Modestas NAVICKAS

Šiaulių apskrities P. Višinskio bibliotekoje eksponuojama Arūno Kulikausko jubiliejinė 50-mečio fotografijų paroda.

A. Kulikauskas gimė 1959 m. Kaune. 1982 metais baigė Vilniaus dailės institutą. Fotografuoja nuo 1978 metų. Pastaruosius 20 metų gyvena JAV, yra pasaulyje žinomas ir pripažintas fotomenininkas. Jo kūryba pristatyta prestižiniuose JAV leidiniuose "Photographic Possibilities", "The pinhole camera". Yra parengęs Jono Meko fotografijų albumą.

Jubiliejinę fotomenininko parodą sudaro du ciklai – apie dviračius ir šventoves. Sakralinė tema itin dažnai naudojama mūsų vartotojiškoje visuomenėje, taikoma daugelyje sričių - nuo bažnyčios atvirukų, suvenyrų, skirtų turistams, iki reklaminių stendų gatvėse, televizijos laidose ir pan. Taip atsiranda sakralumo rūšis, kuri yra vieša ir buitiška. A. Kulikausko fotografijose pastebimas supratingas požiūris į šventyklų sakralumo svarbą, jaučiama išlaikyta pagarbi ir etiška distancija šventiems dalykams. Fotografijai parinktas rakursas, kuris daugiau atskleidžia objekto individualumą, o ne atpažįstamą geografinę padėtį.

Arūnas Kulikauskas savo fotografijoms parenka rakursą, kuris atskleidžia objekto individualumą, o ne atpažįstamą geografinę padėtį. Autoriaus nuotr.

A. Kulikausko fotografijas racionaliai įvertinti iškart gali ir nepasisekti. Apžiūrint parodą, gal reikėtų išlaisvinti fantaziją, įsijausti į kūrinį bei trumpo instruktažo apie autorių bei fotografijos atlikimo techniką.

Savo jubiliejinę parodą A. Kulikauskas surengė taikydamas senąją fotografijos techniką pinhole, arba camera obscura (lot. tamsus kambarys), – optinį įrenginį, naudotą dailininkų ir turėjusį įtakos fotografijai atsirasti. Tai nėra itin sudėtinga technika, tereikia sumanumo ir išradingumo.

Sudėtingas procesas suturėti, suspausti laiką, jį vizualizuojant paversti statine materija, istoriniu faktu. Tuo tikslu menininkas ir pasitelkė vieną paprasčiausių ir seniausių fototechnikų. Tikslingai grįždamas prie fotografijos istorijos ištakų, A. Kulikauskas apmąsto jos nueitą kelią, kad rastų menui reikalingą atsinaujinimą.

Arūno Kulikausko fotografijų paroda P. Višinskio bibliotekos antro aukšto fojė veiks iki 2010 m. sausio 17 d.

Laura AUKSAITYTĖ

Nuo sausio 2-osios Šiaulių koncertų salės "Saulė" Vitražų salėje vėl prasidėjo džiazo vakarai.

Juozo Kuraičio kvartetas. Koncertinės įstaigos archyvo nuotr.

Sausio 14-ąją 19 valandą džiazo gerbėjai kviečiami į koncertų ciklą "Džiazo vitražai", kuriame koncertuos Juozo Kuraičio kvartetas. Roma Urlakienė, koncertinės įstaigos administratorė, sako, kad J. Kuraičio kvartetas garsus jau ne tik Lietuvoje. "Jauni džiazmenai yra kupini ambicijų ir yra neabejotinai kylančios džiazo žvaigždės", - teigia ji.

Šiauliuose kartu su Juozu Kuraičiu (saksofonas) koncertuos Dmitrij Golovanov (piano), Vytis Nivinskas (kontrabosas) ir Darius Rudis (mušamieji). Kas šie jauni atlikėjai?

Dmitrij Golovanov - pianistas, klavišininkas ir pedagogas, tarptautinių bei respublikinių konkursų laureatas, "Jazz Improvizacija 2008" ir "Vilnius Jazz Young Power 2007" "Grand Prix" laimėtojas. Nuo 2000-ųjų jis nuolat pasirodo Lietuvos ir užsienio džiazo festivaliuose su daugeliu Lietuvos džiazo muzikantų. Šiuo metu yra kvarteto "Saga" narys, Maksomovič, Golovanov ir Gotesman trio narys, nuolatinis tarptautinio ansamblio "Beat Freisens Spelunkenorchester" (Vokietija, Lietuva ir Taivanis) narys.

Kontrabosininkui Vyčiui Nivinskui priskiriami šie bruožai: brandus muzikinis mąstymas, technikos meistriškumas, garso sodrumas bei ekspresyvumas. Muzika susidomėjo būdamas keturiolikos ir susižavėjo džiazu. Filosofijos studijas Vilniaus universitete iškeitė į kontrabosą. Studijavo Vilniaus konservatorijoje, Lietuvos muzikos akademijoje, Carlo Nielseno muzikos akademijoje Danijoje, baigė magistratūrą DePaulo universitete Čikagoje. Nuo 2001 m. V. Nivinskas gyveno ir studijavo JAV. Grupėje, grojančioje tik originalias kompozicijas, V. Nivinskas atsiskleidė ir kaip kompozitorius. Grįžęs į Lietuvą, Vytis Nivinskas įpūtė gaivaus vėjo į Lietuvos džiazo gyvenimą. Dėl savo kūrybinių, estetinių ir žmogiškų principų Vytis tapo geidžiamiausiu Lietuvoje džiazo kontrabosininku.

