Ričardas JAKUTIS
Net nepastebėjome, o ketvirtadalio metų jau kaip nebūta. Politologai ir ekonomistai prognozuoja, kad šie metai Lietuvai bus ne tik nelengvi, bet tam tikra prasme ir lemtingi. Teigiama, kad būtent nuo 2010-ųjų priklausys, ar po kokių dvejų metų Lietuva išsikapanos iš ekonominio nuosmukio. Be to, šie metai nulems ir viso dešimtmečio ekonomikos ir visuomenės vystymosi dinamiką. O nuo to artimiausio dešimtmečio, ko gero, priklausys ir Lietuvos vieta Europoje bei pasaulyje visą XXI amžių.
Visiems aišku, jog vienąsyk įšokus į Europos provincijos ar užkampio vėžes paskui sunku iš jų iššokti. Susidaro uždaras ratas – užkampį palieka kvalifikuoti energingi žmonės, į jį neateina investicijos ir pažangiausios technologijos, o jo gyventojus kamuoja užkampio sindromas.
Ekonomikos sunkmečiu tuštėjant gyventojų piniginėms ir vyraujant pesimistinei nuotaikai, visada suaktyvėja įvairūs būrėjai, astrologai ar kitokio plauko šamanai (prasideda vaivų, palmyrų, nijolių, angelių metas). "Tą penktadienio, 13-osios, naktį, šviečiant pilnačiai, kai jis užkliuvo kaire koja už juodo katino, perbėgusio jam kelią, niekas dar nepranašavo bėdos..." – įsivaizduoju, kaip reikėtų pradėti straipsnį apie pranašysčių galią. Galbūt natūralu, kad bėdų spaudžiamas žmogus vis labiau tikisi stebuklo, mažiau pasikliauja savo jėgomis ir viliasi, kad žvaigždės jam parodys tikrąjį kelią. Net mobiliųjų telefonų operatoriai siūlo už tam tikrą mokestį susikurti "asmeninį" horoskopą.
Logiška, kad šiuos metus astrologai pranašauja itin įtemptus, o norint prisivilioti sėkmę Tigro metais esą reikia nepamiršti, kad likimas šypsosi tik gražios sielos, aktyvioms ir iniciatyvioms asmenybėms, savarankiškiems, stipriems žmonėms.
Birželį, liepą, rugpjūtį, sako pranašautojai, Tigro metai labai pasikeis - užuot kėlę romantizmą, dvasingumą, žadins karingumą, ribines ambicijas, polinkį į staigius, netikėtus sprendimus, maksimalizmą. Polėkį pakeis tvarkos, konkretumo, paprastumo, aiškaus rezultato reikalavimai, dažnai per daug skuboti ar kategoriški. Galima drąsiai sakyti, jog 2010 metai bus juntami tarsi tigro kailis: dryžis juodas - dryžis auksinis, švelnus nuostabus kailis ir aštrūs dantys... Dangaus kūnai Lietuvoje takoskyrą lemia birželį. Būtent tuo metu formuosis giliosios permainos, svarbūs sprendimai už uždarų durų, nors juos pajusime vėliau, liepą ir rugpjūtį. Vasara daugeliui taps pirmuoju stipresnio išbandymo periodu. Deja, krizei galo žvaigždės dar nerodo. Būtent vasarą turėtų pasireikšti naujas jos etapas.
Rugsėjis daugeliui bus reikalingas tiesiog atgauti optimizmą ir jėgas po vasaros, sako spėjėjai. Teks dar labiau susiveržti diržą. Tą patį pranašaučiau ir aš. Atrodo, nesunku būti pranašu. Tiesa, šiek tiek nustembi iš pranašų sužinojęs, kad spalis - ir vėl viltingas, taikingiausias antros metų pusės mėnuo. Šiuo periodu šiek tiek atsigaus verslas, pagerės nuotaika, stabilizuosis politinė situacija ir Lietuvoje, ir tarptautinėje politikoje. Nors įspėjama, kad nei sveikatos apsaugos, nei švietimo sistema nesulauks geresnių laikų. Metų pabaigoje jausimės niūriai. Reikės nemažai pastangų, kad išlaikytume optimizmą, tikėjimą.
