Ilona JONAITYTĖ, Bazilionų vid. m-klos anglų k. vyr. mokytoja

Kiekvienas pedagogas privalo kelti savo kvalifikaciją. Mokytojai tai daro aktyviai ir su malonumu. Dažniausiai vykstama į seminarus Lietuvoje. Esu anglų kalbos mokytoja ir man nusišypsojo laimė išvykti į kursus Anglijoje, Plymouth mieste.

Į dviejų savaičių kursus išvykau pagal "Comenius" programą. Tellus koledže dirba labai kvalifikuoti dėstytojai. Gilinau gramatikos žinias. Buvo mokoma laikų, žodyno, tarimo. Natūrali kalbinė aplinka praturtino žodyną: - išmokau posakių, skambančių tik toje terpėje. Joks Lietuvos universitetas tokių žinių negalėtų suteikti.

Koledžo dėstytojai profesionaliai kaitaliojo metodus ir veiklą: skaitymą, klausymą, rašymą, darbą su žodynu. Buvo akivaizdžiais pavyzdžiais mokoma, kaip nesakyti neigiamų įvertinimų. Vietoj to buvo sakoma: "Paaiškinime yra tiesos, bet jis ne visas", "Esi teisi (-us) 50", "Šis paaiškinimas tiktų kitu atveju, o dabar tai aiškinama taip..." Tradiciškai būdavo pagiriama, kai darbas būdavo atliktas gerai. Buvo skiriamos ir kūrybinės užduotys, skatinančios susitelkimą, pavyzdžiui, reikėjo pristatyti savo šalį, paneigiant ar patvirtinant stereotipus, kuo šalis gali būti patraukli turistams. Grupės buvo nedidelės, tad buvo galima spėti individualias klaidas ištaisyti užsiėmimo metu.

Paskaitos trukdavo ilgai, tačiau neprailgdavo. Viskas būdavo pateikiama labai vaizdžiai bei linksmai, būdavo labai lengva įsiminti pateikiamą informaciją. Mus mokiusio dėstytojo dėka ne tik aplankėme keletą lankytinų vietų, bet ir įgijome žinių iš Didžiosios Britanijos istorijos, susidarėme įspūdį apie žmonių elgesį, bendravimo ypatumus įvairiose gyvenimiškose situacijose.

Iš pirmo žvilgsnio Plymouth atrodo nedidelis miestas. Iš tikrųjų jis panašaus dydžio kaip Vilnius. Kursų metu gyvenau šeimoje. Buvo įdomu paragauti namuose ruošto maisto. Tai buvo tikrai angliška virtuvė. Vakarai bendraujant su šeimininkais Jeny ir Johnu pralėkdavo akimirksniu. Kartu teko gyventi su mokytoja iš Ispanijos. Manau, ji daugiau sužinojo apie Lietuvą, aš - apie Ispaniją.

Džiaugiuosi dviem savaitėm, praleistom Didžiojoje Britanijoje, ir šiltai prisiminsiu žmones, su kuriais teko bendrauti. Įgytos žinios labai pravers darbe. Prieš išvykdama į kursus gavau daug patarimų, sulaukiau pagalbos iš Švietimo mainų paramos fondo darbuotojų bei "Studijų gido" darbuotojos. Esu jiems už tai dėkinga.

Informacijos apie kursus, dotacijas galima rasti www.smpf.lt arba www.studijugidas.lt tinklalapiuose. Švietimo mainų paramos fonde "Comenius" kursus kuruoja Laura Šlepavičienė. "Studijų gide" už tai atsakinga Elena Rinkūnaitė. Noriu palinkėti ir kitiems mokytojams išvykti į kvalifikacijos tobulinimo kursus Didžiojoje Britanijoje, įgyti daug žinių ir parsivežti daug pačių maloniausių įspūdžių.

"Dailės terapija suteikia galimybę kalbėti rankomis, klausytis akimis, liesti širdimi." (H. B. Landgarten)

Dailės terapijos užsiėmime - Logopedinės mokyklos penktokai. Onutės NAVICKIENĖS nuotr.

Šiaulių logopedinėje mokykloje mokosi vaikai, turintys kompleksinų kalbos ir komunikacijos sutrikimų: nežymų protinį atsilikimą, neprigirdėjimą, silpnaregystę, emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimų, judesio sutrikimų. Šie sutrikimai yra stabilūs ir savaime neišnyksta, todėl gali nulemti mokymosi sunkumus, neigiamai veikti asmenybę.

