Liūdnoji statistika byloja, kad gana daug žmonių dar nežino, kaip saugiai pasitikti didžiąsias šventes

Martynas JOKUBAUSKAS

Praėjusiais metais per didžiąsias šventes pirotechnikos priemonės sužalojo 48 žmones, naujametę naktį kilo šeši gaisrai. Didžioji dalis nelaimių kyla dėl žmonių neapdairumo arba nežinojimo, kaip išvengti nelaimės. "Liaudies išmintis sako, kad atsargų ir Dievas saugo, todėl norėčiau priminti keletą paprastų taisyklių, padėsiančių užbėgti nelaimei už akių, - sako Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Henrieta Garbenienė. – Juk dažnai šventinis šurmulys, lakstymas po parduotuves ieškant dovanų, šventinio stalo ruošimas taip įsuka, kad nelieka laiko pagalvoti apie sveikatą ir saugumą."

Kalėdinės eglės puošimas vaikams – didelė šventė, jie noriai padeda kabinti žaisliukus, tačiau Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Henrieta Garbenienė ir visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ilona Iždonaitė primena, kad vaikams negalima duoti žaislų, kurie dūžta arba turi aštrių briaunų. Jolantos ŠIDLAUSKIENĖS nuotr.

Dūžtantys žaisliukai – ne vaikams

Atrodytų, kad kiekvienam ir taip aišku, jog natūrali eglė yra medis, kuris gali lengvai užsidegti, tačiau ugniagesių statistika rodo, kad žmonės per šventes tai pamiršta. Todėl visada verta prisiminti, kad tikros eglės negalima puošti tikromis žvakėmis, o ją statyti geriausia toliau nuo židinio.

Puošiant eglę verta atsižvelgti ir į tai, ar šeimoje yra mažamečių vaikų, pavyzdžiui, jokiu būdu negalima kabinti smulkių, aštrių papuošalų vaikams ranka pasiekiamame aukštyje. "Juk vaikas būtinai bandys pasiekti ir pačiupinėti spindintį įdomios formos žaisliuką. O jeigu jis dar pargrius su tuo žaisliuku rankose, tai Kalėdų džiaugsmą užtemdys ašaros", - pataria biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ilona Iždonaitė. Ir priduria, kad vaikų pagalbos geriau atsisakyti ir tais atvejais, kai eglė puošiama dūžtančiais žaislais.

Padaugėja vaikų, apsinuodijusių alkoholiu

Visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad beveik visi dekoratyviniai augalai gali tapti nuodais, jei vaikas jų paragautų. O namus puošiant įvairiais tam skirtais aerozoliais (pavyzdžiui, dirbtiniu sniegu ir pan.), vaikus būtina išvesti iš kambario. "Panaudoję aerozolį flakoną paslėpkite, nes jį radęs vaikas irgi norės pamėgdžioti tėvus arba tiesiog norės pasižiūrėti, kas viduje. Tai gali baigtis nelaime", - pataria Visuomenės sveikatos biuro vadovė H. Garbenienė.

Medikai pastebi, kad per šventes padaugėja mažamečių vaikų, kurie apsinuodija alkoholiniais gėrimais. "Tokiais atvejais kalčiausi būna suaugusieji, paliekantys alkoholio sklidinas taures ar butelius vaikams pasiekiamoje vietoje, – konstatuoja visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ilona Iždonaitė. - Juk vaikas, matydamas alkoholį geriančius tėvus, irgi norės paragauti gėrimo iš puošnios taurės."

Nutraukiami pirštai ar net plaštakos

Specialistai teigia, kad vaikai šventinius fejerverkus išbandyti gali tik prižiūrimi suaugusiųjų, tačiau liūdnoji šventinė statistika liudija, jog pavojingos pirotechnikos priemonės vis dar prieinamos vaikams: kasmet žiemos švenčių laikotarpiu medikai teikia pagalbą dėl nudegimų, mikrochirurgams tenka siūti nutrauktus pirštus ar net plaštakas.

