Irena BUDRIENĖ

Šiaulių "Aušros" muziejaus Ch. Frenkelio viloje Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – Vasario 16-osios – proga pristatyta žurnalisto, kolekcininko, Lietuvos ir Baltijos valstybių apdovanojimų eksperto Viliaus Kavaliausko knyga "Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)". Renginyje dalyvavo knygos autorius bei mūsų krašte gyvenantys Vyties Kryžiaus kavalierių artimieji, kurie dalijosi prisiminimais apie tėvynės gynėjus.

V. Kavaliauskas ragina užrašyti savo šeimos istoriją. Tai bus Lietuvos istorija. Autorės nuotr.

V. Kavaliauskas, Vilniaus universitete baigęs žurnalistiką, dirbo korespondentu, politikos apžvalgininku, ypač domėjosi Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių apdovanojimais, juos kolekcionavo. Yra apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, Estijos Respublikos Marijos žemės ordino Komandoro kryžiumi už svarbų darbą tyrinėjant bei populiarinant Estijos istoriją bei aukščiausiu Europoje įvertinimu už publicistiką faleristikos srityje – von Hessenthalio premija.

Šiauliečiams autorius pristatė du pirmuosius knygos "Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)" tomus. Iš viso jis planuoja išleisti šešis tomus. Tai ilgamečio kolekcionavimo pomėgio, išaugusio į rimtą kūrybinį darbą, rezultatas. Daugelį metų V. Kavaliauskas rinko medžiagą apie Lietuvos savanorius: archyvines fotografijas, medalių ir ordinų eskizus, istorinių dokumentų kopijas. Surinkęs pakankamai informacijos, autorius išleido daugiatomę knygą. Pirmajame tome gilinamasi į Vyties Kryžiaus apdovanojimų atsiradimo istoriją ir raidą, pateikiama informacija apie asmenis, kūrusius pirmuosius garbės ženklus ir jų eskizus. Svarbiausią knygos dalį sudaro Vyties Kryžiaus kavalierių gyvenimo istorijos fragmentai ir fotografijos, rastos Olandijos, Čekijos, Prancūzijos ir kitų šalių archyvuose, muziejuose. Autorius turėjo galimybę pasinaudoti privačiomis įvairių šalių kolekcijomis, kuriose sukaupti neįkainojamos vertės medaliai ir ordinai. Knyga įvertinta faleristikos profesorių iš Šveicarijos ir Suomijos, taip pat žinomų Lietuvos ir užsienio politinių bei kultūros veikėjų.

V. Kavaliauskas, kreipdamasis į knygoje aprašytų Vyties Kryžiaus kavalierių artimuosius, sakė: "Jūs esate tie žmonės, dėl kurių rašau šią knygą." Autorius ją rašo jau septynerius metus. Tai daryti jam įdomu, nes nepaprasti yra aprašomų žmonių likimai. V. Kavaliauskas susipažino su Vyties Kryžiaus kavalierių giminėmis, daugelį iš jų aplankė. "Aš apvažiuoju visus, klausinėju, neduodu ramybės, kol išpešu pasakojimų, nuotraukų. Ir taip tomas po tomo gimsta mano knyga. Man ji bus panaši į britų enciklopediją – britai labai didžiuojasi, kad turi enciklopediją, kurioje parašyta viskas. Šioje knygoje bus parašyta viskas apie narsius Lietuvos žmones. Ir paaiškės, kad mes turime tiek narsių žmonių, kad jie vos sutelpa į šešias knygas. Iš esmės jau nesutelpa, nes kuo toliau, tuo labiau tos knygos storėja – yra jau po 800 puslapių", – patirtimi apie rašymą dalijas autorius.