Vaikui, turinčiam negalę, saviraiškos galimybė dažnai yra ribota arba apsunkinta, o kartais net blokuota. Daug psichologinių problemų pasireiškia negebėjimu realiai matyti savęs ir kitų, teisingai įvertinti aplinkybių, išreikšti savo norų, nemokėjimu užmegzti artimų kontaktų. Visos šios psichologinės problemos kyla dėl perdėto gynybos mechanizmo, kuris saugo vaiką nuo išorinio pasaulio, trukdo jam įsilieti į visuomenę. Tokia izoliacija neleidžia vaikui patirti artumo, draugiškumo jausmo, nors jis tikrai trokšta ir tikisi artimų, šiltų santykių.

Ieškodama naujų darbo su vaikais metodų, norėdama geriau pažinti savo ugdytinius bei padėti jiems įveikti įvairias vidines baimes, pradėjau domėtis dailės terapija, dalyvavau specialiame seminare. Įgijusi patirties, pakviečiau bendradarbiauti kolegę vyresniąją auklėtoją Rasą Šukienę. Drauge parengėme projektą 5-6 kl. mokiniams. Projektą įgyvendinome sėkmingai. Organizuojame dailės terapijos valandėles, mokinių piešinių parodas, bendradarbiaujame su Šiauliuose neseniai įsikūrusiu Dailės terapijos centru.

Balandžio 29 d. drauge su Šiaulių tęstinių studijų institutu planuojame organizuoti seminarą "Dailės terapijos metodų panaudojimo galimybės". Numatome suburti kelias mokytojų grupes praktiniams dailės terapijos užsiėmimams. Tikimės sulaukti ir kitų Šiaulių miesto bei apskrities švietimo įstaigų mokytojų dėmesio ir sudominti juos vis daugiau Lietuvos mokyklose taikomu dailės terapijos metodu. Tenka apgailestauti, kad mūsų mieste dailės terapija kol kas mažai domimasi ir šis puikus ugdymo metodas kitose mokyklose dar nėra taikomas.

Onutė Navickienė, Šiaulių logopedinės mokyklos auklėtoja metodininkė

Lina ZDANEVIČIŪTĖ

Jau antrą kartą Šiauliuose atidaryta bendra Šiaulių universiteto Menų fakulteto Taikomosios dailės bei technologijų katedros ir Kauno kolegijos Vienožinskio menų fakulteto studentų konceptuali bei meninė knygrišystės darbų paroda "Knyga dviems". Prieš trejetą metų vykusi paroda susilaukė nemažai dėmesio ir aplankė net tris miestus. Šiųmetė paroda bus eksponuojama iki balandžio 24 dienos ir tik Šiauliuose, Dailės galerijoje.

Kelio ženklai kaip knyga, kurią kaskart skaito keliaudama pas brangų žmogų į Angliją ŠU studentė M. Lapinskaitė.

Parodos tikslai

"Prieš pusmetį buvo duota tema, pagal kurią studentai kūrė darbus. Reikėjo ir žinių, ir įgūdžių, todėl parodai darbai buvo atrenkami. Neatitinkantys temos ar neoriginalia technika atlikti darbai buvo atmesti", – kalbėjo parodos sumanytoja menotyrininkė Rūta Taukinaitytė-Narbutienė.

"Skatinau studentus, kad knyga būtų kuo įvairesnė, kad būtų konceptualių sprendimų, dėmesys knygos konstrukcijai, tačiau viskas išsiplėtė iki meno objektų, kuriuose akcentuojama knyga", - teigė menotyrininkė.

Pasak R. Taukinaitytės-Narbutienės, parodoje yra labai netikėtų ir įdomių darbų, pavyzdžiui, ŠU studentės M. Lapinskaitės kūrinys "Mano kelias iš taško A į B". Anot menotyrininkės, studentai parodė tai, ką moka ir ką gali.

R. Taukinaitytė-Narbutienė dar užsiminė, kad kauniečiai taip pat norėtų šią parodą atsivežti į Kauną, nors buvo sakyta, kad paroda iš Šiaulių niekur nekeliaus.

ŠU studenčių įspūdžiai ir kūrybiniai sumanymai

Šiaulių universiteto Menų fakulteto Taikomosios dailės bei technologijų katedros studentės pasakojo apie parodą ir darbus, kuriems atlikti reikėjo ne tik žinių ir įgūdžių, bet ir išradingumo.

"Esame Šiaulių universiteto Menų fakulteto magistrantės. Dalyvauti parodoje mus paskatino dėstytoja Dalia Marija Šaulauskaitė. Kūrėme darbus galvodamos, kad jie keliaus ir į parodą. Kiekviena galėjome individualiai susigalvoti idėją, o tik vėliau konsultavomės su dėstytoja, kuri padėjo mums išplėtoti mintis", - pasakojo studentės.

Šiaulių universiteto Menų fakulteto Taikomosios dailės magistro studijų studentės ir jų dėstytoja dailininkė Dalia Marija Šaulauskaitė (trečia iš dešinės). Autorė nuotr.