"Dažniausiai pasitaikančios žaizdos – nudegimai ir plėštos žaizdos", - sako visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ilona Iždonaitė. Anot jos, žmones dažniausiai sužaloja nekokybiški ir nelegaliai platinami ar savadarbiai gaminiai. Kadangi jie būna pigesni, žmonės neretai susigundo, tačiau vėliau įvykusi nelaimė neišmatuojama pinigais. Naujųjų metų naktį ypač reikėtų vengti masinio susibūrimo vietų, kur susirenka daug neblaivių asmenų, nes jie dažnai būna praradę atsargumą ir šaudami fejerverkus gali sužaloti aplinkinius. Tokių skaudžių nelaimių Šiauliuose jau irgi buvo.

Dovanotas žaislas turi atitikti vaiko amžių

Kalėdų proga vaikams dažniausiai dovanojame įvairius žaislus. "Būtinai perskaitykite etiketę, kurioje rašoma, kokio amžiaus vaikui žaislas skirtas. Tai labai svarbu, nes netinkamai parinktas žaislas irgi gali sukelti nelaimę", - primena Sveikatos biuro direktorė H. Garbenienė. Pasak vadovės, net jeigu žaislas atitinka vaiko amžių, negalima vaikui palikti jo pakuotės. Ją reikia išmesti.

Jeigu laukiate svečių, turinčių mažamečių vaikų, o jūsų namuose jau visi suaugę, atkreipkite dėmesį į pavojingus daiktus namuose. Ar tikrai vaikai negalės paragauti medikamentų, ar nuodingi augalai nėra prieinami, ar valikliai, klijai, naminių gyvūnų maistas bei nuodai yra paslėpti? "Ypač vyresnio amžiaus žmonės, laukiantys anūkų, turėtų apsidairyti, ar tikrai vaikas negalės pasiekti vaistų, kurių vartojimas vyresnio amžiaus žmonėms galbūt jau tapo neatsiejama kasdienybės dalimi", - pataria Sveikatos biuro vadovė

Dažnas švenčių palydovas – apsinuodijimas. Ką daryti?

Maistas – vienas svarbiausių gyvenimo malonumų, tad nieko keisto, kad dažnai jis tampa švenčių ašimi. Persivalgydami rizikuojame išjudinti ligas, apie kurias iki šiol neįtarėme, galimi ir apsinuodijimai maistu, kurio per šventes priruošiame daug ir ilgam.

Reikia žinoti, kad alkoholis iš organizmo pašalinamas per vieną – kitą parą, o apsinuodijus maistu tenka gydytis gerokai ilgiau. Šventinio persivalgymo metu organizmas negeba susidoroti su galbūt kelių dienų suvartoto maisto norma, suvalgyta vienu atsisėdimu prie stalo. Dėl persivalgymo kenčia ne tik virškinimo sistemos organai, bet gali sutrikti širdies darbas, pakilti kraujospūdis, pradeda kamuoti nemiga.

Ir kaip nepersivalgyti, jei ant stalo puikuojasi daugybė skaniausių patiekalų, kurių kasdien nepasigaminame? Valgykime kiekvieno patiekalo po nedaug, mėgaukimės maistu, kad pajustume jo skonį – taip sotumo jausmas ateis greičiau. Valgydami gerkime daug nealkoholinių gėrimų – arbatos, vandens, tada maistas bus geriau suvirškinamas. Ruoškime patiekalus, turinčius kuo mažiau riebalų.

Apsinuodijimas maistu: pajutus pykinimą, jeigu vemiama, svaigsta galva, sunku kvėpuoti, jaučiamas deginimas pilve, skausmas po mentimi. Vyzdžiai būna išsiplėtę, ligonis reaguoja į šviesą.

Pirmoji pagalba - sukelti vėmimą. Jeigu arti nėra gydytojo ar medicinos punkto, būtina sukelti vėmimą pirštu arba sugirdžius ligoniui šilto vandens su druska bei soda stengtis, kad vemiant būtų pašalinta viskas, kas yra skrandyje. Širdies darbui sustiprinti ligonis gali išgerti kavos.

Ligonio kūną reikia apdėti šildyklėmis, duoti jam kuo daugiau karšto gėrimo. Vieną parą geriau nevalgyti, bet gerti daug skysčių ir mineralinio vandens. Paskui po truputį duoti klijingų viralų, sriubų, pagamintų iš ryžių ir linų sėmenų.

