Ričardas JAKUTIS
Naktį sapnavau prie manęs pasilenkusią kažkokią šviesiaplaukę moteriškę sakančią: "Draugai tavim nebepasitiki. Praradai jų pasitikėjimą. Tu jų negirdi ar neįsiklausai, ką jie tau sako."
Rytą pabudau bjauriai nusiteikęs. Perskaičiau spaudą – nuotaika nepakito. Tas pats šaltis, tos pačios kainos. Savo nagučius parodęs sausis Lietuvoje priminė, kokios būna įprastos žiemos. Net girdėjau teigiant, kad toks šaltis paskutinį kartą buvo prieš šimtą metų. Nors optimistai aiškina, girdi, nėra blogo oro, yra tik prastas apsirengimas. Be to, apie šalčius sinoptikai juk pranešė, blogus orus jie visad atspėja. Rasi netgi besidžiaugiančių šalčiais. Pavyzdžiui, komunalininkai. O kas labiausiai kremtasi dėl šalčių? Neatspėsite. Ogi ekshibicionistai, kuriems parkuose beliko tik save apibūdinti. Kaip kitaip, kai toks šaltis. Didžioji tautos dalis, kuriai šaltis iškart asocijuojasi su šildymo kainomis, todėl verčia nerimauti, tepamąsto apie vargšelius ekshibicionistus, kurie nebegali gyventi visaverčio savo gyvenimo... O kam žiemą nešalta?
Jau antikos filosofai aiškino apie dvi gyvenimo linijas: gėrio ir blogio. Jos vingiuoja viena šalia kitos. Būna, viena šiek tiek įsiveržia priekin, kita atsilieka, po to viskas keičiasi. Taip ir gyvename. Atrodo, dabar gėrio linija nuo blogosios ėmė gerokai atsilikti. Nors kas gali pasakyti, kurios žinios yra geros, o kurios - blogos? Kaip nuspręsti, ar šiuo metu krentančios nekilnojamojo turto kainos yra gera ar bloga žinia? Tokio turto savininkai liūdi, bet džiaugiasi pirkėjai. Kai Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas džiaugiasi patvirtintu įsakymu, jog naktį negalima pardavinėti alaus, liaudis aiškina, kad nuo to laiko žmonės pro langus ėmė mėtyti šunis. Gamta viską sudėlioja, ji puikiai sutvarkė mūsų organizmo sandarą. Kad būtų matyti, kiek mes persivalgome, mūsų akys yra toje pačioje kūno pusėje kaip ir pilvas.
Moteriškė guodėsi parduotuvėje prisipirkusi maisto produktų, pasidėjusi juos ant stalelio ir krovusis į savo krepšį. Priėjęs vyriškis prisistatė esąs iš kažkokios kontrolės ir paklausęs, kiek ji mokėjusi už dešrą. Moteris atsakė, parodė kasos čekį. Vyras paaiškino, jog pirkėja gali būti permokėjusi, pasiėmė dešrą, čekį ir nuėjo aiškintis. Laukė laukė moteris jo grįžtačio...
Jei internete būtų skyreliai "Geros žinios" ir "Blogos žinios" (nors kažkas panašaus jau ir yra), neabejotina, kad daug daugiau skaitytojų sulauktų antrasis. Kokie sapnai mus kamuoja? Pasirodo, tame pat internete sapno apie mirtį aiškinimas praėjusių metų paskutinį mėnesį perskaitytas daugiau nei 13000 kartų. Vestuves sapnavo 10500 lankytojų, dantis sapnuose regėjo 10100 skaitytojų, plaukų reikšme sapnininke domėjosi 8600 lankytojų, kraujo ieškojo net 7300 kartų, gyvatė prisisapnavo 7200 lankytojų, vandenį sapne regėjo 6500 skaitytojų, lavonus – 6100, kūdikį – 6000, pinigus – 5300.
Vienas bičiulis visas nesėkmes vertina keistai – "balta mišrainė". Suprask, visko makalynė. Kaip paruošti baltą mišrainę, esu įsitikinęs, žino 90 procentų lietuvių. iš pradžioje išsiverdi bulvių bei morkų, jas bei kiaušinius ir "šlapią" dešrą supjaustai, pridedi žirnelių, marinuotų agurkėlių, užpili majonezu ar grietine - ir mišrainė paruošta?
