Ričardas JAKUTIS

Manau, kad dabar atsiliepus į telefono skambutį vietoj "Klausau" ar "Alio" geriausiai tiktų žodelis "Skųskitės!" Kur dingo anksčiau populiarios skundų knygos? Kiekvienoje parduotuvėje, aptarnavimo ar šiaip bet kokioje įstaigoje jos gulėdavo. Pasiskundei ir ramiau. Tiesa, į tuos skundus netgi būdavo reaguojama – vadovai kviesdavo darbuotojus ir vykdavo tokių skundų aptarimai, kaltųjų pabarimai ir trūkumų šalinimo pramatymai. Dabar, sako, skųsk nesiskundęs – niekas nereaguos. Todėl retėja net skundai dėl mažo atlyginimo.

Pirmosiomis šiltomis ir be sniego gruodžio dienomis skundėmės, girdi, kokia čia per žiema. Antrąjį pirmojo žiemos mėnesio dešimtadienį iškritus sniegui ir paspaudus šaltukui jau burbėjome, kad per šalta. Spustelėjęs šaltukas ir išdribęs sniegas daugelį tautos judėjimo vietų – kiemus, šaligatvius ir kai kurias gatves – pavertė nemokamomis čiuožyklomis. Lengvasis tvojimosi ant ledo rezultatas – sudaužtas užpakalis. Sunkesnis – lūžusios rankos arba kojos. Kiekvienas iš jūsų galite sakyti: "Man taip neatsitiks, nes neisiu ten, kur slidu." Tačiau, anot Edžio Merfio, "jei lemta tvotis ant žemės, tai to neišvengsite net ant batų padų priklijavę švitrinio popieriaus". Kai prarasite pusiausvyrą ant nepabarstyto šaligatvio, nekeikite valytojų ar kelininkų, nes tai daryti per vėlu, o pirmiausiai pasirūpinkite, kad kiek galima švelniau nukristumėte.

Tai per šilta, tai per šalta - įpratome būti nepatenkinti, gi aš pagalvojau, jog niekas nesikeičia – žiema kaip žiema. Tik knygų lentynose pirmiausia pastebime knygas "Mūsų nerimo žiema" ar "Maras". O jei reikėtų rinkti geriausių skundų dešimtuką, manau, nugalėtų istorija apie turistą, kuris, Afrikos safaryje pamatęs susijaudinusį dramblį, savo kelionių agentui skundėsi, "kad dramblys pavertė niekais jo medaus mėnesį, mat privertė pasijusti "nevisaverčiu".

Neseniai prabėgusios šventės mums puikiai parodė, jog padovanoti dovaną savo artimui, net ir sunkmečiu, yra kur kas lengviau, nei padovanoti šypseną gatvėje sutiktam nepažįstamajam. Teisingas pastebėjimas, kad retas iš mūsų, parduotuvėje pirkdamas prekių ir išgirdęs jaunos 10 valandų per parą dirbančios kasininkės pasisveikinimą, geriausiu atveju tesugeba kažką neaiškaus išmurmėti. Ir tik todėl, kad šiandien mums eilinį kartą bloga diena, o mes nepadarome nieko, kad ta nuotaika pagerėtų, jau nekalbant apie tai, kad ją pakeltume kitam žmogui. Nuotaika - kaip kiaulių gripas. Ji plinta oru ir labai greitai.

