Osvaldas JOKUBAITIS

Statistiškai su klausos problemomis susiduria apie dešimt procentų žmonių, iš kurių maždaug penktadaliui diagnozuojamas sunkus, trisdešimčiai procentų – vidutinis, kitiems – lengvas klausos sutrikimas. Šie skaičiai linkę didėti, tačiau žmonės, ypač jaunimas, nesistengia rūpintis klausa ar ją gydyti.

Ausinukai ir triukšmas – klausos priešai

Ilgametę patirtį turinti gydytoja otorinoloringologė Rita Tarasevičiūtė teigia, kad vienas didžiausių klausos priešų – triukšmas. Žinoma, labiausiai kenkia stiprus trumpalaikis triukšmas, kuomet garso stiprumas pasiekia 130 decibelų. Šūvio, sprogimo, reaktyvinio lėktuvo garsas toks didelis, kad gali neišlaikyti ir sprogti ausų būgneliai, nepataisomai sužalojami klausos nervų receptoriai, žmogus staigiai apkursta. Tačiau pavojinga ir nuolatinė triukšminga aplinka, kuri klausą "sugraužia" pamažu.

Anot gydytojos, į klausos sutrikimus žmonės reaguoja visai kitaip negu, sakykime, į regėjimo susilpnėjimą. Nueiti pas gydytoją ir prisitaikyti akinius – įprastas dalykas. Dėl klausos pablogėjimo kreiptis į gydytoją delsiama. Iš pradžių žmogus negirdi tik aukštų dažnių, sakykime, nebeskiria smuiko vinguriuojamos melodijos niuansų, tačiau tai netrukdo gyventi, nes žmonių kalba, radijo ir televizijos garsai, kur daugiausia yra žemų ir vidutinių dažnių, girdima neblogai. Paskui ir tie garsai slopsta, todėl kartais toks delsimas kainuoja itin brangiai – klausos netenkama negrįžtamai.

Priežastys – psichologinės

Specialistai tvirtina, kad žmonės vengia prisipažinti turinys klausos sutrikimų, nes aplinkinių reakcija į tai yra neigiama. Daugeliui kurtumas ir jo gydymas siejasi su senelių turėtais gremėzdiškais klausos aparatais.

"Daugelis nustemba pamatę, kokie yra dabartiniai klausos aparatai – maži ir stilingi, kuriuose panaudotos sudėtingiausios technologijos", - sako klausos protezavimo specialistas, "Audiomedika" direktorius Mindaugas Jonaitis.

Klausos aparatų kūrėjai rūpinasi ir technologijomis, ir dizainu. Štai paskutiniųjų pasaulyje gerai žinomos danų firmos "Oticon" klausos aparatų dydis – vos du centimetrai, o galimybės – neįtikėtinos: geba atkurti beveik natūralų garsą, leidžia žmogui gerai orientuotis aplinkoje, nes identifikuoja, iš kur sklinda garsas.

"Girdintiesiems net sunku įsivaizduoti, koks diskomfortas žmogui, kuris negali bendrauti restorane ar kitoje didelėje erdvėje, susirinkime, kur daug žmonių, kur šurmulys, kur bendrauja didelė kompanija. Su dabartiniais moderniais klausos aparatais tai jau nebe problema – jie leidžia žmogui geriau susikoncentruoti į norimus garsus, atmetant pašalinį triukšmą; žmogui nebereikia spėlioti, iš kurios pusės jis pakviečiamas, iš kur sklinda garsas ir pan. O jei dar pridurtume, kad bevielės sistemos, papildomi klausos aparatų priedai žmogui leidžia be vargo naudotis stacionariais ir mobiliaisiais telefonais, klausytis muzikos grotuvo, žiūrėti televizorių, būtų galime sakyti, kad klausos sutrikimų turintys žmonės visuomenėje jau gali jaustis visaverčiais",- įsitikinęs M. Jonaitis.

Įdomu tai, kad klausos aparatų kūrėjai savo produkcijos dizainą kuria atsižvelgdami į modernių ausinukų, MP3 grotuvų ir daugybę kitų populiarių šiuolaikinio gyvenimo atributų dizainą.

