Pirmą kartą Lietuvoje lankysis pasaulyje gerai žinomas afrikiečių cirkas "Mama Afrika". Savo nepaprastu šou "Mama Afrika" žavės jaunuosius Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių žiūrovus ir jų tėvelius. Tai spektaklis, kurį stebėti įdomu įvairaus amžiaus žiūrovams.

Pastaraisiais metais afrikiečių cirkas su dideliu pasisekimu gastroliavo Europoje, pasirodė daugelyje didžiųjų Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Ispanijos ir kitų šalių miestų. Suskaičiuota, kad per 2008-2009 metų gastrolių turą cirko šou buvo parodytas 200 kartų, o vaidinimus pamatė daugiau nei 300 tūkstančių žiūrovų. Po trumpos viešnagės Lietuvoje cirko trupė net trim mėnesiam iškeliaus į Australiją, kur surengs daugiau nei 70 spektaklių.

Afrikietiškas cirkas "Mama Afrika" - tikra pasaulinės scenos legenda. Šiame originaliame cirke susirinko patys geriausi artistai iš įvairių Afrikos kampelių: Tanzanijos, Etiopijos, Kenijos, Sudano, Egipto ir Pietų Afrikos Respublikos. Pasirodymuose dalyvauja artistai, demonstruojantys ištisą unikalių nacionalinių kostiumų kaleidoskopą. Muzikos grupė "InAfrika" iš Tanzanijos visą pasirodymą palydi egzotiškais Afrikos ritmais.

"Mama Afrika" – tai devynios šalys, dar daugiau religijų ir kalbų, susijungiančių ant scenos draugiškam ir džiaugsmingam pasirodymui.

Lietuvoje "Mama Afrika" pristatys naujausią programą. Tai žongliravimas, akrobatika, numeriai ant lyno, palydimi gyvos muzikos, šokių ir papuošti spalvingais kostiumais. "Mama Afrika" – tai dviejų valandų žaižaruojantis spektaklis.

Vinston Ruddle, "Mama Afrika" meno vadovas, pats kadaise buvo gatvės artistas. Prieš kelerius metus V. Ruddle įkūrė meno koledžą Tanzanijoje. Šioje artistų buveinėje jis moko jaunus talentingus afrikiečius, kurie vėliau dalyvauja spektakliuose, kuriais žavisi įvairių pasaulio šalių žiūrovai.

"Mama Afrika" - daugiau nei cirkas. Tai pažintinė kelionė per džiaugsmo šalį, supažindinanti kitas tautas su juodojo kontinento kultūra ir gyvenimo būdu.

Naujasis "Mama Afrika" šou nustebins ne tik savo naujaisiais artistais, bet ir jau gerai žinomom cirko žvaigždėm. Tarp visų numerių bus afrikietiškas Rola-Rola, kuomet atlikėjas balansuoja ant lentelės, padėtos ant skridinio.

Pirmą kartą "Mama Afrika" bus parodytas numeris ant lyno, kurį atliks grakšti atlikėja iš Tanzanijos.

Bus ir įspūdingas artisto ant vienaračio pasirodymas - Jonas iš Etiopijos yra aukščiausiose BMX dviračių lenktynių pasaulio čempionato pozicijose. Jis šokinėja, laipioja ir juda su įvairaus dydžio vienaračiais, lengvai ir linksmai atlikdamas sudėtingus triukus.

"Mama Afrika" tikslas - ne tik pristatyti Afrikos kultūrą ir linksminti publiką išskirtine akrobatika ir muzika. Dalis pinigų, surinktų už bilietus, bus paaukota Rudiger Nehbergs žmogaus teisių organizacijai TARGET. Prie šio kilnaus tikslo prisidės visi žiūrovai, ateisiantys pamatyti Afrikos cirko meną.

Šiaulių arenoje pasirodymai vyks vasario 18 d.

Vasario 19 d. pasirodymai vyks Panevėžyje, "Cido" arenoje, vasario 20 d. - Kaune, Sporto halėje, vasario 21 d. - Vilniuje, "Siemens" arenoje, vasario 22 d. - Klaipėdoje, Žvejų rūmuose.