Įvairiausių pranašiškų ar išgalvotų ženklų galima stebėti ir politiniame bei visuomeniniame gyvenime. Įmantrūs astrologai, juos gretindami, sukurs ne vieną galimą ateities scenarijų. Vienas įdomesnių – politikos padangėje vėl sušmėžavusi Gedimino Vagnoriaus kometa. Ką tai galėtų reikšti, tegu svarsto politologai, sėkmingas permainas ar nieko gero. Tik teigiama, kad G. Vagnoriaus pasirodymai visada būna ką nors lemiantys ir reikšmingi, kai, pavyzdžiui, K. Prunskienės, ką ji beveiktų, ką bekalbėtų, niekad niekuo nepakeis.
Šiais metais pati didžiausia tautos ir valstybės šventė gali būti visai ne Žalgirio mūšio jubiliejus, o didingoji akimirka mums pasiekus dugną. Vaikščiojantys vandens paviršiumi apie dugną ir jo naudą tautai bei valstybei pasakoja kone kasdien. Nors, jei gerai girdėtume horoskopinius pranašus ir juos tinkamai suprastume, dugnas jau yra pasiektas arba jis jau visai čia pat - tik ištiesk, žmogau, kojas. Sako, daugelis patiklesnių ar silpnesnės sveikatos ima ir ištiesia. Ir grimzta. Morgų koridoriuose.
Girdėjau pasakojimą, kaip vieni pranašysčių gerbėjai aplankė astrologę ir išsirinko auros nustatymo ir jos duomenų paaiškinimo paslaugą, kainuojančią 50 litų. Padarius auros nuotrauką paaiškėjo ne itin malonus dalykas. Jautresniam, patiklesniam ir naivesniam žmogui tokia žinia galėtų įvaryti ir siaubo - tiriamasis yra prakeiktas! Tačiau auros fotografė kaipmat nuramino – prakeikimą esą galinti nuimti, žinoma, už tam tikrą mokestį, tai yra 180 litų.
Prisiminiau, kaip pranašautojai buvo atgiję prieš Lietuvos prezidento rinkimus. Kadangi beveik buvo aišku, kas juo taps, tai ir pranašams nebuvo sunku. Pirmiausia visi prezidento poste regėjo moterį. Tiesa, tiesiai šviesiai to nepasakydavo, tik kažkaip kalbėjo aplink. Štai, pavyzdžiui, dėl būsimojo prezidento būrėjas Leopoldas Malinauskas, pas kurį važinėja net Vokietijos televizija, atsakinėjo, kad greta pagrindinės kandidatės į prezidentus mato tik kažkokį neaiškų šešėlį. Pranašystėse apie prezidento rinkimus neatsiliko ir būrėja Vaiva Budraitytė: "Tai turėtų būti naujas žmogus. Naujas žmogus šioje srityje. Dar nekandidatavęs. Iš tikrųjų Lietuva šįkart pasirinks labai teisingai. Ir tas žmogus padės išspręsti daugelį problemų. Tai bus žmogus, kuris Lietuvai duos labai daug naudos." Tiesa, ši būrėja iki praėjusių metų rudens pranašavo vieno įžymaus politiko mirtį. Jei kas nors iš tokių būtų miręs, būrėjai, aišku, būtų pasisekę. Nepasisekė. Bet ką aš čia. Nemirė, ir ačiū Dievui!
Astrologai, pranašai ir būrėjai sako, jog jau 2008 metais įspėję apie dideles permainas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, apie finansinę krizę, gamtos kataklizmus, ypač blogą kriminogeninę situaciją, raginę gyventi taupiai, neplėsti verslo, neprisiimti didelių finansinių įsipareigojimų. Tačiau niekas jų neklausė. O reikėjo įsiklausyti, nežiūrėti į tas prognozes skeptiškai ir keisti mąstymą bei atsigręžti į dvasines vertybes. Todėl keista neseniai spaudoje regėta žinutė, jog viena astrologė kremtasi paėmusi kreditą būstui ir nebepajėgianti jo grąžinti.
