Irena BUDRIENĖ

Ketvirtadienį Šiaulių apskrities gestų kalbos vertėjų centre baigėsi keturis mėnesius trukę nemokami lietuvių gestų kalbos mokymo kursai.

Mokymų baigimo pažymėjimai įteikti 23 klausytojams, tarp kurių yra policijos pareigūnų, ugniagesių, socialinių, medicinos darbuotojų ir kitų profesijų atstovų, savo darbe susiduriančių su kurčiaisiais. Kursus aktyviai lankė ir klausos negalę turinčių vaikų tėveliai.

Pareigūnai pirmieji šalyje mokėsi pagal specialiai parengtą programą, o jų grupė buvo sudaryta atsižvelgiant į Europos Sąjungos šalių operatyviųjų tarnybų veiklos patirtį. Įgytos žinios policininkams ir ugniagesiams gali praversti bendraujant su kurčiaisiais ekstremaliose situacijose.

Kursus finansavo Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM. Užsiėmimus vedė VšĮ Surdologijos centras lektoriai bei kurtieji specialistai. Vienas iš kursų organizatorių, Šiaulių apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorius Ramūnas Maciulevičius pasidžiaugė, kad idėja surengti lietuvių gestų kalbos mokymus pasiteisino: kursai sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, o pageidaujančiųjų mokytis gestų kalbos buvo daugiau, nei leido galimybės.

Šiaulių apskrityje gyvena apie 900 asmenų, turinčių klausos negalę. Kurtiesiems ir Šiaulių apskrities institucijoms bei organizacijoms nemokamas gestų kalbos vertimo paslaugas teikia Šiaulių apskrities gestų kalbos vertėjų centras.

Ričardas JAKUTIS

Gegužės-birželio sankirtoje "Laiptų galerija" net keturis vakarus iš eilės kvietė į renginius. Meno mėgėjai galėjo pasirinkti profesionalųjį meną, tautodailę arba vaikų piešinius.

1 vakaras. Aurelijos Filipauskytės portretai psichologiniai, atskleidžiantys žmogaus paslaptingumą. "Viena".		2 vakaras. Rolana Čečkauskaitė parodai Šiauliuose pateikė naujausius savo tapybos ir keramikos darbus.

Pirmas vakaras. Ketvirtadienis, gegužės 28 diena. Pirmą kartą "Laiptų galerijos" III aukšto fojė tapybos parodą "Ten, už horizonto" surengė Aurelija Filipauskytė. Dailininkė yra tautodailininkų sąjungos narė, su teptuku draugauja jau dešimtmetį, o ši paroda skirta jos 30-mečiui. Parodoje vyrauja portretai. Regis, dailininkė atsiliepia į šiomis dienomis vykstantį portreto atgimimą. Tiesa, autorė nesistengia nustebinti pasaulio, nei jo pakeisti, vengia įmantrių sudėtingų kompozicijų, nors yra savita ir net šiek tiek ambicinga. Dailininkės tapomus veidus nustato dvasiniai kriterijai, o ne socialinės nutartys. Aurelijos Filipauskytės vaizduojamas žmogus vienišas, bet sutvertas ne vienatvei. Pati tapyba - santūri. Portretuose išsiskiria žmogiškumas, kūno ir sielos vientisumo pilnatvė, dvasinis gyvenimas, intelektas. Dailininkei būdinga santūri toninė interpretacija, įžvalga, portretuojamų charakterių įvairovė, jų nuotaika, dvasinė būsena. Kūrėjos tikslas prasmingas – įminti žmogaus mįslę. Žmogaus veidas dailininkei – akstinas portretui, paslaptis ir pilnatvė. Portretuojamųjų veidai tarsi kalba, apranga čia visiškai nesvarbi. Vyrauja rami, meditacinė nuotaika. Nutapyti veidai mistiniai, jiems būdingas susimąstymas, liūdesys, bet drauge ir būdo giedrumas, taurumas. Aurelijos Filipauskytės paveikslai lyriški, etiudiški, kameriniai, apgaubti individualaus romantizmo. Sakytum, tai menininkės lyrinė išpažintis, vizualinis laiškas gerbėjams.

3 vakaras. Simonas Gutauskas į Šiaulius atvežė šviesius stilingus natiurmortus ir peizažus.		4 vakaras. Su visais savo jėgas tapyboje išbandė ir meno šventėje P. Bugailiškio sode dalyvavę mimai.

