Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ

Apie 120 milijonų žmonių turi klausos sutrikimų. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad triukšmas kasmet padidėja 1-3 decibelais, ir prognozuoja, jog plėtojantis šiuolaikinei technikai triukšmo lygis per 15 metų turėtų padvigubėti. Deja, dabar triukšmo tiek daug, kad, rodos, jo net nebegirdime. "Triukšmas apgaulingas, nes jo neigiama įtaka organizmui iš pirmo žvilgsnio yra neapčiuopiama", - sako Šiaulių krašto otorinolaringologų draugijos pirmininkas ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojas Evaldas Butkus.

Ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojas Evaldas Butkus pastebi, kad labai retai dėl klausos sutrikimų kreipiamasi esant ankstyvoms ligos stadijoms Jolantos ŠIDLAUSKIENĖS nuotr.

Triukšmas klausą pažeidžia negrįžtamai

Triukšmas – tai įvairaus dažnio garsų kakofonija. Ilgai būnant triukšmingoje aplinkoje, vystosi degeneraciniai klausos organo pokyčiai, kurių dydis priklauso nuo triukšmo intensyvumo. Kuo triukšmas didesnis, kuo poveikis ilgesnis, tuo ir pažeidimas yra rimtesnis. Nuolatinis triukšmas sukelia klausos nervinių ląstelių nuovargį. Jos dėl nuolatinio dirginimo išnaudoja savo energijos išteklius ir nustoja reaguoti į garsinį stimuliavimą. Prasideda klausos nervinių ląstelių degeneracija ir galiausiai ląstelės miršta. Nėra duomenų, kad pažeistos ar mirusios klausos nervinės ląstelės galėtų atsinaujinti ar būtų pakeistos kitomis.

Leidžiama sanitarinė triukšmo norma, kuri įvairiose šalyse mažai skiriasi, yra 80-85 dB. Tokie parametrai, anot gydytojo, nėra iš piršto laužti. Saugi sanitarinė triukšmo norma Vokietijoje ir Austrijoje yra nustatyta ištyrus 25 tūkstančius audiogramų. Jeigu aplinkos triukšmas siekia 90 dB, o žmogus toje aplinkoje būna ilgiau negu 8 valandas, jam gali išsivystyti klausos pažeidimas. Kai aplinkos triukšmas siekia 100 dB, tokioje aplinkoje galite būti saugūs ne daugiau kaip porą valandų, o jei triukšmas siekia 110 dB, joje nesaugu būti ilgiau nei 30 minučių. Taigi, jeigu triukšmas labai intensyvus, galimas staigus klausos netekimas. Vienas iš klausos pažeidimo pradinių simptomų gali būti atsiradęs ūžesys. Kadangi ūžesio ausyje fenomenas yra labai sudėtingas, ir gali būti įvairių, ne vien tik ausies ligų simptomas. Klausos nervo pažeidimo rizika didesnė, jeigu žmogus yra rūkantis, yra padidėjęs kraujospūdis ar didesnis cholesterolio kiekis kraujyje.

Ne vien klausos pažeidimas

Trumpalaikis intensyvus triukšmas greitai sukelia klausos netekimą, o nuolatinis mažesnio intensyvumo triukšmas klausą veikia taip pat neigiamai, tik paslėptai ir lėtai. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo šiuos triukšmo sveikatai sukeltus padarinius: triukšmas pažeidžia mūsų klausą, sutrikdo miegą, skatina streso hormonų išsiskyrimą, todėl sumažėja imunitetas, vystosi širdies ir kraujagyslių bei virškinamojo trakto ligos. Triukšmas sukelia nepasitenkinimą, atsirandantį tuomet, kai triukšmas trukdo atlikti įprastinę veiklą: atsipalaiduoti, kalbėtis, klausytis radijo, žiūrėti TV. Dieną patalpose triukšmas neturėtų būti didesnis nei 40 dB, priešingu atveju yra trikdoma įprastinė veikla. Triukšmas sąlygoja kalbos suvokimą bei neigiamai veikia mokymosi procesą. Kad vaikai visiškai suvoktų pamokos metu jiems dėstomą medžiagą, klasėje turi būti ne didesnis nei 35 dB aplinkos triukšmo lygis.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2002 metais matavo triukšmo lygį 15-kos mokyklų klasėse, kurių langai orientuoti į gatvės pusę. Nustatytas triukšmo lygis tose klasėse siekė 44-61 dB. Amerikos akustikų draugijos tyrimų duomenimis, net 25 proc. informacijos, perduodamos per pamokas, nėra įsisavinama dėl aplinkos triukšmo. Triukšmas sąlygoja ir protinių užduočių atlikimą. Protinė veikla, kuriai reikalinga gera atmintis ir dėmesio sutelkimas, labai jautriai ir tiesiogiai reaguoja į aplinkos triukšmą, dėl to nukenčia užduočių atlikimo kokybė bei ilgėja jų atlikimo laikas. Triukšmas turi įtakos žmogaus socialinei veiklai – didelis triukšmas (80 dB ir daugiau) sukelia agresiją bei mažina draugišką elgseną.

