todėl nutarta renginį pakartoti, tik šiais metais - kovo 11-ąją, Lietuvai švenčiant valstybės nepriklausomybės atkūrimo 20-metį.

Nuo 11 val. miesto 12 maršruto autobuse Šiaulių dramos teatro aktoriai Nomeda Bėčiūtė, Juozas Bindokas ir Rolandas Dovydaitis net kelias valandas skaitė Valerijos Valsiūnienės, Jono Aisčio, Henriko Radausko ir, kaip ir praėjusiais metais, liaudies poeto Jono Krikščiūno-Jovaro eilėraščius.

Valerija Valsiūnienė, baigusi Telšių mokytojų seminariją, 1930-1940 m. mokytojavo Šiaulių apskrities ir miesto mokyklose, 1941 m. buvo ištremta į Krasnojarsko kraštą, kur buvo kalinama lageryje. Grįžusi į Lietuvą, ji buvo konsultante Rašytojų sąjungoje, išleido poezijos knygelių vaikams, eilėraščių rinkinius "Šviesi diena", "Iš širdies", "Lyrika", poemą "Veronika".

Jonas Aistis – vienas didžiausiųjų lietuvių lyrikų - rašė, kad lietuvių tautos likimas - vienintelė jo gyvenimo mįslė. Lietuvių tautos mįslę - jos gamtos, kalbos grožio, jos istorijos tragiškumo - Aistis sprendė eilėraščiuose, laiškuose, straipsniuose apie poeziją ir eseistikoje.

Henrikas Radauskas – lietuvių poetas modernistas. Jo kūryba yra nauja ir savita. H. Radausko kūrybai būdingas nusikėlimas į pasakų pasaulį, gilinimasis į žmogaus emocijas, ieškojimas grožio buityje bei jį supančioje aplinkoje.

Jonas Krikščiūnas-Jovaras - mūsų krašto draudžiamos spaudos platintojas ir dainius, rašyti eilėraščius pradėjęs paskatintas P. Višinskio. Eilėraščius poetas daugiausia rašė 1904-1910 m., todėl jiems būdinga ir jaunatviška nuotaika, ir to meto revoliucinis patosas. Eilėraščiams būdingi vargdienio sunkaus gyvenimo skundai, gamtos motyvai, tautosakinės intonacijos, natūralus melodingumas. Daugelis jo eilių, pavyzdžiui, "Ko liūdi, berželi?", "Tylus tylus vakarėlis", tapo liaudies dainomis.

Kodėl šiais metais buvo pasirinkti šie poetai? Akcijos organizatoriai sako, kad šiuos kūrėjus jungia trys dalykai – gamta, tėvynė, žmogus. Jų eilės - lyriškos, todėl ne į poezijos vakarą atėjusius, bet tik savo tikslais kažkur keliaujančius žmones jos nesunkiai patraukdavo.

Kaip ir praėjusiais metais, visi autobuso keleiviai atidžiai klausėsi aktorių balsų, jiems dėkojo ir, anot jų, išlipo iš autobuso šventiškai pakylėti.

"Laiptų galerijos" direktorė Janina Ališauskienė džiaugiasi pasisekusiu renginiu. Ji sakė, jog "Literatūrinis žiemkelis", kurio tikslas užpildyti tuščią literatūros renginių nišą, aktyvinti Šiaurės Lietuvos (Pasvalio, Pakruojo, Joniškio, Kelmės, Radviliškio, Šiaulių) kūrėjus ir plėsti literatūros gerbėjų ratą, dar turi kuo nustebinti.