Antras vakaras. Penktadienis, gegužės 29 diena. 40-ąją personalinę parodą "Kaip danguje – taip ir žemėje" gimtojo miesto meno mėgėjams dovanojo Rolana Čečkauskaitė. Savo pirmąją personalinę parodą prieš penkiolika metų Rolana Čečkauskaitė irgi surengė "Laiptuose". Dailininkė gimė Šiauliuose, yra baigusi Vilniaus dailės akademiją, įgijusi keramikos specialybę. Menininkė gerai žinoma ne tik kaip tapytoja, bet ir kaip keramikė. Šiuo metu Rolana gyvena Vilniuje. Kaip pakito menininkės kūryba per tuos penkiolika metų? Rolanos Čečkauskaitės darbuose naudojama sluoksninės tapybos technika. Drobė, medis arba kartonas padengiami keliais akrilinių dažų sluoksniais, vėliau darbo paviršius nulakuojamas, todėl įgyja tam tikrą blizgesį. Išsiskiria paveikslų žaismingumas, ironiškasis retro. Kūrėja nemėgsta niūrumo, jos darbai linksmi ir optimistiški, personažai šelmiški ("Pleputės", "Šeima", "Trys draugės", "Romantikė", "Meilė" ir kt.). Įdomu, jog šioje parodoje menininkė linkusi demonstruoti stipriąsias savo tapybos, o ne keramikos puses (parodoje ir vyrauja tapyba, regime vos kelis keramikos darbus). Dailininkės paveikslų herojų toli ieškoti nereikia – jie iš banalios kasdienybės. Ironija - neatsiejama Rolanos Čečkauskaitės kūrybos dalis, ji skverbiasi visur – ir į pačią tapyseną, į motyvus, plastiką, net į formatus. Dažniausi dailininkės personažai - moterys ir visa, kas susiję su dailiosios lyties išgyvenimais. Marga ir spalvinga paveikslų ornamentika primena mauriškus raštus ir primityvų piešinį. Rolanos Čečkauskaitės parodą drąsiai galima pavadinti geros nuotaikos švente.

Parodoje "Vandenų gelmėje" moksleiviai bandė atskleisti jūrų bei vandenynų gilumų paslaptis. Algimanto JAKUBAUSKO nuotr.

Trečias vakaras. Šeštadienis, gegužės 30 diena. Du garsūs dailininkai, klaipėdietis Simonas Gutauskas ir kaunietis Antanas Obcarskas, šįkart savo darbus pristatė šalia "Laiptų galerijos" esančiame P. Bugailiškio sode. Ant pastato sienų ir ant žaiginių sudėti paveikslai besileidžiančios saulės spinduliuose netikėtai sušvito, o pats sodas tapo didele galerija (dailininkai išdėstė 40 ryškių tapybos darbų ir noriai dirbo savo parodos gidais). Abu dailininkus vienija meilė gamtai, vandeniui, žvejybai, todėl jų darbuose yra laivų, vandens gelmių, žuvų ir žvejų motyvų. Dailininkų grupės "Angis" narys Antanas Obcarskas daugiau gilinosi į laivų, laivelių ir vandens siužetus. A. Obcarsko tapybą bemaž tiksliausiai vienu sakiniu yra apibūdinusi menotyrininkė Daiva Baliutytė: "Tai tam tikras dvasios poilsis, mėgavimasis tapymu, ryškiomis, skambiomis, kontrastuojančiomis spalvomis, tai nuostabiai vasariškų spalvų puota." Kadangi dailininkų pageidavimu ši paroda turėjo daugiau komercinį charakterį, Simonas Gutauskas šalia marinistinių drobių pateikė ir daug dekoratyvių natiurmortų bei peizažų, ypač tinkamų interjerams. Simonas Gutauskas tęsia menininkų Gutauskų dinastiją. Jo tėvas Leonardas Gutauskas - garsus dailininkas, poetas, rašytojas, brolis Tadas irgi žinomas skulptorius, tapytojas. Nemažai vitražo srityje dirbančio menininko (S. Gutauskas yra tikrasis Amerikos vitražistų asociacijos narys) kūrinių yra visuomeniniuose ir privačiuose interjeruose. Vitražisto monumentalumas nori nenori regimas ir jo tapyboje. Mielai prabėgo tos kelios bendravimo su dailininkais valandos.

