Eva JAGMINAITĖ

Į "Šiauliai plius" redakciją vaistininkė Brigita Benadiktavičienė užsuko pakeliui iš policijos. Moteris sakė pareiškimą parašiusi slegiama nuoskaudos ir sielvarto, mat šį pavasarį su vyru iškėlusi po penkiaaukščio langais inkilą, grįžusi iš atostogų, savo numylėtinių varnėnų neradusi - medžio šakos buvo nulaužtos, o kaimynai papasakojo, kad varnėnų mažylius vaikai "ištaškė" ant žolės. Neapsikentusi ji parašė pareiškimą policijai, kad rastų mažų paukštelių skriaudikus, tačiau jokio atsakymo taip ir nesulaukusi.

Šis inkilas - antrasis šiemet iškeltas Benadiktavičių šeimos. Pirmąjį sulaužė išdykę vaikai. Autorės nuotr.

"Žinoma, ir pati suprantu, kad policijai čia menka bėda tie mūsų pražudyti paukšteliai. Bet man labai širdį skauda. Nedelsdami su vyru iškėlėme dar vieną inkilą. Nepraėjus nė valandai jame apsigyveno naujakuriai, kurie dabar varnėniukus jau peri, - sako B. Benadiktavičienė. - Čia mano geriausias televizorius! Kasdien stebiu pro langą, kaip jie išskrenda lesalo, klega gavę kąsnį, akylai saugo inkile likusią patelę, čiulba. Aktyviausiai čiulba patinai, išleidžiamas garsas primena plakimą."

41-erius metus vaistininke dirbusi moteris sako besistebinti vaikų žiaurumu ir tėvų aplaidumu. Pati ji kilusi iš kaimo ir smalsaudama, kiek išperės varnėniukų inkile, kartais sako įkišdavusi ranką į inkilą. "Kartą tai pamatęs tėtis pagrasino pirštus nukaposiąs. Nuo to laiko žinau, kad nevalia lįsti į paukščių pasaulėlį", - sako Gegužių g. gyventoja.

Iš vaikystės neatsiminusi, kaip sukalti inkilą, ji su vyru informacijos rado laikraštyje. Inkilą labai svarbu apsaugoti nuo plėšrūnų: kačių, kiaunių, audinių, didžiųjų genių ir varninių paukščių. "Dabar kaip tik kartais varna atskrenda patikrinti ar neiškišo koks žioplas mažylis galvelės, tai gali būti bėdos", - pasakoja moteris.

Vaistininkė sako, kad varnėnai jos visiškai nebebijo, ji dažnai pašnekina juos pro langą. Varnėnai dažniausiai gyvena netoli žmonių, o jų poros - pastovios. Padėjusios 5-6 kiaušinius per metus, patelės peri jauniklius. Po dviejų savaičių išsiritę jaunikliai dar po trijų palieka lizdą. Būtent varnėnų jauniklius dabar trokšta pamatyti B. Benadiktavičienė. "Dabar suprantu ornitologus ir žmones, kurie įrašinėja ir klausosi paukščių čiulbėjimo garsų. Su mūsų sukaltame inkile gyvenančiais varnėnais susigyvenau ir bus liūdna, kai jie išskris. Kiekvienam patarčiau padraugauti su varnėnais ir kasmet iškelti bent po vieną inkilą", - pokalbį baigia vaistininkė.

Kovo mėnesį pasirodantys varnėnai lizdą krauna dažniausiai inkiluose. Jį iškloja šiaudais, žole, samanomis ir plunksnomis.

Keliant inkilus didesniems paukščiams, būtinai reikia įrengti specialią apsaugą ant medžio kamieno. Lizdaviečių apsaugai patartina medžio kamieną ne žemiau nei 1,5 m aukštyje apjuosti 90 cm pločio skardos juosta. Didelius inkilus reikėtų kelti į atokiau vienas nuo kito augančius medžius. Atstumas tarp medžio su inkilu ir gretimų medžių lajos neturėtų būti mažesnis nei 5 metrai. Svarbu, kad inkilai netaptų spąstais juose perintiems paukščiams.

Miškuose mažas inkilų landas patartina apkalti skarda. Galima aplink landą prikalti trumpų vinių didelėmis galvutėmis. Dar vienas būdas - nedidelėje poros centimetrų storio lentelėje pragręžiama landos dydžio kiaurymė. Tokia lentelė prikalama prie priekinės inkilo sienelės taip, kad angos sutaptų.

Dauguma paukščių, išskyrus varnėnus, inkilų nevalo. Jie kasmet krauna naują lizdą ant senojo. Nevalomame inkile susikaupia daug lizdo medžiagos, todėl paukščiams būna ne tik ankšta perėti, bet ir apninka parazitai, nes susidaro palankios sąlygos jiems veistis.

Inkilai paukščiams reikalingi ir rudenį, ir žiemą. Zylės, geniai, bukučiai ir kt. dažnai juose nakvoja. Todėl, išskridus jaunikliams, rugsėjo-spalio mėnesiais visus inkilus būtina išvalyti. Valant reikia pašalinti seną lizdo medžiagą, gerai nuvalyti vidines inkilo sieneles.