Ričardas JAKUTIS

"Pasibaigė jau 1906 metai; baisios reakcijos, karo lauko teismų, skrajotojų būrių, ištrėmimų, kalėjimo, bado ir valdžios sauvalės metai. Visus metus, nuo pradžios iki pabaigai siautė tamsiosios jėgos, stelbdamos ir naikindamos mažiausią laisvės apsireiškimą. Sunkūs ir tamsūs buvo tie metai. Gerai, kad jie jau pasibaigė, - pasakys nevienas. Bet nesiskubinkime džiaugties; tiesa, senieji metai pasibaigė, naujieji prasidėjo, bet gyvenimas neatsimainė. Atsimainė tik metų skaičius, šiaip viskas senoviškai pasiliko.

Pasiliko ir badas, ir bedarbė, ir kruvinieji karo lauko teismai, ir pilni kalėjimai, ir kiti persekiojimai, kuriuos gerai pažinome praėjusiais metais. Dėlei tų persekiojimų visuomenės gyvenimas tarytum visiškai sustojo. Naujieji metai prasidėjo kapų tyloj. Pasiremdama taja tyla, valdžia jau skelbia, būk ji jau nuramino žmones, būk jie jau atsižadėję kovos už laisvę ir vėl nulenkę galvas prieš valdžios galybę. Su tokia viltimi valdžia sutiko Naujuosius 1907 metus. Bet ar teisinga jos viltis? Prisiveizėkime arčiaus praėjusiems metams. Nepermatomoj jų tamsumoj mes pastebėsime šviesos spindulius, kurie daug ką apšvies ir paaiškįs mums, kurie parodys, kad tamsių jėgų viešpatavimas neilgas, kad neužilgo, gal su Naujaisiais Metais vėl prašvis laisvės saulė."

Tai tekstas iš pirmojo 1907 metų leidinio "Skardas" numerio, bet aktualus ir šiais laikais.

Kokie bus metai, kokios temos, kokios aktualijos nepaliks mūsų? Daugiausia šnekėsime prasidėjusiais metais, deja, apie nevykusius mūsų politikus ir vėl apie krizę. Tiesa, jei 2009-aisiais populiariausias žodis buvo "krizė", tai 2010-aisias, sako, populiariausiu taps žodis "nusivylimas". Krizės ir nusivylimo tema pokalbiuose, diskusijose ar net monologuose (nors kai kalbiesi pats su savimi, tai tikrai krizė) tampa neišsemiama. Bus bauginimų, kad numirsim badu, būsim ištremti, vaikščiosime pusplikiai, nebemokėsim skaityti ir, tapę laukiniais, tik urgsime vienas ant kito... Populiariausios temos bus energetika ir asmeniniai finansai. Laikmetį imame vadinti žlungančių iliuzijų laikais. Pirmą kartą negedėsime pasibaigusiųjų, kurie atnešė daugiau nemalonių žinių nei džiugių. "Man taip nesisekė, kad nuo manęs bėgo net juodos katės", – guodėsi ironijos dar turįs bičiulis.

Laikas bėga greitai. Pirmasis metų mėnuo sausis, atrodo, tik prasidėjo, o jau baigiasi. Sausį beveik nėra jokių švenčių. Nebent sausio 25-oji. Tai šv. Pauliaus atsivertimo diena, skirta pirmųjų krikščionių persekiotojo Pauliaus stebuklingam atsivertimui paminėti, kai jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomas apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu. Ši diena ypatinga dar tuo, kad ją visi įdėmiai stebėdavo orus. Buvo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Jeigu tądien saulėta, buvo spėjama būsiant gražią vasarą ir gerus metus, jei debesuota – tais metais daug žmonių mirsią, jeigu lyja ar sninga, tąmet būsiąs didelis brangymetis, nes javai supus, o jei smarkus vėjas pučia, tarp žmonių galintys kilti dideli neramumai. Sakoma, kad sausio 25 d. iš žiemos miego atsibundanti meška apsiverčianti ant kito šono (kaip Švilpiko diena, kuri JAV būna po savaitės – vasario 2 d.). Jeigu meška apsidairiusi pamato savo ilgą šešėlį, taria dar toli esant pavasarį, vėl gulasi ir užmiega. Tada ir pavasaris būnąs vėlyvas, o antroji žiemos pusė šaltesnė ir sunkesnė. Jeigu diena ūkanota ir meška nemato šešėlio, tada mano, jog jau metas keltis, ant antrojo šono miegoti nebesigula. Tuomet kita žiemos pusė būnanti šiltesnė, o pavasaris - ankstyvas. Tad liaudis sausio 25 d. laikė pusiaužiemiu. Liaudies tikėjimai aiškiai rodo šį kalendoriaus momentą buvus naujo virsmo metu.