Juozas Kuraitis - tai jaunosios kartos lietuvių saksofonininkas, gebantis atlikti ypač skirtingą muziką nuo mainstream, free, pop džiazo iki latin, tango bei klasikinės muzikos. Šis saksofonininkas baigė magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akdemijoje pas P. Vyšniauską ir L. Mockūną. Kelerius metus stažavosi Suomijoje J. Sibelijaus akdemijoje pas M. Dunkel. Kartu grojo su viena žinomiausių grupių Graikijoje - "Baby Trio", šiuo metu bendradarbiauja su muzikantais H. Kopf, R. Aristorenas, J. Kontrafouris, K. Christodoulou.

Darius Rudis būgnais pradėjo groti būdamas penkiolikos metų. Mokėsi B. Dvariono muzikos mokykloje (fortepijonu ir akordeonu), Gröningeno konservatorijoje Olandijoje. Dabar destytojauja Vilniaus kolegijoje ir LMTA. Aktiviai dalyvauja koncertinėje veikloje klubose bei festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje, groja ivairių stilių muziką: jazz, pop, latin, club, experimental, jam band, rock, reggae.

Ričardas JAKUTIS

Meno mėgėjai tikrai pamena 2009-aisiais Šiaulių kultūros centro "Laiptų galerijos" organizuotame festivalyje-plenere "Šiaulių Monmartro Respublika" rodytą didžiulį Lietuvos tapybos guru Šarūno Saukos paveikslą, skirtą Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Dabar šiauliečiai gali pasipuikuoti, jog daugiau niekur nerodytas paveikslas (iš sostinės tik į Šiaulius ir tebuvo atkeliavęs) papuošė Lietuvos Respublikos Prezidentūros Posėdžių salę.

Šarūnas Sauka Šiaulių "Laiptų galerijoje".

Šiauliečiai gausiai rinkosi pamatyti Šarūno Saukos Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui skirtos drobės. Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

"Norėjau, kad Lietuvos tūkstantmetis Prezidentūroje būtų paminėtas netipiškai, kad truputį visus sukrėstų. Šarūnas Sauka - drąsus ir originalus menininkas, kurio kūryba ne tik stebina, bet ir sukrečia, priversdama kitaip pažvelgti ir į praeitį, ir į dabartį", - pristatydama Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirtą paveikslą Prezidentūroje teigė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuvos istorija ir tūkstantmetis nebuvo lengvi.

Šiauliečiai turėjo galimybę ne tik garsiąją drobę - į vieno paveikslo parodos atidarymą "Laiptų galerijoje" buvo atvykęs ir pats tapytojas. Paveikslą įvertino šiaulietis menotyrininkas profesorius Vytenis Rimkus, apie paveikslo atsiradimą papasakojo garsus vilnietis kolekcininkas, dailės mecenatas Edmundas Armoška, šio paveikslo sukūrimo iniciatorius.

"Tai pats didžiausias mano tapybos darbas, nors jo ploto negalėčiau pasakyti", - teigia autorius, tapęs paveikslą dvejus metus. Paveikslą sudaro tarsi devynios dalys. Šis trisdešimt šešių kampų paveikslas glumina savo sudėtinga konfigūracija, tariamu kompozicijos paprastumu. Paveikslo centre iškyla milžiniški rūmai, pastatyti iš žmonių kūnų, matomų tik priėjus prie pat paveikslo. Detaliai ištapyti tušti puošnūs rūmai primena paskendusį laivą. Viena menotyrininkė pastebėjo, jog tai tarsi Franco Kafkos pilis, kuri kartais išnyra ir kviečia matininką K. artėti jos link. Tačiau tai pilis, į kurią taip ir nepatenkama. Vargu ar Š. Saukos nutapyta pilis kada nors bus apgyvendinta. Šalia sėdintis žaizdomis ir pūliniais aptekęs Rūpintojėlis Š. Saukos veidu sielojasi dėl Lietuvos likimo. Jam po kojomis - daugybė atpažįstamų pusnuogių Lietuvos politikos, meno, kultūros veikėjų: kompozitorius Juozas Naujalis, istorikas Simonas Daukantas, filosofas Vydūnas, dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, poetė Salomėja Nėris, kalbininkas Jonas Jablonskis, daktaras Jonas Basanavičius, dainius Maironis, rašytojai Vaižgantas ir Balys Sruoga, poetas Paulius Širvys ir daugybė kitų. "Saukiškame" Tėvynės panteone Žemaitė kaimyniuojasi su poetu Juliumi Janoniu. Šalia - dainingasis Virgilijus Noreika. Poetas Bernardas Brazdžionis glaudžiasi greta prezidento Antano Smetonos, netoliese - prezidentai Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius, kardinolas Vincentas Sladkevičius.

Paveikslo autorius prisipažįsta, kad pamatę paveikslą žmonės pirmiausia ir klausia, kaip šie veikėjai buvo atrinkti. Š. Saukos atsakymas paprastas: "Nežinau."

Š. Saukos paveikslas Prezidentūroje bus eksponuojamas visą prezidentės D. Grybauskaitės kadencijos laikotarpį. Paveikslą galės apžiūrėti ir Prezidentūros svečiai, ir ekskursijų dalyviai.