Delsiama kreiptis pagalbos

Gydytojas sako, jog dažniausiai klausos sutrikimai yra nustatomi profilaktiškai tikrinantis sveikatą, rečiau pacientai patys supranta, jog turi klausos sutrikimų. Kartais klausos sutrikimą įtaria artimieji – dažniausiai tėvai įtaria vaikų klausos problemas arba senatvės sulaukusiems tėvams priekaištauja dėl per garsiai klausomo radijo ar TV. Deja, labai retai dėl klausos sutrikimų kreipiamasi esant ankstyvoms ligos stadijoms. Kur kas dažniau pacientai kreipiasi turėdami didelio laipsnio klausos sutrikimų, kai profilaktinės priemonės ar gydymas vaistais jau nebegali pagelbėti. Vienintelė išeitis tokiu atveju lieka klausos reabilitacijos priemonės.

Muzikos keliamas triukšmas

Muzika yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, tačiau nuolatinis itin garsios muzikos klausymasis gali negrįžtamai susilpninti klausą. Klausos pažeidimas atsiranda tuomet, kai ji nuolat veikiama 85 ar daugiau decibelų garsu. Garso ir vaizdo įranga, muzikos instrumentai gali skleisti daug didesnį nei saugų garsą, buitiniai televizoriai ir radijas – 70-95 dB, asmeninės garso sistemos su ausinėmis 95-110 dB, roko muzikos koncertai – 110-120 dB, o naujos muzikos sistemos – iki 140 dB. Moksliniai tyrimai rodo, kad 37 proc. roko ir 52 proc. klasikinės muzikos muzikantų kenčia dėl klausos susilpnėjimo. Asmeninės garso sistemos su ausinėmis sukeliamas triukšmas gali siekti iki 110 dB, jei klausomasi visu garsu. Kuo didesnis triukšmo lygis, tuo mažiau reikia laiko, kad būtų pažeista klausa. Klausa nebūna pažeista, jeigu kasdien, klausantis iki valandos, garso lygis nebus didesnis kaip 85 dB, o klausantis ilgiau – 70 dB.

Kaip apsisaugoti nuo triukšmo?

Gydytojas sako, jog klausos pažeidimo galima išvengti laikantis kai kurių paprastų taisyklių. "Nusistatykite garsą komfortiniu lygiu tyliame kambaryje, - pataria gydytojas. - Niekada nebandykite ausinių garsu blokuoti išorinio triukšmo, nes tik dar daugiau pridėsite papildomo triukšmo ir padidinsite klausos pažeidimo riziką. Ribokite klausymosi trukmę. Jeigu užsidėję ausines negirdite kitų arba aplinkiniai turi rėkti, kad juos išgirstumėte, vadinasi, klausotės per garsiai ir rizikuojate pažeisti savo klausą. Jei nusiėmus ausines kitų kalba atrodo prislopinta, būtinai atsisakykite ausinių ir apsilankykite pas gydytoją specialistą. Dirbantiems triukšmingoje aplinkoje būtina naudoti rekomenduojamas saugos priemones, vengti triukšmo šaltinių ir vibracijos. Esantiems padidintos rizikos grupėje rekomenduojama reguliariai atlikti klausos ištyrimą – audiometriją."

Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ

Ežero g. 4-ojo, Žalgirio g. 6-ojo bei Dubijos g. 31-ojo namo gyventojai sako nebegalintys kęsti kaimynų triušmadarių. "Tokia muzika Amerikoje buvo kankinami kaliniai, kad išprotėtų. Juos uždarydavo į vienutes, o nuo tokio triukšmo jiems pakrikdavo protas. Tai ko galima tikėtis iš žmonių, kurie tokios muzikos klausosi, - sako Ežero gatvės 4-ojo namo gyventoja Genovaitė. - Skundėmės policijai, tačiau triušmadariai kaimynai susimoka 50 litų baudą ir toliau mus veda iš proto. Be vaistų nebegalime gyventi, padėkite." Tokių pagalbos šauksmų redakcija išgirsta ne primąkart, todėl šia publikacija norime darkart priminti, kad linksmindamiesi turime nepamiršti gerbti aplinkui gyvenančiųjų ramybę.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Sanitarijos skyriaus vedėja Vitalija Pelenienė sako, kad tylą galima priskirti prabangai, todėl kiekvienas turime stengtis, kad triukšmas netrikdytų nei mūsų pačių, nei aplinkinių ramybės. Autorės nuotr.

Nėra linkę sutarti

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Sanitarijos skyriaus vedėja Vitalija Pelenienė sako, jog daugiausia skundų sulaukiama dėl kaimynų keliamo buitinio triukšmo. Daugelis skambinusiųjų nurodo triukšmadario adresą, o patys nori likti nežinomi, nes bijo keršto, nors bijoti, anot vedėjos, turėtų ne triukšmą kenčiantieji, o trukšmadariai. Vyresnio amžiaus žmonės yra drąsesni – jie ne tik paskambina, bet ir surenka visų triukšmo iškamuotų kaimynų parašus. "Dažnai žmonės neskuba problemos spręsti tarpusavyje, o iš karto kreipiasi į mus, - sako vedėja. - Mes patariame pirmiausia patiems pabandyti mandagiai pasikalbėti, tik paskui, jeigu susitarti nepavyksta, ateiti pas mus."

Esame triukšminga tauta

Žmones vargina ne tik kaimynų keliamas triukšmas, bet ir iš kavinių sklindanti garsi muzika. Plėtojantis statybų verslui, vis daugiau dėmesio turi būti teikiama ne tik nekilnojamojo turto dislokacijos vietai bei estetiniam vaizdui, bet ir kokybei. Deja, akustinis patalpos komfortas vis dar laikomas prabanga ir antraeiliu patalpos elementu.

O kaip elgiamės mes patys? "Lietuvoje Triukšmo valdymo įstatymas priimtas tik 2004 metais, nors kitose šalyse jau seniai galioja įstatymai, reguliuojantys triukšmą, - pasakoja vedėja. Galbūt todėl esame triukšmingesni nei daugelis kitų Vakarų Europos šalių gyventojų, kurie, išėję iš kavinės, kalbasi pašnibždomis. Mes įpratę kalbėti garsiai ir nekreipiame dėmesio į paros metą – nesvarbu, ar vėlus vakaras, ar ankstyvas rytas, mūsų balso tembras išlieka vienodai skardus. Vis dar esame egoistiški, nes galvojame tik apie save ir visiškai nekreipiame dėmesio į aplinkinius."

Geriausia išeitis - susitarti

Dar prastesnė sovietiniais laikais statytuose daugiaaukščiuose gyvenančių žmonių situacija. "Čia jau kita bėda – pažeistas Statybos įstatymas, - sako vedėja. Gyventojai, neišeidami iš savo buto, be didelio vargo per sieną pasikalba su kaimynu. Mes negalime bausti už tai, jog netyčia nuvirto taburetė, ar dėl to, jog prieš eidamas miegoti garsiau trinkteli išlankstoma lova. Taip pat netraumuosime savo vaikų, liepdami namuose jiems vaikščioti ant pirštų galiukų. Žmonės turėtų suprasti, kad tokio triukšmo mes nesuvaldysime."

Triukšmas neišvengiamas atliekant remontą, todėl perspėkite savo kaimynus apie galimus nepatogumus. "Nepamirškite mažus vaikus auginančių kaimynų, - pataria Sanitarijos skyriaus vedėja. Pasiteiraukite, kokiu laiku jie gula pietų miego. Vaikų pietų miegas yra laikas, kurį tėveliai labai vertina, todėl tuo laiku remonto darbus reikėtų atidėti."