Jau kurį laiką Lietuvos politiniame gyvenime gyva naujos politinės jėgos viltis. Žmones prie balsadėžių gena nusivylimas dabartine valdžia. Taip 1992 metais žmonės nusivylė tuomete valdžia ir balsavo už buvusius komunistus. Vėliau nusivylė jais ir balsavo už konservatorius. Dar vėliau nusivylė konservatoriais ir balsavo už naują politinę jėgą "Naujoji sąjunga" bei socialdemokratus. Pagaliau jais nusivylė ir rinkosi Darbo partiją, galiausiai daugelį sužavėjo Arūnas Valinskas ir jo Tautos prisikėlimo partija. Dabar žmonės valdžia yra nusivylę kaip niekad. Priežastys - akivaizdžios. Ankstesnis geresnio gyvenimo pažadas tebuvo tik miražas, už kurį dabar reikia labai daug mokėti. Sunki ekonominė padėtis, suveltas Lietuvos politinis gyvenimas lemia tai, kad partijomis nepasitikima, o daugelio valdžios institucijų reitingai artėja prie nulio. Todėl žmonės ieško naujų politinio veikimo formų. Žmonėms reikia naujos kokybės politikos, todėl populiarėja nepartiniai dariniai, pvz., Kęstučio Čilinsko vadovaujamas Jungtinis demokratinis judėjimas. Prognozuoju, kad tokių darinių gali atsirasti ir daugiau. Ir jie tikrai stiprės, nes politikų pažadai ir kalbos mažai ką beįkvepia.

Tiesa, verta pastebėti dar vieną naują Lietuvos politinio gyvenimo bruožą – gyventojai vis labiau pasitiki moterimis politikėmis. Pažiūrėkime į dabartinį Lietuvos politikos elitą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, nepaisant to, jog pastaruoju metu pasitikėjimas ja nukrito 8 procentais, vis tiek išlieka populiariausiu politiku per visą Lietuvos istoriją. Antroje vietoje – charizmatiška Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Beje, atkreipkite dėmesį į dar neįvertintą naują politikę – Ingridą Šimonytę. Nors Lietuvos finansai švelniai tariant nežiba, žmonės iš esmės palaiko finansų ministrę. Jiems nusibodo tai, kas siejama su "vyriška politika": atviru cinizmu, nepagarba žmonėms, užsisklendimu politikos dramblio kaulo bokšte, susireikšminimo. Galima sakyti, kad žmonės nusivylė ne tik esama valdžia, bet ir valdžios vyrais. Todėl gręžiasi į moteris politikes. Su moterimis siejama sąžiningesnės, atviresnės politikos viltis, noras girdėti kitokius argumentus ir kitokį politinį kalbėjimą. Tad dabar yra labai palankus metas moterims daryti karjerą politikoje. Žmonės tai įvertins. Tad ir tradicinės partijos atsinaujinti gali tik daugiau įtraukdamos moterų. Ir reikia tikėtis, kad moterys iš tiesų suteiks daugiau atvirumo, sąžiningumo. Reikia tikėtis, kad Lietuvos rinkėjai nenusivils moterimis politikėmis, kaip nusivildavo naujomis partijomis.