Sakoma, kad daugiausia nelaimių pranašauja sudužęs veidrodis - tos nelaimės tęsis septynerius metus. Matyt, šis prietaras atėjęs iš senovės Rytų šalių, kur veidrodis buvo toks brangus, kad už jo sudaužymą grėsė septyneri vergystės metai. Šiuolaikiniai veidrodžių ezoterijos žinovai teigia, kad nelaimių periodą galima sutrumpinti iki vienerių metų. Tereikia nusisukus nuo sudužusio veidrodžio švystelti per kairį petį žiupsnį druskos (piktajai dvasiai į akis), po to tris kartus apsisukti pagal laikrodžio rodyklę ir uždegti šukes. Aišku, šukės nesudega, todėl vėliau reikia jas susemti, vienerius metus palaikyti namuose, po to užkasti. Jeigu ir vienerių nelaimingų metų yra per daug, geriausia iš karto susemti šukes, išmesti į šiukšlių konteinerį, nusipirkti naują veidrodį ir viską pamiršti.
"Pastuksenk į sausą medį!" - tokį patarimą girdime kone kasdien, o kokią jis turi prasmę, gerai nė nežinome. Vieni teigia, kad stuksenimas apsaugo nuo blogos lemties, kiti aiškina, kad sergsti nuo piktųjų dvasių kėslų, treti, kad padeda prisišaukti gerąsias dvasias, padedančias įgyvendinti vieną ar kitą idėją. Deja, ne visada yra į ką pastuksenti, nes šiuolaikiniuose butuose sunku rasti baldą ar kitokį daiktą, pagamintą iš sauso, nedažyto medžio (visur plastmasė ar kitoks dirbtinis pagrindas). Panašiai aiškinamas ir prietaras, reikalaujantis spjauti tris kartus per kairį petį. Ar žinote, kad rytą iš lovos nevalia išlipti pro kitą pusę negu vakare įlipta, nes visi dienos darbai gali nueiti šuniui ant uodegos. Vakare, pradėjus kloti patalą, jokiu būdu negalima šios veiklos pertraukti, kitaip tąnakt miegas būtų labai neramus. Panašiai atsitiktų ir tvarkant miegamąjį į lovą atrėmus šluotą arba ant paklotos lovos padėjus kepurę. Tad miegamajame žmogui reikia būti labai budriam, kad nepasmerktų savęs nemigai, košmarams ir amžinoms nesėkmėms. Nusipirkus naują kilimą, iš pradžių reikia jį pakloti išvirkščią ir bent dieną taip paguldytu pavaikščioti. Grįžus negalima išskleisti šlapio skėčio, tiesiog reikia jį kur nors pakabinti, kad nulašėtų. Daug čia ko būtų galima privardyti, bet gal užteks.
Astrologai kiek galėdami sukasi iš priekaištų, kad horoskopai meluoja, o visai prispausti ima aiškinti, kad jie atrodo klaidingi todėl, kad žmonės juos netiksliai supranta. Astrologų žodžiais, norint nustatyti tikrąjį savo horoskopą, reikia atsižvelgti ne į gimimo dienos Zodiako ženklą, o į tą, kada žmogus buvo pradėtas. Juk žmogaus gyvenimas prasideda motinos įsčiose! Be to, girdi, dar reikia žinoti, kur žmogus buvo pradėtas. Pirmąją datą žmonės dar gali pasiskaičiuoti (jei laiku gimęs), tačiau antrojo fakto tikrai beveik niekas nežino, nes tėvų neklausinėja. Taigi laikydamas savo gimimo dienos zodiako ženklą tikrai savu, žmogus gyvena svetimu horoskopu. Juk kūdikio išnešiojimas tęsiasi 280 dienų!
Ko gali tikėtis iš astrologo? Geriausiu atveju - pokalbio, na, kaip su psichologu ar psichoanalitiku, tiesa, už pinigus. Daugiau mokėsi – prognozė bus geresnė. Beje, įsiminė istorija, kaip nerekomenduojama kliautis astrologų prognozėmis priimant į firmą naują darbuotoją ar tvarkant panašius reikalus. Jau geriau paprašyti rekomendacijų ir diplomo. Ne viena firma srebia košę, kurios iki valios privirė nerūpestinga reklamos vadybininkė, rekomenduota garsios astrologės! Gyvenime reikia žinoti seną tiesą - ateitis pridengta nuo žmogaus akių.
Eina astrologė Vaiva šaligatviu. Ir staiga – kad spirs kažkas į užpakalį! Kas? Nespėjo pamatyt. Ramiai atsisėda. Išsitraukia savo kalendorių. Viskas aišku – Mėnulis Skorpione!