Didžiąją žmones veikančio triukšmo dalį sukuria transporto priemonės bei jų signalizacijų, ypač naktimis, keliamas triukšmas. Beje, leistinas garsas nakties metu turi prilygti lapų šlamėjimui. Anot vedėjos, jeigu visi vairuotojai, grįždami vėlai vakare į namus, pagalvotų, jog daugelis žmonių jau ilsisi, problemų būtų kur kas mažiau.

Kuo daugiau tylos

Sanitarijos skyriaus vedėja džiaugiasi, jog rengiant taisykles pavyko įrašyti, kad poilsio bei švenčių dienomis triukšmauti pradėtume vėliau nei įprastai. "Savaitgaliais dauguma nori ilgiau pamiegoti, tad žolę pjauti, medžius genėti, kilimus purtyti, gatves šluoti, prekes krauti galima nuo 10 val. ryto. Smarkus durų trankymas taip pat yra rimties trikdymas, - sako vedėja. – Tiesa, baudų dėl rimties trikdymo ankstesniu laiku, nei nurodyta, dar neteko taikyti."

Pagal priimtas taisykles viešosiose vietose draudžiama naudoti pirotechnikos priemones, išskyrus švenčių dienas bei renginius, kurių metu šios priemonės naudojamos turint nustatyta tvarka išduotą savivaldybės administracijos direktoriaus leidimą. Dėl pirotechnikos priemonių naudojimo kenčia labai daug žmonių, ypač vasarą, nes, anot vedėjos, kur kavinė, ten ir fejerverkai, kurie, paleisti vidurnaktį, pažadina pusę miesto.

Šunų lojimas varo į neviltį

Itin opi kaimynų konfliktų priežastis – gyvūnai. Anot vedėjos, kai individualioje valdoje gyvenantis žmogus nusiperka šunį, dažniausiai jį nuperka visam kvartalui.

"Nereikia pamiršti, kad gyvenate ne vienkiemyje, o mieste, todėl privalote laikytis taisyklių, - tvirtina vedėja. - Teko apsilankyti Švedijoje. Susidarė įspūdis, kad ne tik šeimininkas, bet ir jo šuo svečiui šypsosi. Gyvūnas prisitaiko prie žmogaus. Pas mus ne tik gyvūnai, bet ir jų šeimininkai agresyviai nusiteikę. Rūpindamiesi savo namų saugumu, galbūt geriau įsirenkite signalizaciją arba pasirinkite kitas saugos priemones. Gyvūnai neturi kelti triukšmo ir grėsmės, todėl prieš įsigyjant šunį reikėtų pagalvoti, kad gal geriau nusipirkti kokį nors "gerietį", kad kuo mažiau drumstumėte aplinkinių ramybę. Reikia viską daryti, kad vieni kitiems padėtumėme."

Skiriamos baudos

V. Pelenienė sako, jog sudrausminti triukšmadarius dažniausiai pakanka tik raštiško perspėjimo, tačiau nepripažįstantiems kaimynų teisės į ramybę surašomi administraciniai teisės pažeidimų protokolai, kuriais remiantis administracinė komisija skiria baudas. Sanitarijos skyriaus darbuotojų darbo laikas yra ribotas, tad dėl naktimis keliamo triukšmo tenka kreiptis į policijos pareigūnus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnis: "Viešosios rimties trikdymas" įgalioja policijos pareigūnus užtikrinti ramybę butuose nuo 18 iki 6 valandos, o lauke - visą parą.

"Taisyklėse nėra nustatytų leistinų dienų, kada galima triukšmauti, - sako vedėja, - tačiau ir mums keistokai atrodo, kai protokolą dėl viešosios rimties trikdymo surašo Naujųjų metų naktį." Pirmąkart sutrikdę viešąją rimtį triukšmadariai gali būti įspėti arba nubausti 300 Lt bauda, tačiau tokie pat veiksmai, padaryti antrąkart, užtraukia baudą nuo 300 iki 1000 Lt. 2008 metais administraciniai teisės pažeidimų protokolai buvo surašyti 957 asmenims, iš jų 77 asmenims skirti raštiški įspėjimai, kiti nubausti piniginėmis nuobaudomis. 2009 metais administraciniai teisės pažeidimų protokolai surašyti 253 viešosios rimties pažeidėjams, iš kurių 25 asmenims skirti raštiški įspėjimai.