Eglė JANUŠEVIČIENĖ

Šiaulių universiteto dėstytojų, šiauliečių pedagogų bei studentų folkloro ansamblis "Vaiguva" kaip ir kasmet vyksta aplankyti Kristijono Donelaičio kapo. Tikslas – aptvarkyti bažnyčios, kurioje poetas kunigavo, aplinką, padainuoti liaudiškų dainų šalia poeto muziejaus.

Ragainėje iš M. Mažvydo bažnyčios belikusi fasadinė dalis, toliau - prikibdytas bendrabutis.

Kelionei į Mažąją Lietuvą teko pradėti rengtis prieš du mėnesius – vizų į Rusiją tvarkymo reikalai užtrunka. Be to, vizą kaimynai išdavė vos vienai dienai. Teko prisiminti, jog Lietuvos sieną ne visur galima laisvai kirsti. Čia nuolat gaudomi kontrabandininkai ir įtarinėjami niekuo neprasikaltę žmonės. Prie sienos nutįsusios daugiausia "VW Passat" markės automobilių eilės. Jais dažniausiai važiuoja kuro kontrabandininkai. Šių mašinų kuro bakai neįtikėtinai dideli – net šimto litrų talpos.

Vos įvažiavusius į Kaliningrado sritį pasitinka toks pat kraštovaizdis, kaip ir Lietuvoje. Gal šiek tiek apleistas. Daug laukų seniai nedirbami. Sužėlusi ne tik žolė, bet ir krūmynai, medžių jaunuolynai.

Tolminkiemis, kuriame kunigavo būrų dainius Kristijonas Donelaitis, dabar vadinamas rusiškai – Čistyje prudy, pažodžiui verčiant – Švarūs tvenkiniai. Deja, iki tiesos šiam pavadinimui labai toli. Yra kelios didelės balos, labiausiai tinkamos antims turkštis.

Apie senąjį miestelio pavadinimą byloja ant geležinkelio stoties išlikęs vokiškas užrašas. Dar šį tą lietuviško galima rasti tiesiog gatvėse. Pora praeivių puikiai kalbėjo dzūkiškai. Vardijo dar likusius lietuvius. Minėjo, jog jaunimas palieka kaimą ir išvyksta ieškoti skalsesnės duonos.

Atvykęs pilnas autobusas šiauliečių pasipustė dalgius, išsitraukė grėblius ir kibo į darbą. Studentai sugužėjo į medžių paunksmę repetuoti. Netrukus susirinko pulkas vaikų iš aplinkinių didesnių miestelių. Dauguma jų save laiko tikrais lietuviais, tačiau lietuviškai kalbėti moka tik kai kurie jų mokytojai.

K. Donelaičio bažnyčioje vyko kasmetis poeto minėjimas, kuriame dalyvavo ir svečiai iš Lietuvos konsulato Kaliningrade. Po koncerto armonikos garsai visus subūrė šalia muziejaus, vaikai, studentai ir dėstytojai trypė liaudiškus šokius.

Rusišką skurdą sunku vertinti vienpusiškai. Jų algos gerokai mažesnės, o kainos parduotuvėse dažnai didesnės. Pasirinkimas Tolminkiemio ir kitų miestelių parduotuvėse egzotiškas. Viena rūkyta žuvis, šiek tiek duonos, druskos, kibirų, o vaikams – militaristinių žaislų. Tiesa, dar pigių cigarečių. Tačiau jomis patartina nepiktnaudžiauti – per sieną galima vežtis tik du pakelius. Gal ir juokinga, kad nemažai cigarečių pakelių čia išperkama ne rūkyti, o parvežti dovanų. Pamenate cigaretes "Prima"? Dabar jos vadinasi "CCCP". Taip pat galima rasti ir papirosų "Belomor kanal".

Vos įvažiavus į Kaliningrado sritį pasitinka panašus kaip Lietuvoje kraštovaizdis, tik krūmynai labiau sužėlę, daug laukų nedirbama. Autorės nuotr.

Žmonės ten dažnai nedirba dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių. Viena įtikimiausių versijų – rusams žodis "darbas" turi tą pačią šaknį, kaip ir žodis "vergija". Gal dėl to jie nieko patys neaugina, dažniausiai ūkininkauja lietuviškas šaknis turintys gyventojai. Rusai į talką lietuviams visada susirenka. O kaip kitaip išsimaitinsi? Vien degtine gyvas nebūsi.

Grįždami į Lietuvą, užsukome į Gusevą – Gumbinę. Karo didvyrio vardu pavadintas miestas kadaise turėjo labai lietuviškas šaknis. Čia yra ir paminklas K. Donelaičiui. Užsukome ir į K. Donelaičio gimtinę. Arba į tai, kas iš jos liko. Vietoj Lazdynėlių kaimelio dabar ošia ąžuoliukų giraitė. Jos centre – paminklinis akmuo mūsų tautos dainiui.

Jau visai šalia Lietuvos sienos, Ragainėje, aplankėme Martyno Mažvydo bažnyčią. Sukrečiantis vaizdas – fasadinė dalis likusi originali – tikra sena bažnyčia. Toliau tarsi šašas prilipdytas bendrabučio tipo pastatas. Ant bažnyčios yra užrašas, liudijantis, jog čia kunigavo M. Mažvydas. Dėl tikrosios pirmosios lietuviškos knygos autoriaus palaidojimo vietos istorikai iki šiol ginčijasi.

Persikelti per Luizos tiltą Tilžėje (Sovetske) pavyko tik per kelias valandas. Rusų pasieniečiai ilgai kiekvieną keleivį "skenavo" žvilgsniais. Išvykome iš tokios Lietuvos, kurioje gyventi nesinorėtų. Tačiau palikome kažką, ko parsivežti niekaip nepavyks.