Bilietais prekiauja TIKETA.

2010 metų vasario–gegužės mėnesiais Šiaulių "Aušros" muziejus Šiaurės Lietuvos regiono pirmokams rengia akciją "Pirmoko diena muziejuje". Ilgametė muziejaus iniciatyva sulaukė palankaus mokytojų ir mokinių įvertinimo ir tapo gražia tradicija. Vienas svarbiausių akcijos tikslų – supažindinti mažuosius su muziejumi ir jo vertybėmis, plėsti jų pažinimo ribas netradicinėje aplinkoje, skatinti domėtis savo krašto, tautos praeitimi, senąja kultūra, papročiais.

Kviečiame pirmokus į "Aušros" muziejaus rengiamas temines ekskursijas ir edukacines programas. Čia jiems bus pasiūlyta apsilankyti dvare, pabuvoti slaptoje lietuviškoje mokyklėlėje, sužinoti saugaus dviračių eismo taisykles, susipažinti su elektros gamybos paslaptimis, susikurti originalius suvenyrus, priminsiančius apsilankymą muziejuje.

Aušros alėjos rūmai (Aušros al. 47)

* Kiaušinių marginimas. Apžiūrimi XX a. margučiai, esantys etnografijos ekspozicijoje. Pasakojama apie spalvas, dažymo būdus, ornamentiką, marginimo techniką, simboliką. Rodomas filmas "Margučių raštai" (28 min.). Paskui mokoma marginti kiaušinius karštu vašku. Išmargintus kiaušinius moksleiviai nešasi į namus. Į pratybas reikia atsinešti vieną arba du virtus kiaušinius.

* Senolių kaimo gryčioj... Ekskursija vedama etnografijos ekspozicijoje. Moksleiviai supažindinami su senovės buities daiktais, išsiaiškina jų paskirtį. Prisimindami senolių išmintį, moksleiviai dalijasi patirtimi apie orų spėjimus, mena mįsles, mokosi buities darbų. Žinioms įtvirtinti atliekama kūrybinė užduotis "Surask panašų daiktą ekspozicijoje".

* Atvirukų kūrimas. Moksleiviai supažindinami su atvirukų raida ir įvairove. Mokoma kurti originalius meninius atvirukus, aiškinama jų kompozicija, kūrimo technika ir pranašumas, palyginti su masine produkcija. Siūlomos įvairios atvirukų kūrimo technologijos ir priemonės: piešimas ant popieriaus rapidografais, herbarinė medžiaga (sausi lapai, žiedlapiai, samanos), popieriaus karpinių modeliavimas ir klijavimas. Pratybos ugdo fantaziją, kruopštumą, meninę saviraišką, moko suvokti originalų atviruką kaip savitą autorinį kūrinį.

* Puodų lipdymas senoviniais būdais. Pratybos vyksta Senovės amatų troboje. Remiantis archeologine Lietuvos medžiaga, moksleiviai supažindinami su atskirų istorinių laikotarpių keramika, jos tipais ir formomis, aptariama keramikos gamybos technologija. Moksleiviai gilinasi į senovės žmonių gyvenseną, buitį bei pasaulėžiūrą, paskui nusilipdo iš molio puodą.

* Daraktorinė mokykla. Pasakojama apie spaudos draudimo laikotarpiu (1864–1904 m.) Lietuvoje veikusias daraktorines (slaptąsias lietuviškas) mokyklas. Supažindinama, kokios buvo mokymosi sąlygos, mokymo priemonės, dėstomi dalykai, kaip dirbo ir gyveno daraktoriai. Per pratybas moksleiviai gali pabandyti parašyti žąsies plunksna ant medinių lentelių ar medine arba metaline lazdele ant vaško lentelių.

Ch. Frenkelio vila (Vilniaus g. 74)

* Dvaro istorijos - apsilankius dvare. Moksleiviai pasivaikščioja po stilizuotą dvarą ir sužino, kokia buvo dvarininkų kasdienybė, kuo jie domėjosi, koks buvo ponių ir ponų laisvalaikis. Siūloma sukurti savo dvaro kambario interjerą ar jo fragmentą. Moksleiviai žinias pasitikrina piešdami.

