Ričardas JAKUTIS

Kažkas iš šiauliečių pastebėjo, jog jei Šiauliuose nebūtų festivalių "Saulės žiedas" ir "Šiaulių Monmartro respublika", kultūrinis gyvenimas mieste vasarą būtų visiškai miręs. "Saulės žiedas" atidaro vasarą, "Šiaulių Monmartro respublika", deja, ją baigia. Tik linksmas, spalvingas festivalis vasaros nuotaikos nepradangina.

Visi "Šiaulių Monmartro respublikos 2009" dalyviai.

Šiais metais "Laiptų galerija" jau šeštą kartą kvietė į "Monmartro respubliką". Sunkmetis festivalio organizatorių neišgąsdino - keturias rugpjūčio dienas meno mėgėjų laukė ne viena dailės ir muzikos šventė. Į šiųmetį festivalį atvyko dailininkų iš Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Graikijos, JAV ir įvairių Lietuvos vietovių. Pagrindinis visų noras buvo geras oras, nes kiekvieną dieną dailininkai P. Bugailiškio sode šalia "Laiptų galerijos" piešė, tapė, kalė skulptūras, o meno mėgėjai ar norintys jais tapti galėjo visą tą procesą stebėti. Ir nors sinoptikai gąsdino lietumi, Aukščiausiasis, regis, pamilo menininkus – visas dienas šildė saulutė.

Atėjusiųjų pasižiūrėti, kaip gimsta meno kūriniai, šiais metais buvo gerokai daugiau nei ankstesniaisiais. Keli dailininkai pabandė piešti portretus. Tai visus ypač patraukė – atsisėdi prieš dailininką ant kėdutės ir po 20 minučių turi savo portretą. Čia nepakeičiamas buvo svečias iš Latvijos Aldis Klavinš.

Daugelis dailininkų savo kūriniuose įamžino tai, ką matė: P. Bugailiškio sodo obelis, mimus, kurie sukinėjosi, pagyvindami atėjusiųjų nuotaiką, prie molbertų palinkusius kolegas... Jei šiauliečių ar iš kitų šalies miestų atvykusių dailininkų kūryba meno mėgėjams daugmaž žinoma, tai visi norėjo išvysti, ką nutapys jau minėtas Aldis Klavinš, Andris Millers ar Inta Klasonė iš Latvijos, Ana Klonovska iš Lenkijos, Natalija Jenekina iš Rusijos, Jurijus Lešik iš Baltarusijos, Sarantis Gagas iš Graikijos ar JAV gyvenantys lietuvių menininkai Gintaras Jocius ir Rolandas Kiaulevičius. Labiau išprusę menuose iškart pastebėjo skirtingas menų mokyklas, netgi didelį lietuvių ir latvių kūrybos skirtumą, kiti tiesiog žavėjosi gimstančiais kūriniais.

Svečiai svečiais, bet kartais pranašų svetur neverta ieškoti, kai jie yra šalia, pavyzdžiui, puikiausiai pasirodė visi "Monmartro respublikoje" dalyvavę šiauliečiai. Vien ko vertas mūsų tapybos metras Sigitas Prancuitis, savo kūrinį pavadinęs "Žolinė", nes "Monmartro respublika" vyko šios šventės išvakarėse, ar originaliausią festivalio kūrinį - floristinę sofą - pateikusi Vitalija Kurtinaitienė, solidžiais darbais pasirodžiusi Marytė Ruzgytė, Vita Žabarauskaitė, Irena Šliuželienė, Vilius Šliuželis, Martynas Gaubas, Vaidotas Janulis (šiųmetės "Šiaulių Monmartro respublikos" plakato autorius), Kazys Bimba, Vilius Biskis, Alvydas Šalkauskas, Remigijus Venckus.

Svečias iš Latvijos Aldis Klavinš it tikrame Monmartre piešė portretus.		Šiaulietė dailininkė Vitalija Kurtinaitienė nustebino originaliu kūriniu – floristine sofa.

Kokios šiųmetės "Monmartro respublikos" staigmenos? Ypač šventiškas buvo festivalio atidarymas, nes jo metu prasidėjo ir vieno paveikslo paroda – šiauliečiai antrieji Lietuvoje po vilniečių galėjo išvysti didžiulę Lietuvos tapybos guru Šarūno Saukos drobę, skirtą Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui (pamatyti šią drobę pageidauja ir Rygos, Talino bei Stokholmo muziejai). Atvyko ir pats tapytojas. Paveikslą vertino šiaulietis menotyrininkas profesorius Vytenis Rimkus, apie paveikslo atsiradimą pasakojo garsus vilnietis kolekcininkas, dailės mecenatas Edmundas Armoška, šio paveikslo sukūrimo iniciatorius. Kai žodį reikėjo tarti pačiam tapytojui, šis su pauzėmis ištarė penkis žodžius: "Taip... Ne... Nežinau... Gal... Ačiū!" Kas pažįsta nekalbųjį Šarūną Sauką, pripažins, jog ir penki žodžiai iš jo lūpų yra labai daug. E. Armoška tuoj akcentavo, kad tai ilgiausia tapytojo kalba iš kada nors pasakytų per jo parodų atidarymus - atidarant parodą Vilniuje jis tepasakė "Ačiū".