V. Kavaliauskas sakė labai skubėjęs knygą atvežti šiauliečiams. Skubos priežastis – retėja su ja susijusių žmonių gretos, kai kurie Vyties Kryžiaus kavalierių artimieji, dalijęsi savo prisiminimais, mirė taip ir nesulaukę šios knygos. Pasak autoriaus, parašyti knygą padėjo 346 žmonės, o jis tik viską sudėjo į kompiuterį. Mūsų didvyrių enciklopedijos apimtį sunku net įsivaizduoti, tai – 12 milijonų ženklų, du milijonai žodžių, 12 tūkstančių nuotraukų.

Pasak autoriaus, šioje knygoje aprašyti Vyties Kryžiaus kavalieriai taip pat visi yra jau mirę, o jų gyvenimo istorijos tokios įdomios, kad kiekviena galėtų tapti romanu ar filmo scenarijumi, nes iš tikrųjų tai buvo neeilinės asmenybės. Norint gauti Vyties Kryžių, reikėjo padaryti ką nors labai konkretaus ir narsaus. Archyvuose yra įvairios informacijos net apie jų padarytus nusižengimus ar panašiai, bet apie žygdarbius mažai parašyta. V. Kavaliauskas surinko visų 1 788 Vyties Kryžiaus kavalierių žygdarbių aprašymus. Jis prasitarė, kad apie apdovanotuosius ir jų šeimas surinko daug daugiau medžiagos, nei sudėjo į knygą.

V. Kavaliauskas prisipažino, kad tokiam titaniškam darbui jį paskatino domėjimasis Lietuvos istorija. Autorius dalijasi savo idėjomis – istorijos mokymas galėtų prasidėti nuo pamokų apie miestelį, kuriame gyvena vaikas.

"Mokyklose galėtų būti vedamos pamokos apie mokinių miestelio, kaimo, gatvių, šeimos, kaimynų istoriją. Ir visur galima ieškoti santykio – mano šeimos ir visos Lietuvos, mano ir valstybės. Linkėčiau, kad pas karžygio ainį ateitų mokinukai ir paprašytų papasakoti tai, ką jis žino. Kiekvienas parašykime savo šeimos istoriją, duokime užduotis anūkams parašyti. Mes esame istorinės šeimos, nes mūsų seneliai, tėvai sukūrė Lietuvos valstybę. Jeigu daug šeimų parašytų savo istoriją, tai būtų Lietuvos istorija", – ragino V. Kavaliauskas.

Autorius įsitikino, kad Lietuvos praeitimi ypač domisi užsieniečiai. Daugelyje Europos šalių jo surengtos parodos buvo gausiai lankomos, o visi pristatyti leidiniai – išpirkti.

V. Kavaliauskas siūlo, saugant Lietuvos karžygių atminimą, neapsiriboti tik knyga. Baigiamuose statyti Valdovų rūmuose ketinama įrengti salę, skirtą Vyties Kryžiaus kavalieriams. Nors V. Kavaliauskas turi 1 450 perfotografuotų apdovanotų žmonių portretų, tačiau muziejininkai kreipsis ir į didvyrių gimines, nes eksponuojamos galės būti tik originalios nuotraukos.

Mindaugas ZIMKA

"Protų mūšį" baruose organizuojantis Robertas Petrauskas vadina žaidimą intelektualiu narkotiku, keičiančiu barų kultūrą. Šio žaidimo entuziastais Vilniuje pasekę šiauliečiai, jo manymu, galėtų žiniomis susiremti, pavyzdžiui, su Klaipėda. Ir vietoj "Protų mūšio" gimtų "Miestų mūšis".

"Norime laiką praleisti kitaip – ne prie TV ekranų, o pasitikrinant žinias", - teigia žaidėjų komanda "Surikatai". Autoriaus nuotr.