Klausos aparatai – ir pagal galimybes

"Klausos aparatų įvairovė – didžiulė, galimybės – irgi, todėl žmonės turėtų labai atidžiai įsigilinti, ką jiems siūlo ir ką jie renkasi. Jeigu žmogus itin aktyvus, jeigu jam reikia daug bendrauti renginiuose, jeigu leidžia finansinės galimybės, jis pasirenka gana brangų ir patį moderniausią aparatą. Tačiau technologijos vystosi taip greitai, kad dar visai neseniai buvę patys moderniausi dalykai tampa prieinami ne vienam. Štai prieš keletą savaičių Lietuvą pasiekė naujausias "Oticon" sukurtas klausos aparatas HIT. Prieš 3-4 metus tokios technologijos buvo diegiamos tik pačiuose brangiausiuose aparatuose, o dabar juos jau įperka daugelis", - sako M. Jonaitis.

Anot jo, svarbu, kad žmogus ieškotų, konsultuotųsi ir surastų sau tinkamiausią variantą, tada problemos, su kuriomis tenka susidurti sutrikus klausai, būtų išsprendžiamos lengviau ir paprasčiau.

Dabartiniai klausos aparatai – vos dviejų centimetrų dydžio, o valdymo pultelio dizainas primena madingus ausinukų aksesuarus.

Eva JAGMINAITĖ

Sena Reabilitacijos centro darbuotojų svajonė šią savaitę išsipildė - centras kvepia neseniai išdžiūvusiais dažais, specialistų darbą palengvins moderni įranga, atidarytas Fizeoterapijos skyrius.

Šiaulių reabilitacijos centre - nauja įranga ir daugiau paslaugų. Autorės nuotr.

Šiaulių miesto reabilitacijos centras dvidešimt metų nesulaukė net kosmetinio remonto. Jo vadovės Irinos Jazdauskaitės-Uščiauskienės iniciatyva buvo paimta daugiau nei pusantro šimto tūkstančio litų paskola. Pastato renovacijai skirta daugiau nei 100 tūkstančių litų, kita dalis - moderniai įrangai įsigyti.

"Per metus klientų atsiranda keliais šimtais daugiau, todėl tobulinti procedūras, įsigyti šiuolaikišką įrangą, teikti Europos Sąjungos lygio paslaugas yra mūsų pagrindinis uždavinys", - sako centro direktorė. Ji džiaugiasi, kad pagaliau centre galima bus taikyti smūginę terapiją. "Tai vienas moderniausių, prieš šešerius metus Šveicarijoje sukurtų aparatų. Šiauliuose greičiausiai pirmieji teiksime šią paslaugą", - teigia direktorė.

Centro vadovė pripažįsta, kad be miesto vadovų geranoriškumo, kitų įmonių pagalbos ir patarimų vargu ar darbai taip sklandžiai būtų vykę. "Supratau, kad svarbiausia, jog laiku jūsų klientais tapo tie, kurie galėjo būti ir rėmėjais. Būtų gerai, kad jūsų paslaugų prireiktų statybos įmonių vadovams, bankininkams, tada toliau klestėsite", - sveikindamas Reabilitacijos centro darbuotojus juokavo miesto meras Genadijus Mikšys.

Į Reabilitacijos centro atidarymą atvyko ir fizioterapinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas prof. hb. dr. Aleksandras Kriščiūnas. Jis išradingai suskirstė šalis į tris grupes: limuzinų (Kanada, Švedija), kur gyvenimo trukmė ilgiausia (80-85 m.), traukinių (Lenkija, Baltijos šalys, 70-75 m.) ir dviračių (Kinija, Tailandas, 60-65 m.). Tiesa, pagal tokį skirstymą Lietuvos vyrai priklausytų dviračių šaliai, mat vidutinė jų gyvenimo trukmė šalyje 65 metai. "Jeigu limuzinų šalyje gyveni, tai sveikai maitiniesi ir be pastebimų ligų gyveni iki 50 metų, o po to dar 30 metų gyveni sirgdamas", - sako profesorius.

Medikas tvirtina, jog svarbu laiku diagnozuoti ligą ir ją gydyti, tačiau didžiausią dėmesį reikėtų skirti reabilitacijai. "Amerikiečiai yra paskaičiavę, kad investuotas doleris į reabilitaciją atsiperka devyniskart", - sako A. Kriščiūnas.