Tą dieną įvyko ir dar viena graži akcija – kolekcininkas Edmundas Armoška Šiaulių miestui iš savo kolekcijos padovanojo 13 dailininko Gerardo Bagdonavičiaus paveikslų, 12 kurių iškeliavo į Šiaulių miesto savivaldybę, o vienas papuoš "Laiptų galerijos" sienas. Galima tik pasidžiaugti, kad paklajoję garsaus šiauliečio menininko paveikslai sugrįžo.

Kolekcininko Edmundo Armoškos dovana Šiauliams užtvirtinama parašais (kairėje – Edmundas Armoška, centre – miesto meras Genadijus Mikšys, dešinėje – "Laiptų galerijos" direktorė ir "Šiaulių Monmartro respublikos" prezidentė Janina Ališauskienė).		Lietuvių tapybos guru Šarūnas Sauka dedikuoja savo kūrinių albumą kolegai šiauliečiui dailininkui Martynui Gaubui. Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

"Šiaulių Monmartro respublikoje" dalyvavę JAV gyvenantys lietuvių dailininkai Gintaras Jocius ir Rolandas Kiaulevičius antrąją festivalio dieną pakvietė į performansą "Giro", kurį menininkai jau yra rodę Čikagoje, Bostone, Los Andžele. Tie, kurie šiai meno rūšiai yra abejingi, be abejo, ir iš šio daug nesitikėjo, net žodis "Amerika" ne ką tegelbėjo. Tad džiugu, kad skeptikai buvo nuvilti.

Šių metų muzikinės "Monmartro" programos "vinis" buvo "Triumfo arkoje" išgarsėjęs tenoras Vaidas Vyšniauskas, pasirodęs Šv. Jurgio bažnyčioje, kurią "Šiaulių Monmartro respublika" yra pasirinkusi savo šventove, kaip Paryžiaus Monmartras neįsivaizduojamas be Šventos Širdies (Sacre Coeur) bažnyčios. Vaidas Vyšniauskas ilgai dainavo JAV ir Kanadoje: Niujorke, Vašingtone, Čikagoje, Los Angeles, Klyvlende, Detroite, Toronte, Monrealy ir kt., su M. Viotti, P. Domingu ir V. Urmana Miunchene dalyvavo įrašant A. Ponchielli operą "Džokonda" (įdainavo Isepo partiją), 2005 m. buvo pakviestas į G. Bizė operos "Karmen" pastatymą Marinskio teatre (Sank Peterburgas, Rusija), kur atliko Chosė vaidmenį. Šv. Jurgio bažnyčioje solistas atliko daug sakralinės muzikos (ypač puikiai nuskambėjo G. Bizė "Agnus Dei") bei lietuviškų dainų (S. Šimkaus "Kur bakūžė samanota", J. Tallat-Kelpšos "Dainą apie Nemunėlį"...), o bisui - E. di Kapua "O sole mio".

Festivalio dalyviai buvo išvykę į Kryžių kalną, kur pranciškonų vienuolyno koplyčioje dalyvavo šv. Mišiose už menininkus. Keturios bendravimo dienos pralėkė kaip akimirka. "Festivalio pasiilgsime", – atsisveikindami sakė "Šiaulių Monmartro respublikos" dalyviai. Jau pradėta galvoti ir apie kitų metų festivalį. Gintaras Jocius ir Rolandas Kiaulevičius pažadėjo sukurti ir atvežti naują performansą, skirtą vaikams, šiaulietis festivalio dalyvis Remigijus Venckus, gal paskatintas kolekcininko Edmundo Armoškos dovanos miestui, iškėlė įdomią ir prasmingą mintį skirti festivalį ar bent vieną jo dieną Šiaulių menininkų legendai Gerardui Bagdonavičiui. "Laiptų galerijos" direktorė ir "Šiaulių Monmartro respublikos" prezidentė Janina Ališauskienė visiems šiems planams energingai pritarė, tad visi išsiskyrė su viltimi, kad prieš šešerius metus užgimęs festivalis tęsis ir taps dar įdomesnis.

O šiauliečiams galima pranešti, kad Šarūno Saukos Lietuvos tūkstantmečiui skirtą paveikslą, JAV gyvenančių lietuvių dailininkų Gintaro Jociaus ir Rolando Kiaulevičiaus paveikslų parodą bei "Šiaulių Monmartro respublikoje" kūrusių menininkų parodą galima aplankyti "Laiptų galerijoje" iki rugsėjo 10 dienos.