Intelektualus narkotikas

Žaidimo "Protų mūšis" idėjos puoselėtojas, jos tęsėjas ir vedėjas Robertas Petrauskas teigia, jog ši idėja - ne jo. Įvairiuose baruose, klubuose galima pamatyti žmones žaidžiančius panašaus pobūdžio žaidimus. Tai, savaime suprantama, įrodo žmonių tikrąją prigimtį – žingeidumą. Be to, televizijose dažnos įvairios viktorinos, loterijos ir kt. žaidimai. Todėl ir kilo idėja suburti ratelį, kuriam priklausytų bendraminčiai, trokštantys šauniai praleisti laiką", - sako jis.

Šiauliuose šis žaidimas vyksta tik naktiniame klube "Martini", todėl pagrindinis "Protų mūšio" rėmėjas ir yra klubas.

"Į šį žaidimą ateina tie šiauliečiai, kurie tikrai nori praleisti laiką kitaip: intelektualiai praturtėti, papramogauti, o ne sėdėti prie TV ekrano ar išvis nieko neveikti penktadienį", - pasakoja žaidimo vedėjas R. Petrauskas. Žaidėjų yra išties nemažai - per 100.

Pasak klubo vadybininkės Jovitos Rezgytės, pirmame ture žaidėjų buvo dar daugiau, tačiau po jo vieni nebeatvyko, kiti tapo žiūrovais, dar kiti taip ir nesusiruošė dalyvauti.

"Manau, jog vieną kartą pabandžius komandai patinka ir dėl to ji sugrįžta vėl žaisti – ragauti "intelektualaus narkotiko", - komentuoja R. Petrauskas.

Žaidimas vyksta kas antrą penktadienį ir turėtų baigtis gegužės mėnesį. Po dešimties turų bus išrinkta dešimt geriausių komandų, žaisiančių finale bei gausiančių didesnius prizus.

Gali gimti ir "Miestų mūšis"

"Idėja tokia: "užsikrėtusiems" šiuo žaidimu šiauliečiams bei klaipėdiečiams galima organizuoti miestų mūšį, kuomet komandos žais ne už save, o miestas žais prieš miestą", - svarsto žaidimo vedėjas.

Vadinasi, intymusis klubinis "Protų mūšis" gali virsti dideliu Saulės miesto ir uostamiesčio mūšiu.

Pasak R. Petrausko, žaidžiant "Protų mūšį" protas dirba, tačiau atsipalaiduojama, šauniai praleidžiamas laikas, negalvojant apie kasdienius rūpesčius ir nesukant galvos apie įvairias problemas.

"Esu organizavęs šį žaidimą teisininkams, kuriuos, atrodė, bus sunku išjudinti. Tačiau po trečio turo jie prašė nedaryti jokių pauzių ir žaisti toliau", - atvirauja R. Petrauskas.

"Tai reikia pajusti pačiam, sudalyvauti ar bent pabūti žiūrovu - žaidimas išjudina kiekvieną", - teigia klubo vadybininkė J. Rezgytė.

Dalyvių teigimu, šį žaidimą gali žaisti bet kas. Komanda "Liepaitės" nesidžiaugė savo rezultatais, bet esmė - žaisti ir gerai pralesti laiką. Viena komandos narių prisipažino, jog "Protų mūšis" jas paskatino rinkti įvairią informaciją, skaityti knygas, pasimėgauti enciklopedijų leidiniais.

Specifika - paprastumas

Žaidimo struktūra yra paprasta: žaidžiama po šešis žmones vienoje komandoje, dalyvauja vidutiniškai apie dvidešimt komandų. Turas sudarytas iš šešių dalių, kurių metu užduodami "blic" klausimai. Visoms komandoms yra užduodami vienodi klausimai. Vienas komandos narių užsirašo klausimus. Po to skiriama viena minutė visiems dešimt klausimų atsakyti, galiausiai surenkami atsakymai ir rezultatai paskelbiami TV ekranuose.

Klausimų tematika įvairi: istorija, matematika, geografija, menas, medicina ir pan. Žaidimas organizuotas taip, kad visi dalyviai nežino, kas jų laukia kiekviename ture, netgi atskirose turo dalyse.