Bet kiekvieną kartą prasidedant Naujiesiems žadame gyventi kitaip. Apžvalgininkas Mykolas Drunga pasakoja, kad amerikiečiai bei kiti vakariečiai turi gražų įprotį - seniesiems metams pasibaigus ar naujiesiems prasidėjus, jie priima vadinamąsias "rezoliucijas" sau, tai yra jie asmeniškai užsibrėžia tikslą per tuos ateinančius metus vienu ar kitu atžvilgiu pasitaisyti, pavyzdžiui, atsikratyti kokios nors ydos, atlikti kokią nors sunkią, per ilgai atidėliotą, tačiau svarbią užduotį ar dar kitaip pakeisti savo elgesį ar gyvenimą į gera. Paprastai tų naujamečių pasiryžimų būna du ar trys, bet gali būti ir daugiau. Mykolas Drunga pateikia ir kelis tokių pasiryžimų pavyzdžius: visiškai mesti rūkyti arba bent sumažinti rūkymą iki penkių cigarečių per dieną, negerti daugiau nei du šimtus gramų alkoholio per savaitę, niekada nesėsti prie vairo trupučiuką išgėrus, per mėnesį numesti penkis kilogramus, nebešvaistyti pinigų loterijos bilietams, kas mėnesį sutaupyti bent 50 dolerių ar eurų, susilaikyti nuo keiksmų ir plūdimosi, nors kartą per dvi dienas suplauti indus, praleisti daugiau laiko su vaikais, kas savaitę atlikti nors vieną solidų gerą darbelį ne šeimos nariui, pradėti atsargiau ir tvarkingiau vairuoti, sustiprinti veiklą kokioje nors savanoriškoje piliečių organizacijoje, mandagiau elgtis su kai kuriais bendradarbiais ir t. t.

Ar yra tokių "rezoliucijų" mada Lietuvoje? Kad visai jos nebūtų, nepasakysi. Sunkiau tęsėti pažadus. Nors labai pritariu minčiai, gyvenk pagal sąžinę, ir tuomet gali daryti, ką nori.

2009-aisiais dažniausiai kalbėjome apie krizę, teisėjo nužudymą ir kovą su pedofilų klanu, riaušes prie Seimo, slapto amerikiečių kalėjimo paieškas, aiškinomės su Europa dėl homoseksualų teisių, skambėjo ir šunelio Pipiro žūties istorija, kad net Lietuvos tūkstantmečio data buvo primiršta (nebent piktinomės tūkstantmečio renginiams leidžiamais milijonais).

Sako, praėjęs dešimtmetis buvo turto kaupimo ir jų praradimo metas. O koks bus ateinantis (nors, tiesą sakant, ir šio vieneri metai telikę)? Sutinku, jog kai kiekvieni metai gali pateikti įvairiausių staigmenų, toli nepaprognozuosi. Nors kertiniai dalykai visiems aiškūs. Pabrango elektra, daugiau kainuoja dujos, nukarpytos pensijos, sumažėja bedarbio pašalpa, "vaiko pinigai" jau skiriami ne visiems vaikams, ūgtelėjo mokesčiai nuo honorarų, o dar mašinoje negali būti jokio alkoholio. Antuano de Saint-Egziuperi sentencija "Yra tik viena tikra vertybė - tai žmogaus ryšys su kitu žmogumi" dabar padėta į praeities tikėjimų lentyną. Skaičiau prognozes, kad 2020-ųjų pavasarį užsidarys paskutinė muzikos įrašų parduotuvė. Įsivaizduoju, kad prekyvietės uždarymo proga šalia jos protestuos nusenę hipiai ir senstantys emo.

Kokie bus Tigro metai? Gal astrologai šiemets ką nors gero pažadės? Naujieji budistiniuose kraštuose skaičiuojami nuo pirmos Mėnulio jaunaties Vandenio ženkle (šiemet tai nutiks vasario 14-ąją 4 val. 52 min.). Tuomet pagal tibetiečių tradiciją ir prasidės Naujieji metai. Tačiau Kinijoje metų pradžia skaičiuojama nuo Žiurkės valandos (23 val.). Pagal budistinį kalendorių 2010-ieji bus Baltojo Metalinio Tigro vyresniojo brolio metai.

