Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ

Šiaulių Ch. Frenkelio viloje veikianti paroda "Šiauliai istorijos šaltiniuose", skirta Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui, yra reikšminga šiauliečiams, besidomintiems savo miesto ir krašto istorija. Dviejose vilos salėse eksponuojama 219 dokumentinių šaltinių, pasakojančių apie 773 metų Šiaulių istoriją nuo miesto pavadinimo paminėjimo eiliuotoje Livonijos kronikoje iki XX a. pirmojo sąjūdiečių mitingo Saulės laikrodžio aikštėje.

Pirmą kartą Šiauliai paminėti 1236 m. eiliuotoje Livonijos kronikoje, kuri saugoma Vokietijos Heidelbergo universiteto bibliotekoje.

Fragmentiška Šiaulių istorija glūdi senuose dokumentuose, atvirukuose, fotografijose, miesto planuose iš abiejų tautų Respublikos, carinės Rusijos valdymo ir XX a. laikotarpių.

Dokumentų kopijos eksponuojamos iš Lietuvos Lietuvos valstybės istorijos, centrinio valstybės, literatūros ir meno, Kauno apskrities ir Šiaulių apskrities archyvų, originalai - iš Šiaulių "Aušros" muziejaus rinkinių.

Lietuvos archyvuose ankstyvų dokumentų apie Šiaulių istoriją nėra išlikę. Per 1915 m. gaisrą sudegė bene svarbiausias miesto istorijos šaltinis - Šiaulių karališkasios ekonomijos archyvas. "Aušros" muziejus istorinės medžiagos ieško Lenkijos, Rusijos, Vokietijos archyvuose.

Šiaulių "Aušros" muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Irena Nekrašienė, pristatydama svarbesnius parodos eksponatus, išskyrė vertingiausią rašytinį šaltinį, kuriame pirmą kartą paminėtas Soule (Šiaulių) pavadinimas. Tai eiliuota XV a. Livonijos kronika, kurios originalas saugomas Vokietijos Heidelbergo universiteto bibliotekoje.

Parodoje eksponuojama 1254 m. Žiemgalos žemių dalybų sutarties kopija, gauta iš Latvijos valstybinio istorijos archyvo. Šiame dokumente pirmą kartą minima Šiaulių žemė.

Šiauliečiai gali išvysti Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomą XVII a. vidurio Šiaulių parapinės bažnyčios krikšto metrikų knygą, kuri yra ankstyviausia žinoma bažnyčios metrikų knyga.

"Įdomu tai, jog moterų pavardės joje surašytos tarmiškai: Mikutyčia, Božyčia. Bažnyčios krikšto metrika - svarbus miesto gyventojų istorijos šaltinis", - pabrėžia I. Nekrašienė.

Viena parodos rengėjų Šiaulių "Aušros" muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Irena Nekrašienė sako, kad paroda "Šiauliai istorijos šaltiniuose" pirmą kartą nuosekliai aprėpia reikšmingiausius beveik 800 metų Šiaulių istorijos momentus.

Parodoje lankytojai gali išvysti unikalius Šiaulių miesto savivaldos privilegijų nuorašus. Tai Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto II 1713 m. Šiauliams išduota privilegija dėl Magdeburgo teisės suteikimo ir 1791 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio suteikta savivaldos privilegija su miesto herbu, pagal kurį atkurtas dabartinis miesto herbas.

"Miestui savivaldos privilegija buvo suteikta vėliau nei Joniškiui ar Radviliškiui. 1791 m. suteikta savivaldos privilegija Šiauliai tepasinaudojo kelerius metus. Žlugus abiejų tautų Respublikai, Šiauliai pateko carinės Rusijos valdon", - istorijos faktus primena I. Nekrašienė.

Vedėja sako, kad "Aušros" muziejaus archyvuose saugomas Šiaulių miestui labai reikšmingas unikalus LDK laikus menantis dokumentas. Tai Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero Vazos privilegija, išduota 1653 m. Varšuvoje Pavenčių laikytojai grafienei Kotrynai Denhofovai. Istorinis dokumentas patvirtintas didžiuoju antspaudu ir karaliaus parašu.

"Šis ir kiti dokumentai į "Aušros" muziejų pateko etnografinių ekspedicijų metu, kai vyko dvarų nacionalizacija ir muziejininkai gelbėjo istorinės reikšmės turintį turtą, kad šis nebūtų sunaikintas. Šiaulių apskrities dvarų dokumentai - didelis vertingas rinkinys, laukiantis tyrinėtojų", - sako I. Nekrašienė.