Atsiradus pirmiesiems apsinuodijimo požymiams (dažniausiai per 3-4 valandas), reikia kreiptis pagalbos į medicinos įstaigą. Kol ateis gydytojas, būtina išplauti skrandį, duoti karštos arbatos. Naudingos šiltos vonios ir kūno šildymas. Apsinuodijus bet kuriuo maistu ar gėrimais, ligoniui kas valandą reikia duoti gerti po valgomąjį šaukštą skysčio (1 litre vandens ištirpinti 20 g cukraus, 3,5 g druskos ir 2,5 g sodos). Taip atstatomi elektrolitai, iš organizmo pasišalinę plaunant skrandį.

Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ

Staiga atšalus ir atslūgus pandeminiam gripui, vaikus bei suaugusiousius ėmė pulti peršalimo ir žarnyno virusai. "Dabar rota virusas bei sezoninio gripo virusas atakuoja mus vienu metu, tad tiems, kurie neturi imuninteto prieš rota virusą, padidėja rizika susirgti dar ir sezoniniu gripu", - sako Šiaulių apskrites ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje dirbantis infektologas Algimantas Baublys.

Infektologo Algimanto Baublio teigimu, pastaruoju metu roto viruso infekcija serga vis daugiau žmonių. Autorės nuotr.

Svarbiausia neuždelsti

Rotavirusinė infekcija tradiciškai mus užklumpa kiekvieną žiemą, tačiau pastaruoju metu šia infekcija serga vis daugiau žmonių. "Paradoksas, kad nors rota virusas siautėja ištisus metus, ši ūmi žarnyno virusinė infekcija ypač suaktyvėja šaltuoju metų laiku, mat peršalus pažeidžiama kvėpavimo takų gleivinė, o tai yra itin palankios sąlygos virusams patekti į kvėpavimo takus, - sako infektologas. – Rota virusas dažniausiai plinta per nešvarias rankas, užkrėstus daiktus, maistą, vandenį. Nors nepatvirtinta, tačiau manoma, kad ligos sukėlėjas gali plisti ir oro lašeliniu būdu, vadinasi, juo galime užsikrėsti nuo čiaudinčio ar kosinčio infekuoto žmogaus. Inkubacinis periodas trunka 1-3 dienas."

Per gyvenimą rotavirusine infekcija mes persegame daug kartų, tačiau sunkiausi yra pirmieji susidūrimai su virusu. Nors ūmi virusinė žarnyno infekcija į ligos patalą dažniausiai guldo vaikus, ji neaplenkia ir suaugusiųjų. "Jeigu rota viruso infekcija patenka į šeimą, kontakto su sergančiuoju išvengti neįmanoma, tad būna, kad virusas palaužia ne vieną šeimos narį", - sako medikas. Liga ypač pavojinga vaikų gyvybei, nes sergant greitai netenkama vandens ir druskų. Suaugusiesiems ši infekcija dėl labai dažno vėmimo, viduriavimo bei karščiavimo gali sutrikdyti širdies ir kitų organų veiklą. Dėl progresuojančio skysčių trūkumo organizme rekomenduojama nedelsiant pagalbos kreiptis į medikus.

Virusas labai lakus

Rota virusas gana atsparus aplinkai: ant daiktų ir vandenyje jis gyvas gali išlikti 10 dienų, ant rankų – keturias valandas, o esant 4-20 laipsnių temperatūrai gyvybingas išlieka net keturis mėnesius. Kad apsikrėstume šia žarnyno infekcija, pakanka minimalaus rota viruso kiekio maiste, vandenyje ar ant nešvarių rankų, kuriomis liečiame burną. Penkias dienas nuo ligos pradžios rota virusai diždiuliu kiekiu išsiskiria su sergančiojo išmatomis, kurių mikrodalelės gali patekti ir į oro dulkes, o kartu su jomis nukeliauti į nosiaryklę. Beje, nuo naminių augintinių ar kitų gyvūnų neužsikrečiama, nes tarp jų plintančios atmainos žmogui nėra pavojingos. Rota virusas plinta labai sparčiai, ypač tarp silpnesnę imuninę sistemą turinčių žmonių.