Pagrindinis užduočių autorius yra pats žaidimo vedėjas R. Petrauskas. Kadangi viename ture yra šešiasdešimt klausimų, o vedėjas į Šiaulius atvažiuoja jau aštuntą kartą, vadinasi, iš viso jis šiauliečiams sugalvojo 480 klausimų.

"Tai nėra taip lengva, kaip gali atrodyti", - prisipažįsta žaidimo vedėjas. Pasak jo, klausimų galvojimas yra be galo įdomus užsiėmimas, kuomet gali stebėti ženklus, ieškoti informacijos. Temų būna visur: TV laidose, įdomiuose pokalbiuose, lankant institucijas ir pan.

"Protų mūšyje" retai nutinka, jog visi atsako į visus dešimt klausimų. Pasirinktas toks modelis: penki lengvesni ir penki sunkesni klausimai. "Būtų neįdomu, jei visi atsakytų į klausimus arba neatsakytų nė į vieną", - teigia R. Petrauskas. Tikslas - ne kas daugiau ar mažiau atsakys. Priešingai, siekiama, kad žaidėjai šauniai praleistų laiką ir pasikrautų teigiamų emocijų. "Dešimtukai lengvai nebarstomi šiame žaidime", - juokauja žaidimo vedėjas.

Sostinė pradėjo, Šiauliai - prisidėjo

Apklausti žaidėjai ilgai negalvodami atsakė, jog susirinko papramogauti ir ko nors sužinoti, o prizas jiems didelės reikšmės neturįs. Kiekvienoje komandų, įskaitant "Nusivylusias namų šeimininkes", "Busturą", "Velniavą", "Angelus" ir daug kitų, virė tikras azartas ir karštos diskusijos.

Šis žaidimas pradėtas žaisti Vilniuje. Dabar jis yra žaidžiamas keliuose klubuose. "Tai gera alternatyva nuoboduliui nugalėti, praturtėjant žiniomis", - samprotauja R. Petrauskas. Toks laiko leidimas galėtų būti įgyvendintas bet kur, nes tai nereikalauja konkrečios auditorijos, vietos.

Oksana LAURUTYTĖ

Prieš penkerius metus Šiauliuose aktorės Jūratės Budriūnaitės bei kompozitoriaus ir mokytojo Vadimo Kamrazerio įkurtas vaikų klubas-studija "Nieko tokio" žadėjo kasmet rengti tikro garso koncertus, atiduoti duoklę miestui padangę drebinančiais tikro garso koncertais. Savo pažadą "Nieko tokio" tesi su kaupu. Vasario 26-ąją Šiaulių arenoje vyks jubiliejinė - 5-oji - klubo gimtadienio šventė "Ko anksčiau nesakei?!", kurioje dainuos ir šoks keli šimtai miesto dainorėlių. O kokia šventė be svečių? Pasveikinti "Nieko tokio" atlikėjų ir jų vadovų atvyks keistuolių "keistuolis" Aidas Giniotis, garsusis piratas kapitonas Flintas bei rimtosios muzikos atlikėjas, buvęs šiaulietis dainininkas, "Triumfo arkos" dalyvis Ramūnas Urbietis.

Svarbiausi studijos "Nieko tokio" svečiai – žiūrovai. Studija kviečia visus nors trumpai užmiršti problemas, linksmai pabūti kartu su vaikais, puikiai praleisti laiką ir visiems kartu pagaliau išvyti visus išvarginusią žiemą. Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