* Dvaro istorijos. Dvaro mada ir gyvensena. Moksleiviai supažindinami su kostiumo raida Europoje ir Lietuvoje, būdingiausiomis įvairių laikotarpių kostiumo detalėmis, skirtingų epochų gyvenimo būdu, stiliumi, grožio suvokimu. Žaisdami su dėlione ar kaladėlėmis, ant kurių pavaizduotos kostiumo detalės, suranda ir sudeda tam tikro stiliaus kostiumą bei papasakoja jo istoriją.

Dviračių muziejus (Vilniaus g. 39)

* Važiuok dviračiu saugiai. Moksleiviai supažindinami su saugaus dviračių eismo taisyklėmis, su techniškai tvarkingu dviračiu ir jo aksesuarais, tinkama važiavimo apranga. Žinioms įtvirtinti jie sprendžia kryžiažodžius, rebusus.

Bilieto kaina vienam moksleiviui – 2 Lt.

Radijo ir televizijos muziejus (Vilniaus g. 174)

* Kalbanti dėžutė. Moksleiviai atras, kaip beldimais galima pasakyti norimą žinią, kas yra kompaktinio disko prosenelis ir kaip atrodė "pirmųjų judomųjų paveikslų per radijo priėmimo aparatai".

* Elektros energijos gamyba. Specialiu prietaisu moksleiviai galės pasimatuoti ir sužinoti, kokį energijos potencialą sukuria jų kūnai, bus mokomi dviračiu pagaminti elektros srovę.

Bilieto kaina vienam moksleiviui – 1,50 Lt.

Išsamią informaciją apie akciją "Pirmoko diena muziejuje" teikia Šiaulių "Aušros" muziejaus Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8~41) 433 680, el. paštas info@ausrosmuziejus.lt). Edukacinių programų užsakymus priima ekskursijų vadovė Birutė Kielienė (tel. (8~41) 524 394).

Maloniai kviečiame apsilankyti!

Šiaulių "Aušros" muziejaus informacija

Irena BUDRIENĖ

Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje Šiaulių apskrityje pristatė savo veiklą viešojo administravimo, verslo ir pramonės, nevyriausybinių organizacijų atstovams bei menininkams. Į susirinkusiuosius, ragindamas kuo aktyviau dalyvauti Šiaurės šalių remiamose programose, kreipėsi Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorius Bo Harald Tillberg.

Į Šiaulius su potencialiais paramos gavėjais susitikti atvyko Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorius Bo Harald Tillberg, jo pavaduotojas Šarūnas Radvilavičius, patarėjos Brigita Urmanaitė ir Vida Gintautaitė. Autorės nuotr.

Pernai, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, pareiškėjų iš Lietuvos buvo gana nedaug, tad šiemet Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje darbuotojai nusprendė apsilankyti regionuose ir paraginti pareiškėjus aktyviau dalyvauti remiamose programose. Pasak Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktoriaus pavaduotojo Šarūno Radvilavičiaus, bendradarbiaujant Šiaurės ir Baltijos šalims išskiriamos kelios pagrindinės veiklos sritys - tai švietimas, mokslas ir inovacijos, verslas ir kūrybinės industrijos, aplinka, klimatas, ir energetika, socialinė gerovė ir regioninis bendradarbiavimas per sieną, skatinant demokratiją, lygias lyčių teises ir toleranciją.

Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje buvo įsteigtas 1991 metais ir yra seniausiai šalyje veikianti tarptautinės organizacijos atstovybė. Išsamesnė informacija apie Šiaurės šalių institucijas ir organizacijas, teikiančias finansinę paramą – www. norden.lt arba www.norden.org .