Moterys pastaruoju metu pasižymi ne tik Lietuvoje. Esamas laikmetis - protingų moterų metas: net penkios gražiosios lyties atstovės 2009 metais tapo Nobelio premijos laureatėmis. To rasi dar nėra buvę, tai absoliutus rekordas. Ir pirmąkart moteris - 76-erių Elinor Ostrom - gavo Nobelio ekonomikos premiją.

Pabandykite atspėti, kas yra didžiausia pasaulio ekonomiką auginanti jėga. Ne, ne Kinija. Tai moterys. Juk kas kitas, jei ne moterys, daugiausia prisideda prie augančio vartojimo. Ar dirbtų, ar nedirbtų, moterys vis tiek yra vartojimo varomoji jėga. Pasirodo, jog skaičiuojant kasmetes vartojimo išlaidas, joms tenka apie 20 trilijonų dolerių. Skaičiuojama, kad iki 2014 metų ši suma gali pasiekti 28 trilijonus dolerių.

Jei apie moteris, tai keli anekdotai, kurie labiausiai joms patinka. Ilgesnis ir trumputis.

Anglų džentelmenas keliauja po Prancūziją. Regi, kad pavargo, didesnio miesto nebepasieks, todėl nutaria apsistoti pirmoje pasitaikiusioje pakelės sodyboje. Duris praveria moteris. Kai keliauninkas pasiprašo nakvynės, moteris paaiškina, jog ji našlė ir jei pas ją nakvos svetimas vyriškis, kaime gali pasklisti nepadorių kalbų.

– Ponia, aš – anglų džentelmenas, aš noriu tik pernakvoti, – sako pakeleivis.

Moteris pagaili vyriškio, pakloja jam antrajame aukšte.

Vidurnaktį ji įeina į svečio kambarį ir praveria langą sakydama: "Labai karšta!" Svečias apsimeta miegąs. Paryčiais ji vėl įeina į kambarį, užveria langą sakydama: "Šalta!" Svečias vėl apsimeta miegąs.

Rytą jis valgo jam paruoštus pusryčius. Įdomumo dėlei pro langą pažvelgia į kiemą. Ten daug vištų ir du gaidžiai.

– Kodėl jūs turite du gaidžius? – teiraujasi svečias.

Šeimininkė paaiškina:

– Matote, vienas jų – anglų džentelmenas.

O trumpas būtų toks:

Vyras žiūri televizorių, moteris mezga. Staiga vyras moters klausia: "Ar norėtum būti vyras?" Moteris: "O tu?"

Dar vienas anekdotas, kuris moterims, aišku, nepatiks:

Moteris pasižiūrėjo į save veidrodyje ir pastatė dar vieną degtinės butelį ant stalo.

Gal derėjo apsieiti be šio anekdoto, bet nebūčiau aš vyras. Nors, kai geriau pagalvoji, krizių metu apie vyrus daug gero nepasakysi. Netekę verslo, darbo ir artimųjų palaikymo, stipriosios lyties atstovai palūžta. Jie nebežino, ką daryti toliau. Imtis namų ruošos, virti valgį, vežioti vaikus į darželį ar mokyklą – neįprastas vaidmuo vyrui, juolab, kad net dirbdamos moterys tai pačios geriau geba.

Bet palikime moterų ir vyrų temą ir pripažinkime, kad sunkų laikmetį įveikti ir jį paversti kitokiu gali tik geri žmonės. O juk kiekvieno lietuvio viduje tas gėrio pradas slypi. Tik dabar jis užgožtas. Sigitas Geda vis mėgdavo palyginti viešnages Leipcige ir Pašušvyje.

Leipcige šeimininkai išvirė kavos ir padėjo po sumuštinį.

- Jeigu dar norėsite valgyti, šaldytuve yra ir sūrio, ir žuvies, bet teks susimokėti...

Pašušvyje draugų būrelis vasarą pasiprašė nakvynės pas sodiečius.

- Mes norėtume pernakvoti kur nors, nors ir ant šieno. Valgyti turim savo...

- Jeigu valgysit savo, tai ir ant šieno nakvynės nebus. Eime valgyti į trobą, paskui nakvynė, – atsakė šeimininkai.