Eva JAGMINAITĖ

Vokietis Vilhelmas Adleris, žiūrėdamas televizijos laidą Vokietijoje, nustėro pamatęs Grūto parke šiuo metu stovintį 1947 metų vasarį Šiaulių centrinėje aikštėje atidengtą paminklą sovietų kariui. Susisiekęs su filmo kūrėjais buvęs karo belaisvis sužinojo, kad buvo rastas ir jį stačiusiųjų belaisvių sąrašas, kuriame jis pasirašė pirmasis. Beveik metus planavęs kelionę, jis po kelių dešimtmečių atvyko pasigrožėti nūdienos Šiauliais bei aplankyti paties statyto paminklo.

"Aušros" muziejui vokietis padovanojo jaunystės nuotrauką ir vieną pirmųjų savo metalo dirbinių - metalinį Zodiako ženklą - liūtą.

"Tai buvo viso gyvenimo svajonė, - apie sugrįžimą į Šiaulius pasakoja vokietis. - 1946-ųjų rugpjūčio 20-tą, būnant čia, sukako dvidešimt, po 62-ejų metų aš sugrįžau į tą vietą, kur buvau jaunas." Visų smulkmenų vokietis sakė neatsimenantis, tačiau prisilietęs prie butelio, kuriame rastas paminklą sovietų kariui stačiusiųjų belaisvių sąrašas, teigė nežinąs, kaip sukaupė drąsą būti jame pirmasis. "Tuomet tai buvo labai rizikingas žingsnis, praktiškai mirties nuosprendžio pasirašymas, tačiau nusprendėme sudaryti sąrašą ir įdėję į butelį paslėpti, - sako buvęs belaisvis. - Baimės nuojauta neapleido ir pastačius paminklą. Juk bet kuriuo metu kas nors galėjo sužinoti ar išsiduoti." Žinoma, rašydami šį sąrašą kariai vylėsi, kad kada nors jis bus rastas.

"Buvau jaunas Vermachto kareivis, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje mūsų dalinys buvo dislokuotas Lietuvos teritorijoje. Karui pasibaigus buvome sučiupti rusų. Mus kelias dienas vedžiojo aplink Telšius teigdami, kad perveda į kitą lagerį, tačiau tikslas buvo mus nualinti. Taip buvo pasielgta, kad nesugalvotume bėgti, - prisimena buvęs belaisvis. - Šiauliuose kalėjau pustrečių metų. Man savotiškai pasisekė. Buvau baigęs amatų mokyklą, gerai išmaniau metalo liejimo ir formavimo darbus, todėl buvau atrinktas darbuotis prie būsimojo paminklo tarybiniam kariui." Vokietis prisimena, kad šiauliečiai belaisviams buvo draugiški, atnešdavo maisto. Šiauliuose, karo belaisvių lageryje, tuo metu kalėjo daugiau nei 3000 žmonių, kurie iš pradžių dirbo žemės ūkio darbus kolūkyje, vėliau plytinėje, stalių dirbtuvėse, oro uoste, o 1946-ųjų vasarį prireikė metalo liejikų.

Postamentas paminklui jau buvo paruoštas akmentašių, o Vilhelmui Adleriui su kitais belaisviais teko pusantrų metų dirbti liejant kario paminklą. "Apie aštuonis karo metu numuštus lėktuvus panaudojome paminklui lieti. Ne visos lėktuvo dalys tiko, teko išrūšiuoti išardytus plieninius dangaus paukščius, - sako buvęs belaisvis. - Aliuminį teko lydyti lauko sąlygomis, o tai sudėtinga. Geriausiai paminklui tiko lėktuvų bakai, mat jie buvo pagaminti iš gryno aliuminio be jokių priemaišų."

1975-aisiais, kai lietuvių muzikantai koncertavo Vokietijoje, V. Adleris jiems papasakojo kalėjęs Šiauliuose, o šie atsiuntę jam atviruką. Nuo tada, daugiau nei trisdešimtį metų, jis planavo kelionę į Lietuvą, tačiau sovietinės okupacijos metais tai padaryti buvo beveik neįmanoma. "O pernai, kai pamačiau per Vokietijos televiziją savo lietą karį, užsibrėžiau tikslą atvykti aplankyti paminklą ir aikštę, kurioje stovėjo paminklas. Ypač džiaugiausi sužinojęs, kad muziejuje saugomas mūsų sudarytas sąrašas", - sako V. Adleris. 82-ejų metų buvęs belaisvis iš laidos kūrėjų sužinojo, kad paminklas jau beveik dvidešimt metų nebestovi aikštėje, o yra perkeltas į Grūto parką.

Šiame butelyje rastas paminklą stačiusiųjų belaisvių sąrašas. Autorės nuotr.		Taip V. Adleris atrodė dvidešimties - tada, kai buvo sučiuptas rusų karių ir pasmerktas 2,5 metų kalėti lageryje Šiauliuose. Šios dvi pažymos - "bilietas į laisvę".

Paleistas iš lagerio vokietis grįžo į gimtąjį kraštą. Nors dauguma buvusių belaisvių stengėsi apsigyventi Vakarų Vokietijoje, jis panoro likti ten, kur jam mieliausia - rytinėje Vokietijos dalyje, kur gimė ir augo, iš kur išėjo į kariuomenę, kur dirbo metalo gamykloje. Tiesa, pirmuosius metus po nelaisvės dirbo pas ūkininkus, kad turėtų ką valgyti. Po ilgų bastymosi metų sako norėjęs ramybės gimtinėje ir nekreipęs dėmesio į tai, kad apsigyvenęs vakarinėje Vokietijos dalyje būtų geriau uždirbęs, prabangiau gyvenęs.