Valdžios sprendimai dabar mums it toji balta mišrainė. Naktimis rekordiškai greitai priėmę daugiau nei 60 įstatymų pataisų, užsisvajoję "permainų" šaukliai jau regėjo iš stebuklų lauke užkastų monetų išaugintą finansinį derlių. Keista, kad tikrieji reformos autoriai nepatarė valdžios vyrams ir moterims, kad, užuot skaitę pasakaitę apie Buratiną, bent akimis permestų ekonomisto Artūro Laffero teoriją, kuri skelbia, kad kiekvieną kartą padidėjus mokesčių tarifams mokesčių surinkimas paauga menkesniu dydžiu, o galiausiai peržengus didėjančių mokesčių ribą mokesčių surinkimas pradeda mažėti. Riba Lietuvoje buvo perlipta gana greitai – ūkis padidintų mokesčių nebeatlaikė. Su visomis dėl to kylančiomis pasekmėmis. Negana to, neišauginusi pinigais aplipusių medelių, valdžia ryžosi dar vienam eksperimentui – ir taip jau nemenką PVM ji nusprendė pakelti dar. Ir nors Ingrida Šimonytė, finansų ministrė, atkakliai tvirtino, kad šio mokesčio padidinimas įtakos vartojimui neturės, poveikis vis dėlto buvo juntamas – vartojimas krito tikrai įspūdingai. Pakeltas PVM pabrangino prekes ir paslaugas, o aptirpusios piliečių pajamos privertė atidžiai skaičiuoti išlaidas (to ilgai negalėjome pasakyti apie valdišką sektorių). Eksperimento padarinys – biudžeto pajamos iš PVM per metus smuko bemaž 3 mlrd. Lt. Meškos paslaugą padarė ir 5 proc. padidintas pelno mokestis. Įmones prislėgė pasunkėjusi mokesčių našta, o užsienio investuotojai, atėję į Lietuvą dėl patrauklių dividendų apmokestinimo lengvatų ir nedidelio pelno mokesčio, parengė traukimosi iš rinkos planus.
Visiems valdžios veiksmams praėjusiais metais buvo būdingas nenuoseklumas. Tos pačios nuostatos buvo keičiamos keletą kartų, buvo grįžtama prie anksčiau galiojusių taisyklių, blaškomasi tarp naujų mokesčių paieškų. Tai tik parodė, jog valdžia nesuvokia, kad verslui nėra nieko svarbiau nei visos mokesčių sistemos stabilumas. Tik tai suteikia galimybę planuoti ateitį ir pasitikėti, kad neramiais ekonominiais laikais bent jau valstybė nesielgs neatsakingai. Ekspertai suskaičiavo, kad net 26 proc. ekonomikos nuosmukio Lietuvoje lėmė būtent klaidingi valdžios sprendimai užpraėjusį gruodį.
Be abejo, čia išdėstytos mintys yra ne mano, jas surinkau iš įvairių analitikų pamąstymų, nors ir burti nereikia – viskas visiems aišku, jog Lenkija suklestės, Estija ruošis kilti, o Latvija ir Lietuva tebesimurdys. Kai tiek bėdų, net šventės mums tapo nebemielos. Gruodį juodojoje rinkoje pasirodė padirbtų eglučių žaisliukų. Atrodo kaip tikri, tik džiaugsmo iš jų - jokio! Gyvasis klasikas Juozas Erlickas pašmaikštavo apie senelį, strykčiojantį didelėj parduotuvėj - kainos per aukštai!
Horizonte vėl pasirodė Gediminas Vagnorius. Ko iš jo galėtų pasimokyti Andrius Kubilius? Ogi tarti: "Gyvienims geriej."
Paskambino kažkokios firmos mergaitė ir pasiūlė labai patrauklių nuolaidų. Ilgai apie siūlomų paslaugų privalumus pasakojo, kol galiausiai paklausė, ar dar norėtumėte ko nors paklausti. Kokia gyvenimo prasmė, norėjau paklausti, bet ar atsakys.
Skelbimas: "Liekna 18-metė ieško auklės darbo." Ką čia reiškia tas lieknumas? Mažyliai, atrodo, labiau myli aukles storules.