Daugelis astrologų pranašauja ilgą krizę. Nejau tokiems pranašavimams nepritarsi? Anot astrologų, mūsų laukia sunkūs išbandymai, kurie užtruks iki 2025 m. Ypač sunkūs bus 2010-2011 metai. Byrės ir verslo, ir finansinės, ir valdžios struktūros. Tiesa, astrologai pranašauja, jog bus ir teigiamų dalykų. Plėtosis naujų energijos formų paieška, bus padarytas didelis šuolis energetikos srityje. Žmonija gali atrasti naujų energijos šaltinių, jei tik šių šaltinių neužsmaugs šešėlinė bankininkų vyriausybė. Astrologas Naglis Šulija teigia, kad taps madinga bei prasminga vienytis apie stiprias asmenybes. Išpopuliarės nebe misticizmas "a la tamplieriai" bei Haris Poteris, o graikų didvyrių, germanų herojų tipo asmenybės. Ne vienas astrologas birželį pranašauja revoliucinius judėjimus, maištus. Žmonės gali prarasti savo turtą arba dėl finansinių spekuliacijų jis gali nuvertėti. Bet bendrame kontekste ypač bjauriai atrodo 2014 metai. Šio naujo ir galbūt globalaus konflikto tikslas - naujas galios resursų bei įtakos pasiskirstymas. Tokie pasiskirstymai vyksta cikliškai. Šio ciklo pradžia 1965-1966 metais, kai po "chruščiovinio" atšilimo pasaulis tapo labai aiškiai padalytas į dvi stovyklas, kurios rungėsi dėl įtakos trečiojo pasaulio šalims (ir tarpusavyje). 2012-2015 metais bus kita galios pasidalijimo fazė.

O kaip pasaulio pabaiga 2012-aisiais? Jeigu tikėsime majais ir vokiečių režisieriumi Rolandu Emerichu, prieš pat 2012 metų Kalėdas pasaulis liausis egzistavęs. Kai kas nemenkai iš to pasipelnys, nes šis pasaulio pabaigos mitas jau pats savaime tapo verslu. 2012 metų 12 mėnesio 21 dieną paprasčiausiai baigiasi majų kalendorius. Kodėl majai kalendoriaus netęsė? Klausimas aktualus, kai žinai, kad majai puikiai mokėjo stebėti dangų. Piramidę jie pastatė centimetro tikslumu, orientuodamiesi į Saulės padėtį. Du kartus per metus - kovo 21-ją ir rugsėjo 21-ąją - per lygiadienį, kai Saulė kerta dangaus pusiaują savo kelionėje ekliptika, ant pagrindinių piramidės laiptų pasirodo kvapą užimantis vaizdas - šviesos ir šešėlio sukurtas siluetas, kuris nepaprastai primena gyvatę. R. Emerichas 2012 metus laiko "visų filmų apie katastrofas pagrindu". Ir statydamas "Nepriklausomybės dieną", ir "Godzilą", jis rėmėsi būtent šia data. Jeigu į jo naujausią filmą suplūs visi, kas tiki pasaulio pabaiga 2012 metais, Emerichas, ko gero, per trejus metus nebespės išleisti visų uždirbtų pinigų.

Pats buvusios majų civilizacijos vyresnysis Chile Pixtunas teigia, kad jam jau nusibodo žmonės, klausiantys, ar 2012 metais bus pasaulio pabaiga. Chile Pixtunas sako, kad šios teorijos yra kilusios iš Vakarų pasaulio, bet ne majų pranašysčių, ir ši data nežymi pasaulio pabaigos, nepaisant tikinimų, kad majų kalendoriuje įrašyta, jog šią dieną "laikas išbėgs".

Pabaigoje - anekdotas.

Sugalvojo suvalkietis susiremontuoti butą. Klausia kaimyno, irgi suvalkiečio, kiek reikia nusipirkti tapetų ritinėlių, nes butai tokie pat.

- Dvylika, - atsako kaimynas.

Žmogus nusipirko dvylika ritinėlių, susiremontavo butą, bet teprireikė tik šešių. Šeši ritinėliai liko.

- Kodėl tu man taip pasakei? – klausia kaimyno. – Aš pirkau dvylika ritinėlių.

Kaimynas atsako:

- Aš irgi.

Draugas skundėsi, jog metų pabaigoje taip buvo užsiėmęs, kad net dovanos niekam nespėjęs įteikti. Pamąsčiau, jog tai padaryti visada galima suspėti. Tai turėtų būti: tavo priešui - atleidimas, tavo oponentui - tolerancija, tavo draugui - tavo širdis, tavo klientui - paslaugos, visiems - geraširdingumas.