Vasario 26-ąją 18 valandą Šiaulių arenoje prasidėsianti muzikos studijos "Nieko tokio" 5-erių metų gimtadienio šventė "Ko anksčiau nesakei?!" bus šilta, nereali, jaunatviška, linksma, netradicinė ir įdomi. Ar ne per drąsu taip sakyti? Juk koncertas dar neįvyko, ką žiūrovai jame pamatys - dar sunkiai nusakoma... Klubo vadovai Jūratė Budriūnaitė ir Vadimas Kamrazeris pažadų vėjais nelaido. Juk per penkerius metus muzikos studija surengė keliolika koncertų, filmavosi televizijos laidose, dalyvavo geriausių šalies vaikų studijų pasirodymų šventėse ir, žinoma, nustebino gerbėjus kūrybingomis idėjomis, įspūdingais koncertais. Per vadovų rankas per penkerius metus "perėjo" apie 400 vaikų, kurie studijos pamokėlėse gyvena visavertį muzikos atlikėjo gyvenimą.

"Ne tik vaikai, bet ir tėvai panoro koncertuoti, taip jiems patiko mūsų veikla", - šypsosi Jūratė Budriūnaitė ir atskleidžia, kad kelias dainas jubiliejaus koncerte su vaikais atliks ir jų tėvai. Su mamomis joks pasirodymas dar nesurengtas, tačiau studijos vadovai tikri, kad toks projektas irgi ne už kalnų. Jau kuriami planai, kad su savo atžalomis mamos ateityje galės sutrenkti ugningą šokį, o kartu su tėvais parengti ir miuziklą ar vodevilį. Kūrybingiems žmonėms tai visai nesunku. Juk klubą vaikai lanko ne prievarta – siekiama, kad vaikai atsiskleistų, o bežiūrėdami į dainuojančius vaikus nerealizuotas svajones ir gebėjimus savyje atpažįsta ir atranda tėveliai.

Jubiliejiniame koncerte daineles, kurių daugiausia sukūrė patys studijos "Nieko tokio" vadovai, atliks kone šimtas vaikų, susibūrusių į grupeles: "Snieguolės ir nykštukas", "Tai bent", "Spirgiukai", "Tauškučiai" "Pipirai" ir "Pypliai". Studijos ugdytiniams dainuojat Šiaulių arenoje žiūrovai teneabejoja - dainuojama be fonogramos - gyvai. Net ir trimečiai jau moka naudotis mikrofonu lyg tikri profesionalai – juk "Nieko tokio" turi savo įrašų studiją.

Visi Šiauliuose įvykę "Nieko tokio" gimtadieniai įsimintini tuo, jog juose buvo pakviesti dalyvauti ir kartu su vaikais pasirodyti žinomi atlikėjai. Šiemet jų bus net trys: populiarus aktorius, režisierius, kompozitorius, buvęs šiaulietis, "keistuolis" Aidas Giniotis, vaikų numylėtinis piratas Flintas bei sėkmingai dalyvavęs LTV projekte "Triumfo arka" solistas Ramūnas Urbietis.

Koncerte pasirodys ir daugiau svečių. Koncertuoti drauge pakviesti miesto šokėjų kolektyvai, kurių sąrašas išties įspūdingas: sportinių šokių klubas "Milagras", hip-hop'o šokių mokykla "Extreme", rokenrolo klubas "Elvis", Dubijos pagrindinės mokyklos šokių kolektyvas "Reiva", Salduvės pagrindinės mokyklos vaikų šokių kolektyvas "Sūkurėlis", "Romuvos" gimnazijos šokių kolektyvas "Eurika", "Romuvos" pagrindinės mokyklos pirmokai.

Koncerte skambės ne tik pačios geriausios ir linksmiausios studijos "Nieko tokio" dainos - patys mažiausi yra paruošę "pirštukų baleto" numerį. Neįprastą įspūdingą šventės scenografiją rengia reklamos firma "Oranžinė reklama", tad profesionalus garsas ir apšvietimas - garantuoti. Šventės kulminacija žiūrovus priblokš - į dangų kils oro balionai, šaudys konfeti ir orą drebins įvairiaspalviai fejerverkai, o penkerius metus studiją lankantys vaikai sulauks gimtadienio dovanų.