Ketvirtas vakaras. Pirmadienis, birželio 1 diena. Džiugu, kad be didžių dailininkų parodų "Laiptų galerija" daug dėmesio skiria ir mažiesiems menininkams ugdyti, pritraukti prie meno. Birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną, čia kasmet vyksta tarpdisciplinis projektas "Pažink save mene", kuriame miesto mokyklų ir iš kitur atvykstantys moksleiviai (šiais sunkmečio metais, deja, teko apsiriboti tik šiauliečiais) piešia, tapo, kuria skulptūras ir surengia savo kūrybos parodą. Šiais metais moksleiviai savo kūrinius dedikavo gimtajam miestui, šventę paįvairino 1-osios muzikos mokyklos būgnininkai bei J. Janonio gimnazijos mimai. Projektą vainikavo Dubijos pagrindinės mokyklos dailės studijos "Palėpė" mokinių kūrinių paroda "Vandenų gelmėje". Nustebino jaunųjų dailininkų vaizduotė, vandenų gelmėse slypinčių paslapčių atskleidimas, nes beribių jūrų bei vandenynų platybių gamta yra žmonių mažiausiai pakeista, laukinė ir nesutramdoma. Moksleivių kūriniuose keistų keisčiausi juodųjų gelmių padarai šviečia tamsybėse lyg milijonai išsisklaidžiusių neoninių reklamos lempučių; gležnos, švelnios, lengvutės, permatomos medūzos iš lėto juda susirikiuodamos į nepakartojamą meno kūrinį; stulbinantys koralų rifai su savo gyvūnija pažeria tokį spalvų margumyną, kad atrodo, jog egzistuoja tūkstančius kartų daugiau spalvų, negu mes pažįstame.

"Laiptų" galerija daug dėmesio skiria ir mažiesiems menininkams ugdyti.		Žveją ir buriuotoją Antaną Obcarską žavi laivai.

Nepoilsiaus "Laiptų galerija" ir vasarą. Jau tapo tradicija, kad vasaros saulėgrįžai savo parodą skiria šiaulietė menininkė Zita Vilutytė, kuri šiemet pateiks piešinių parodą "Mandalaluna", LRT spaudos apžvalgininkas, skaitovas ir fotografas Juozas Šalkauskas pristatys savo fotografijų parodą "Sakurų žydėjimas" ir parodos atidarymo metu skaitys japoniškuosius haiku, vyks tradicinis tarptautinis festivalis-pleneras "Šiaulių Monmartro respublika", kuriame dalyvaus per 20 dailininkų, o koncertinėje programoje išgirsime "Triumfo arkos" finalininką Vaidą Vyšniauską ir populiarius džiazo atlikėjus. Tad "Laiptų galerija" visad kviečia.

Lietuvos viešųjų bibliotekų lankytojams buvo suteikta ypatinga proga smagiai pradėti ar atnaujinti pažintį su internetu.

Aštuonios Lietuvos viešosios bibliotekos dalyvavo varžytuvėse, kurių metu kiekvienas lankytojas galėjo patikrinti ir pagilinti savo kompiuterinio bei internetinio raštingumo žinias, spręsdamas edukacinio žaidimo "Paskutinis valdovas" (www.paskutinisvaldovas.lt) galvosūkius ir užduotis.

Geriausiai žaidimo "Paskutinis valdovas" galvosūkius perprasti sekėsi Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos lankytojams, iš viso pelniusiems 8499 taškus. Nedaug nuo lyderio atsiliko Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka (8089 taškai), trečioje vietoje – Alytaus r. savivaldybės viešoji biblioteka (6650 taškų). Visų pirmą vietą iškovojusios Šiaulių bibliotekos komandos narių laukia projekto "Bibliotekos pažangai" prizai – USB atmintinės. Be to, iš visų varžytuvėse dalyvavusių lankytojų burtų keliu buvo išrinkti laimingieji, apdovanoti projekto "Bibliotekos pažangai" suvenyrais.

Žaidimas "Paskutinis valdovas" vyksta nuo balandžio mėnesio, jame jau dalyvauja beveik 3 tūkst. interneto vartotojų. Kad įveiktų užduotis, žaidėjai turi pasitelkti naudingas interneto svetaines, įrankius ir informacijos šaltinius. Tokiu būdu gyventojai skatinami artimiau susipažinti su žiniatinklio teikiamomis galimybėmis bei kuo efektyviau jomis naudotis kasdien.

"Varžytuves bibliotekose surengėme tam, kad pakviestume nelabai drąsius ar naujovėms imlius lankytojus pasidomėti viešos interneto prieigos bibliotekose teikiamomis galimybėmis. Juk gilinti pažintį su internetu yra drąsiau ir įdomiau, kai darai tai ne vienas, o su bendraminčiais – kitais lankytojais ir bibliotekų darbuotojais, – sako edukacinį žaidimą organizuojančio projekto "Bibliotekos pažangai" vadovas Kęstutis Juškevičius. – Džiaugiamės, kad Lietuvos gyventojai gana aktyviai dalyvavo varžytuvėse."

"Šiauliai plius" informacija