Ligos eiga audringa

Patekęs į organizmą, rota virusas pasklinda po jį, sukeldamas karščiavimą, silpnumą bei kitas bendras organizmo reakcijas. Kuo silpnesnė sergančiojo imuninė sistema, tuo aukštesnė temperatūra bei blogesnė bendra ligonio savijauta. Anot mediko, daugiausia šis virusas dauginasi žarnyne, sukeliant skrandžio ir žarnų uždegimą, todėl ligonis skundžiasi labai stipriu viduriavimu, pilvo skausmais bei vėmimu. Vėmimas gali būti labai intensyvus, o viduriavimas – iki 20 kartų per dieną. Beje, viduriavimas tęsiasi ilgiau nei vėmimas. Naikindamas žarnyno epitelines ląsteles bei slopindamas maisto medžiagų patekimą į organizmą, rotavirusas pažeidžia plonosios žarnos gleivinę, o kartais ir dalį storojo žarnyno. Ligonis viduriuoja vandeningomis geltonos spalvos putomis, rūgštaus kvapo išmatomis. Viduriuojant sutrinka maisto medžiagų pasisavinimas, be to, vemdami ir viduriuodami ligoniai netenka daug skysčių bei mineralų ir visų kitų organizmui būtinų organinių medžiagų, todėl daugelis sergančiųjų guldomi į ligoninę ir gydomi skysčių infuzijomis į veną. Vidutiniška ligos trukmė – 7-10 dienų.

Neturi bendros klinikos

Medikas teigia, kad dabar kartu su rota virusu gamtoje sklando ir sezoninio gripo virusas. Sezoninis (įprastas) gripas plinta oro lašeliniu būdu. Sergančiųjų sezoniniu gripu nevargina žarnyno problemos. "Nėra nė vienos infekcinės ligos, kuri pažeistų tik vieną kokią nors žmogaus kūno dalį, - sako gydytojas. Infekciniai susirgimai neigiamai paveikia visą organizmą, tačiau sezoninis gripas labiausiai pažeidžia kvėpavimo takus".

Ligoniai sergantys sezoniniu gripu, skundžiasi aukšta temperatūra, bendru silpnumu, nuovargiu, galvos bei raumenų skausmu, kaulų laužymu, sausu kosuliu. Gripo metu dažnai nustatomas akių junginių bei gerklės paraudimas, užpakalinės ryklės sienelės gleivinės paburkimas, baltai apsinešęs liežuvis, smulkūs karkalai plaučiuose. Rečiau pasitaikantys gripo simptomai – šleikštulys, vėmimas, skausmas už krūtinkaulio, pilvo skausmas, viduriavimas. Liga trunka nuo 4 iki 7 dienų, temperatūra krinta palaipsniui arba staiga, o kiti simptomai nyksta palengva, tačiau silpnumas ir kosulys po gripo gali likti dar kelias savaites.

Kad ligos aplenktų

Nesusirgti bet kuriuo gripu, anot gydytojo, daugiau galimybių turi aktyviai, sveikai gyvenantys, sportuojantys, visavertiškai besimaitinantys, antsvorio neturintys žmonės. Norint išvengti gripo, svarbu palaikyti imuninės sistemos aktyvumą ir vengti kontaktų su sergančiaisiais. Nemalonios ir pavojingos rotavirusinės infekcijos galima išvengti tinkamai laikantis higienos – kaskart itin kruopščiai plaunant rankas grįžus iš lauko, tualeto, prieš valgį ir pan. Plaunant rankas muilu, žūva didžioji dalis tokios kilmės virusų.

Ypač greitai rota virusai žūva naudojant chloro turinčias dezinfekuojamąsias medžiagas. Kad neužkrėstumėte aplinkinių, kosėdami ir čiaudėdami nepamirškite burnos prisidengti vienkartine nosinaite. Jei kas nors iš namiškių serga, būtina gerai vėdinti bei valyti patalpas, tačiau, anot mediko, net ir sterilizuojant patalpas bus sunku išvengti viruso, jei šis pateko į uždarą namų aplinką. Susirgus patiems, rekomenduojama likti namuose, kad neskleistumėte viruso aplinkiniams. "Sergant svarbiausia rimtai gydytis, išgulėti visą ligos periodą bei vartoti gydytojo paskirtus vaistus. Esant blogai savijautai, patartina kuo mažiau varginti žarnyną, t. y. atsisakyti dirginančio, sunkiau virškinamo maisto", - pataria medikas. Šių infekcijų profilaktikai galima pasitelkti ne tik higieną, bet ir skiepus.