Į parodos atidarymo šventę iš valstybės istorijos archyvų buvo atvežti originalūs dokumentai. Žiūrovai turėjo galimybę pavartyti unikalius eksponatus - Šiaulių žemės teismo knygą, didelio formato nuotraukų su Šiauliais albumą. "Darysime kopijas, nes tokio šaltinio Šiauliams labai reikia. Lietuvos archyvai turi daug mūsų miestui vertingų dokumentų. Juk muziejai ne tik renka eksponatus, bet ir domisi, kas yra archyvuose, kopijuoja juos ir kaupia. Vėliau muziejininkų surinktą medžiagą naudoja Šiaulių universiteto ruošiami istorikai", - sako vedėja.

Parodoje "Šiauliai istorijos šaltiniuose" eksponuojami senieji Šiaulių atvirukai, kurių "Aušros" muziejus turi apie 900. Tai vienintelis būdas išvysti Šiaulių urbanistinę plėtrą carinės Rusijos valdymo laikotarpiu, nes tuo metu fotografija nebuvo tobula ir labai paplitusi.

Iš mažų miestelių gretų Šiauliai išaugo XIX a. pabaigoje, kai Rusijos valdymo metais buvo nutiesti geležinkeliai ir sausumos keliai. Miestas viliojo žydus pramonininkus, todėl netrukus ėmė augti fabrikai. Šiaulių vardą išgarsino Ch. Frenkelio, Rogalinų, Nurokų išvystyta odų pramonė. Dėmesio vertas Vilniaus gatvės gyventojų pranešimų mokesčių inspektoriui dokumentas, kuriame matyti, kiek pastatų turėjo šie verslininkai 1938-1940 metais.

Didelio formato tarpukario fotografijose Šiauliai - jau modernus mūrinis miestas su gražiai sutvarkytu centru. Jis tapo svarbiu ekonomikos ir kultūros židiniu, nusileidusiu tik laikinajai sostinei. Pagal gyventojų skaičių Šiauliai buvo trečias Lietuvos miestas po Kauno ir Klaipėdos.

Gaila, kad kai kuriuos eksponatus lankytojai galėjo išvysti tik parodos atidarymo dieną.		Žuvininkų kaimo byla iš etnografinio muziejaus archyvo, kuris yra nacionalinė vertybė, įtraukta į UNESCO programos "Pasaulio atmintis" Lietuvos nacionalinį registrą. Artūro STAPONKAUS nuotr.

Lankytojai gali išvysti žinomo architekto Karolio Reisono Šiaulių "Aušros" muziejaus bibliotekos rūmų projektą, kuris taip ir nebuvo įgyvendintas. "Tai rodo šiauliečių ambicijas turėti modernias kultūros įstaigas. Muziejus turėjo būti pastatytas Zubovų parke, tačiau pasikeitus miesto burmistrams statybos nutrūko. Aušros alėjoje buvo pastatytas pradinės mokyklos su muziejumi pastatas, kuriame dabar įsikūręs "Aušros" muziejus", - pasakoja pašnekovė.

Dėmesio verta ir specialistams labai įdomi Žuvininkų kaimo byla, kurioje aprašyta tarpukario gyventojų buitis, papročiai. Byla saugoma Šiaulių "Aušros" muziejaus etnografiniame archyve ir yra paskelbta nacionaline vertybe, įtraukta į UNESCO programos "Pasaulio atmintis" Lietuvos nacionalinį registrą.

Parodoje gausu originalių Šiaulių burmistrų, verslininkų firminių raštų. Vertinga registracijos knyga, kurioje 1866 m. surašyti miesto amatininkai.

Urbanistinė, architektūrinė miesto plėtra matyti projektuose, planuose, kurių kopijos eksponuojamos Ch. Frenkelio vilos laiptinėje. Kai kurie miesto planai saugomi Rusijos valstybiniame karo istorijos archyve Maskvoje, istorijos archyve Sankt Peterburge, valstybinėje Prūsijos kultūros paveldo bibliotekoje Berlyne.

"Vargu ar kas nors, eidamas Rūdės gatve, susimąsto, kad XIX a. toje vietoje iš Rėkyvos į Talkšą tekėjo Rūdės upelis, kurio srovės dabar vinguriuoja po žeme, o per gatves buvo nutiesti akmeniniai tiltukai", - šypsosi irena Nekrašienė ir primena, kad šią ekspozicijos dalį lankytojai galės matyti nuolat.