Mūsų sielos ir kūnai, papročiai ir įpročiai kinta kur kas lėčiau, bet kinta. Milžiniškos jaunų žmonių paskolos tėvams kelia siaubą. Kaip ir jaunimo noras pinigus leisti, o ne kaupti juodai dienai. Tiems, kuriems ji atėjo, liko vien buvusios euforijos prisiminimas, kad gyvenimas tik gerės, o algos didės. Naujuosius emigrantus spaudžia nostalgija, o senelių Lietuvoje auginami jų vaikai kartais draugams užrašo ant atvirukų: "Linkiu, kad tavęs niekada nepaliktų."
Į duris paskambinę Jahovos liudytojai siūlo laimę. Laimę mat siūlo. Geriau eitų kelių valyt nuo sniego. Kai nuvalys, tegul eina taisyt. Kai sutaisys, tegul palaukia algos. Aš laimės bandau paieškoti knygyne. Knygose juk tikrai laimę rasi. Sakau pardavėjai, jog laimės ieškau, gal galėtų pasiūlyti kokią nors knygą. Pardavėja pasitaiko pašėlusi – atneša "Kamasutrą". Tas pat ir maisto prekių parduotuvėje. Ką nusipirkti, kad būčiau laimingas? Pirkit "Teleloto"!
Atsiverčiau neseniai pasirodžiusią Raimaino Gary knygą "Moters šviesa". Knyga - kaip gyvenimas. Herojai Mišelis ir Lidija priartėja prie visiško savo asmeninių gyvenimų praradimo slenksčio. Jie kalbasi, kad kalbėtų. Eiti jiems tenka be jokio orientyro, pasikliaujant vien savo jausmais ir nuojauta. Abu herojai palaidoję savo laimę, netikintys jokiu – net meilės – gėriu. Abu, nesuradę jokios užuojautos ir užuovėjos šioje žemėje, bando suvaidinti "Dar gyvenimo" spektaklį.
Praėjusį savaitgalį, mano galva, televizija rodė tik du dėmesio vertus kino filmus. Pirmasis - tai režisieriaus S. Kubriko "Švytėjimas" su Džeku Nikolsonu, pagal S. Kingo romaną. Pagrindinis veikėjas alkoholikas Džekas Torensas buvo išmestas iš darbo universitete, kai nesusivaldęs smogė studentui taip, kad šis atsidūrė ligoninėje. Vendi, Džeko žmona, gyvena su savo vyru tik todėl, kad nėra pinigų nuo jo pasprukti. Jųdviejų penkiametis sūnus Denis yra mielas, nesugadintas, labai myli savo tėvus, be to, yra telepatas ir gali šiek tiek numatyti ateitį. Šias savybes autorius vadina "švytėjimu", tikindamas skaitytoją, kad tai būdinga daugeliui žmonių, tik ne visada pasireiškia. Ketvirtas romano veikėjas - viešbutis "Overlook" ("Panorama"). Jis yra aukštai kalnuose, žiemą neprivažiuojamas, be to, jame vaidenasi. Ir štai Torensų šeima savo noru užsidaro viešbutyje žiemai, mat niekam tikęs Džekas čia gavo prižiūrėtojo darbą. Dar prie namo yra didžiulis apsnigtas žaliuojančios gyvatvorės labirintas. Yra ir vaiduokliai, pavyzdžiui, po labirintą besiblaškantis juodaodis. Viešbutyje dedasi keisti dalykai, dabartis pinasi su praeitimi, su mistika... Štai viešbučio restorane groja muzika, aplink vaikšto žmonės. Kažkada taip yra buvę. Gyvenimas po gyvenimo.
O antrasis filmas - tai lietuvių režisierių Almanto Grikevičiaus ir Algirdo Dausos "Jausmai". 1968-aisiais sukurtas kino filmas iki šiol tebėra vienas svarbiausių lietuviškų filmų. Kino kritikė Živilė Pipinytė sako, kad "Jausmai" sugriovė visas ribas tarp europietiškų Naujųjų bangų ir gana uždaro lietuvių kino. Išties "Jausmai" svarbūs ne tik savo tobulai modernia kino kalba, bet ir papasakotos istorijos universalumu. Karo pabaiga Lietuvoje ir dviejų brolių dvynių likimai bei jų sunkus pasirinkimas "Jausmuose" įgijo senovinės graikų tragedijos spalvų.
Toks jau tas gyvenimas ir nieko čia nepakeisi. Vasarą karšta, o žiemą, deja, šalta.