Kviečiami menininkai

Šiemet Lietuvos menininkai ir meno bei kultūros sričių darbuotojai vėl kviečiami dalyvauti Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinėje mobilumo programoje. Šią programą sudaro trys skirtingos dalys, kurios atskirai finansuoja menininkų mobilumą, bendradarbiavimo tinklų kūrimą ir menininkų rezidencijas. Programą finansuoja Šiaurės ir Baltijos šalių vyriausybės. Programos dėka menininkai gauna galimybę pristatyti savo darbus, rengti bendrus projektus su kitų šalių menininkais ir kurti naujoje aplinkoje. Pareiškėjai, pasirinkę iš trijų programos modulių, gali gauti finansavimą nakvynės ir kelionės išlaidoms, menininkų rezidencijoms. Paraiškas gali teikti kultūros ir meno įstaigos, organizacijos ir menininkai, veiksmingai kuriantys tarptautinius tinklus visais lygmenimis ir tarp visų šalių.

Nevyriausybinės organizacijos

Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje kviečia nevyriausybines organizacijas (NVO) teikti projektų idėjų paraiškas. Paraiškų, kuriose būtų numatyta veiklos klimato kaitos ir darnaus vystymosi srityse, laukiama iki š. m. kovo 1 d.

"Teikiamų projektų veiklos turėtų atskleisti stiprėjantį nevyriausybinių organizacijų vaidmenį viešajame administravime. Jos turėtų sugebėti siūlyti sprendimus valdžios institucijoms bei būti pasirengusios juos įgyvendinti", - teigia programos koordinatorė Vida Gintautaitė.

Projektuose turi dalyvauti partneriai iš trijų ar daugiau šalių ir Šiaurės–Baltijos šalių regiono (įskaitant ir paraišką teikiančios organizacijos šalį). Iš jų bent vienas partneris turi būti iš Šiaurės šalių (Danijos, Švedijos, Norvegijos, Suomijos ir Islandijos) ir bent vienas partneris - iš Estijos, Latvijos ar Lietuvos. Palankiai bus vertinamos paraiškos, kuriose nurodyti daugiau nei trys partneriai.

Skatinamas verslumas ir bendradarbiavimas

Šiaurės ir Baltijos šalių verslo ir pramonės mobilumo programa siekiama sustiprinti ekonominį bendradarbiavimą bei skatinti verslumą, regioninį klasterių bendradarbiavimą ir inovacijas Šiaurės-Baltijos šalių regione. Mobilumo programa teikia finansinę paramą verslo ir pramonės sričių atstovų stažuotėms, praktikoms ir tinklų veiklai Šiaurės ir Baltijos šalyse. Programa gali finansuoti ne daugiau nei 70 procentų tinkamų projekto išlaidų: kelionės ir draudimo, nakvynės ir pragyvenimo. Paraiškas gali teikti mažos ir vidutinės įmonės, verslo inkubatoriai, valstybinės įstaigos, dirbančios verslo sąlygų gerinimo srityje, verslo organizacijos.

Viešojo administravimo mobilumas

Šiaurės ir Baltijos šalių viešojo administravimo mobilumo programa skiria finansinę paramą valstybės tarnautojams bei kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, norintiems vykti į stažuotes, mokymus, trumpalaikius darbinius vizitus Šiaurės ir Baltijos šalyse arba vykdantiems bendradarbiavimo tinklų veiklą minėtame regione.

Remiamuose projektuose privalo dalyvauti bent trys partneriai iš skirtingų valstybių, tarp kurių būtų bent po vieną iš Šiaurės šalių. Programa skatina žinių perdavimą siekiant abipusės naudos įvairių sričių ir visų administracinių lygių (nacionalinio, regioninio, vietos ) viešojo sektoriaus atstovams. Paraiškas individualia tvarka arba grupėmis gali teikti Šiaurės ir Baltijos šalių valstybės tarnautojai ir panašias funkcijas vykdantys viešojo administravimo darbuotojai.

Modestas NAVICKAS

Net meną mėgstantys žmonės ne visuomet turi galimybę ir laiko lankytis parodose, muziejuose ar kitose kultūrinėse įstaigose, ką bekalbėti apie pasyviuosius, abejingus meno kūriniams. Šioks toks sprendimas, greičiau idėja, yra meno kūrinius eksponuoti žmonių lankomiausiose erdvėse.

Meną į savo erdves įsileido "Saulės miestas".

Prieš keletą metų Šiaulių bulvarą papuošė "Bitės" meno erdvių" paveikslai. Autoriaus nuotr.