Keletas merginų savo darbus pristatė plačiau. "Konceptualioji knygrišystė - tai santykis tarp dviejų žmonių, kurį norima pabrėžti, išryškinti. Rišimai dviem, gilinimasis į socialinius reikalus ar istorinius aspektus. Mano darbe vietoje raštų yra mazgeliai, kurie turi savo reikšmę. Stengiausi prisiminti, nuo ko viskas prasidėjo. Nuo priešistorės iki šių laikų, - apie savo kūrinį kalbėjo ŠU magistrantė J. Povilaitienė. - Man labiau patinka daiktai, kuriuos galima kažkur panaudoti, todėl šis darbas man buvo labiau iššūkis."

Anot merginų, kūrybinis darbas parodai - tai kiekvienai sudėtinga užduotis. Didžiausias iššūkis buvo, kad darbas būtų netikėtas. Kitaip tariant - netradicinė knyga. Viena parodos dalyvių ėmėsi net socialinės temos – neregių pasaulio. Pasak autorės, šiuo darbu ji norėjusi pasakyti, kad jie mums svarbūs.

"Mano kelias iš A į B – kaip ir knyga dviem. Dažnai keliauju į Angliją. Ten yra mano brangus žmogus. Tie kelio ženklai – kaip knyga, kurią kaskart skaitau keliaudama. Kitaip tariant knyga man yra kelionė pas brangų žmogų", - pasakojo M. Lapinskaitė.

Kūryba reikalauja kruopštumo

"Studentai dirbo entuziastingai. Tikslas buvo, kad jie pajaustų temą, ją prisijaukintų ir varijuotų ja. Kiekvienas pradeda ieškoti savo keliuko, rakto į temą. Pats kūrybingiausias procesas, kai randamas tas tinkamas keliukas ar raktas. Tema – "Knyga dviem" – labai gili, todėl bandėme kiekvienai studentei parinkti temą, kuri būtų mažiau plėtota. Magistrantės turėjo galimybę nueiti visą kūrybinį kelią, nuo idėjos iki darbų eksponavimo Dailės galerijoje", - sakė merginų dėstytoja Dalia Marija Šaulauskaitė.

Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ

Šie metai - Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo metai. Vyksta kultūros renginiai, dygsta statiniai, rengiamos akcijos. Siekiama, kad šalies vardas būtų pagerbtas kuo įspūdingiau. Tik ar susimąstome, kas iš tikrųjų yra Lietuva?

Tai mes patys, mus supanti aplinka ir įvykiai. Kur esame mes, ten ir yra tėvynė. Kiekvienas esame atsakingas už žingsnį savo šalyje. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriaus vedėja Rima Giržadienė sako, kad sureikšminame šią datą ir trokštame ją kažkaip įprasminti, paminėti didingai ir pakiliai. Juk Lietuva - tai miestai, gatvės, pastatai ir žmonės. Šiauliai - taip pat tėvynės dalis. Mieste esančios gatvės, jų istorija neatsiejama nuo Lietuvos.

Pasitarusi su kraštotyrininkais, vedėja sumanė įgyvendinti projektą "Lietuva nuo mano žingsnio" ir kviečia visus Šiaulių bendruomenės narius palaikyti gražią idėją. "Visi gyvename vienoje ar kitoje gatvėje, turinčioje ne tik pavadinimą, bet ir savo istoriją. Juk gatvė - ne tik pilkas, nieko nesakantis grindinys. Čia vyksta judėjimas ir verda savitas gyvenimas", - sako ji.

Juk seniau Prisikėlimo aikštėje buvo turgus, Vilniaus gatve riedėdavo autobusai, o kitapus Aido gatvės, nutiestos Dainų kaime, stovėjo privatūs namai, kurie vėliau buvo nugriauti. Gal kas nors žino įžymų žmogų, gyvenusį ar tebegyvenantį toje pačioje gatvėje, prisimins svarbų įvykį, susirinkimą, demonstraciją, piketą ar reikšmingą susitikimą, bus įamžinęs grindinį, šalia esančius pastatus ar prie jų esančius žmones.

"Gyvas pasakojimas, smagus nutikimas, sena fotografija atgaivins praeitį, o surinkti jos trupinėliai gali pasitarnauti ateičiai. Taip išliks istorinė medžiaga ateities kartoms", - įsitikinusi R. Giržadienė.

Rugsėjį Aido g. bibliotekos skyriuje ketinama surengti "Gatvių istorijos" parodą. Šiauliečiai, norintys papasakoti savo gatvės istoriją ar ją užrašę, savo albumuose radę fotografijų, gali užsukti į Aido g. 27 esantį bibliotekos filialą arba į "Šiauliai plius" redakciją, įsikūrusią Tilžės g. 74 (IV a.). Galima skambinti telefonu 8~700 121 61 arba rašyti el. p..