Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ

"Kai manęs paklausia, kiek pinigų esu išleidusi varpeliams, atsakau, kad kolekcija neįkainojama", - sako Šiaulių Ringuvos specialiosios mokyklos mokytoja Danė Dubinienė. Įvairaus dydžio, formų, medžiagų varpeliai iš įvairiausių pasaulio šalių sugulė į lentynas, nutūpė balkone ir virtuvėje. Moteris iki šiol negali įminti tikrosios varpelio paskirties.

"Taip pasveikinamas kiekvienas, peržengęs šių namų slenkstį", - tris kartus paliesdama plaktukėliu varpelį šypsosi Danė Dubinienė.

Kiekvienam - po varpelį

Varpeliais D. Dubinienė susidomėjo prieš dešimt metų. Atostogaudama pajūryje su šeima išvydo varpelius, kurie kažkuo priminė kiekvieną šeimos narį. Močiutei labai tiko varpelis-moteris, nešina gėlėmis, tėtis mėgo žuvį, todėl jis išsirinko varpelį-jūreivį, panašaus ūgio anūkams Eivinui ir Karoliui buvo skirti du berniukai, jauniausiam anūkėliui Dominykui - berniukas, kalbantis telefonu, o Modestai - mergytė. Karvutė tiko mamai, nes iš jos dažniausiai vaikai "melžia" pinigų ledams.

Vėliau mugėse moteris stengdavosi įsigyti kokį nors įdomesnį, nematytą varpelį. Sužinoję apie šį pomėgį, jų ėmė dovanoti draugai. Iš įvairių šalių parvežti varpeliai vis gausino kolekciją, kol ši išaugo iki 655-ių. Dabar beliko 430, nes daug sudužo, daug išdovanota, dalis atsidūrė pas sūnų. Dviejų kambarių moters bute nėra daug vietos tokiai gausiai kolekcijai, tad dauguma varpelių supakuota dėžėse ir guli rūsyje.

"Gali būti, kad ir kita dalis atsidurs pas sūnų, kai jis name įsirengs palėpę. Neberenku jų, ėmiau kolekcionuoti gėles, pagamintas iš natūralių medžiagų. Turiu jau didelę margą puokštę. Tai gėlės iš šiaudų, džiovintų augalų, metalo, skiedrų, stiklo, net dantų krapštukų", - sako D. Dubinienė.

Varpelis - pieningiausiai karvei

Grįžkime prie ankstesnės mokytojos aistros. Kolekcininkė pasikviečia į balkoną, kur sukabinti lietuviški varpeliai. Pravėrus balkono duris pasigirsta lauko varpelių skimbčiojimas. Stebina jų formų ir medžiagų įvairovė. Nerasi nė vieno tokio pat. Lietuviai varpelius kuria iš molio, šiaudų, popieriaus, plastiko, nendrių, siūlų, spalvoto stiklo karoliukų. Net molinis vazonėlis ar lėlė išmoningo amatininko rankose gali tapti varpeliu. Namų ar paukščių forma labiau įprasta akiai, o štai juokdarys, laistytuvas ar šviestuvas, virtęs varpeliu, nustebina.

Pirmieji kolekcijos varpeliai vaizduoja šeimos narius.		Šiuo varpeliu šeimininkė kviečia svečius išgerti kavos ar papietauti.

"Lauko varpeliais susižavėjau vaikščiodama bulvaru. Mane užbūrė jų skleidžiama melodija. Mėgstame praverti balkono duris ar pasėdėti su kavos puodeliu ir klausytis jų skambesio", - atskleidžia pašnekovė.

D. Dubinienė parodo didelį metalinį varpelį, parvežtą iš Šveicarijos. Tokį užkabina pieningiausiai metų karvei. Kiti smulkesni, ant virvelės suverti varpeliai, kabinami Indijos drambliams, o bambuko varpeliai dažni Afrikoje. Varpelius primena net Juodosios jūros kriauklyčių vėrinys.

Muzikiniai praskaidrina nuotaiką

Keliaujame į kitą karaliją, įsikūrusią lentynose. Didelė dalis - iš JAV. Floridos valstijoje mokytoja dirbo keletą metų, gilino žinias, reikalingas darbe. Kai kiti iš viešnagės anapus Atlanto veždavo lauktuvių, šiaulietė, norėdama pradžiuginti anūkus, į lagaminus kraudavo varpelius.

Varpeliai – žmonės...		Varpeliai – paukščiai... Autorės nuotr.

Vienoje lentynoje puikuojasi porceliano ar metalo varpeliai-gėlės, kitoje - vestuviniai, trečioje sutūpę varpeliai-angelai, grojantys įvairiais muzikos instrumentais ar maldai sudėję rankas. "Nemažai varpelių skirti įvairioms nors progoms, jubiliejams. Rinkau ir tokius, ant kurių užrašytas mėnesio pavadinimas. Ypatinga proga dovanoti tinka tyro skambesio krištoliniai varpeliai", - pasakoja D. Dubinienė.

Ko gero, kolekcijos nebūtų galima įsivaizduoti be kalėdinių ar velykinių varpelių. Kartą Kalėdas mokytojai teko sutikti vienai, tad nuotaiką praskaidrino muzikinis varpelis, grojantis "Tylios nakties" melodiją. O kur dar varpeliai-paukščiai, varpeliai-žvėrys ar varpeliai-žmonės... Atskira varpelių grupė skirta įvairioms Amerikos valstijoms ar miestams.

Naudoja ugdomoje veikloje

Mažiausias varpelis - metalinis. Vos nago dydžio. Mieliausias širdžiai - dovanotas 55-ojo gimtadienio proga Šveicarijoje, Alpių Santis kalno viršūnėje.

Mokytojai visada knietėjo sužinoti varpelio prasmę. Ji prisimena, kad Narvydiškių kaime (Biržų raj.), kuriame ji gimė, keliu bėgdami vaikai skambindavo varpeliu, pranešdami apie kokio nors kaimo bendruomenės nario mirtį. Jai pačiai tekdavę ganyti karves, kurioms ant kaklo tabaluodavo skambalėlis. Arkliams ir karvėms būdavo kabinami skirtingo skambesio skambalai, tad į krūmus nuklydusį gyvulį būdavo galima atskirti pagal jo skleidžiamą garsą. Be varpo garso neapsieina ir pamaldos bažnyčioje...

Varpelius mokytoja knaudoja ir dabar. Dirbdama Ringuvos specialiojoje mokykloje su autizmo sindromą turinčiais vaikais, Danė Dubinienė obuolio formos varpeliu, simbolizuojančiu žinias ir mokslą, kiekvieną dieną skelbia veiklos pradžią ir pabaigą.