Ant pirštų suskaičiuojamos

Vakarų Europoje ši idėja eksploatuojama jau seniai, Lietuvai ji taip pat ne svetima, tačiau Šiauliuose tokias ekspozicijas lengva suskaičiuoti: ekspoziciniai langai bulvare, "Verpsto" fabriko tvoroje, kur parodos nuolat keičiamos, prie Dailės galerijos retkarčiais išnešami kūriniai į bulvarą, 2002 metais bulvare stikliniuose kubuose eksponuotos keramikos skulptūrėlės, 2006 metais devyni "Bitės" meno erdvių" didžiulio formato paveikslai, puošę Šiaulių bulvarą, gatves ir aikštes, nuo 2004 metų vasaromis Dailės galerijos organizuojamuose "Kontrapunkto" pleneruose sukurtos metalo laužo skulptūros stebina praeivius įvairiose erdvėse, pastaruoju metu - Zubovų rūmų parke.

Tiesa, sunkmečiu menininkai suaktyvėjo, tad ir Šiauliuose per praėjusius metus padaugėjo meno kūrinių ekspozicijų įvairiose netradicinėse erdvėse. Įvairios bibliotekos, viešosios įstaigos, prekybos centras "Saulės miestas" kvietėsi profesionalius menininkus.

Ekspozicija prekybos centre - neįprasta Šiauliuose

Idėja parodas rengti prekybos centruose į Šiaulius itin lėtai kėlė koją. Ar tai išdidžių menininkų arogancija ir stabmeldiškas konservatyvumas, ar organiškas nepasitikėjimas naujumu ir perdėtas savo talento vertinimas? O gal vietinių verslininkų tingumas ir atsiribojimas novatoriškom tendencijom, kai daug kas yra stabdoma, slopinama, nepriimama? Tarsi baimintųsi būti pavadinti baltomis varnomis.

Vilniuje dideliuose prekybos centruose profesionalūs ir mėgėjiški kūriniai eksponuojami senokai. Galima įžvelgti pragmatišką motyvaciją, tarsi vieni iš kitų bandytų pasipelnyti ir rasti daugiau klientų. Bet yra ir kita medalio pusė, kai menininkas savo kūrinius pateikia viešai, kad daugiau žmonių juos pamatytų. Žiūrovas skatinamas lavinti estetinį skonį, bet tikrai neverčiamas pirkti.

"Madamorfozės" "Saulės mieste"

Šiuo metu "Saulės mieste" eksponuojama trečioji tarptautinė mados fotografijos paroda. Parodoje-konkurse žiūrovai gali balsuoti už patikusią fotografiją, savo išreikštą nuomonę įmesti į balsadėžę, stovinčią šalia informacijos.

Eksponuojami darbai atrinkti iš daugybės konkursui pateiktų fotografijų. Jame dalyvavo profesionalūs fotografai ir mėgėjai, tačiau kaip dabar atskirti profesionalų fotografą nuo mėgėjo, jei šiais laikais technologijų dėka jau kiekvienas gali būti fotografas, tereikia įdomios idėjos, keistesnio jos sprendimo, estetinio skonio ir t. t.

Įspūdį daro fotografijų formatas ir kokybiškai atlikti darbai. Daugumos lietuvių autorių fotografijose juntamos lietuviškos fotografijos tradicijos, nuo kurių sunkoka atsiplėšti. Užtat užsieniečių fotografijos išsiskiria savo keistumu, netradicišku žvilgsniu į madą ir originaliais sprendimais.

Dažnas nesusimąsto, kad visą mūsų gyvenimą supa menas - ir mėgėjiškas, ir profesionalus, ir pramoninis. Juk menininkai samdomi kurti ir dovanų dėžutes, ir mobiliųjų telefonų dizainą. Tam įtakos turi ir mados tendencijos, kurios aprėpia kur kas platesnį vartojimo spektrą nei drabužiai ir aksesuarai.

Džiugu, kad į Šiaulius atvežamos ne tik meno klasikų darbų, bet ir šiuolaikiškos, aktualios daugumai žmonių bei madingos parodos. Jei žmonės "neina" pas meną, tai menas randa būdų "ateiti" pas žmones.