Ričardas JAKUTIS

Skaičiau, kad Amerikos prezidento B. Obamos žmoną giria, jog geba nebrangiai, bet stilingai apsirengti, kad dizaineriai linksminasi persiūdami senus drabužius, kad populiarėja knygos ir straipsniai apie tai, kaip pigiai nusipirkti, kaip taupyti ir gerai atrodyti. Sovietmečiu buvo ištisinė nesibaigianti krizė, todėl suktis mokame neblogai. Tiesa, turime ir kompleksų bei ambicijų atrodyti "ne prasčiau". Nesakysi, kad neturime skonio, nes dar sovietiniais laikais užsienio svečiai stebėdavosi, kokios stilingos yra lietuvės moterys. Visa tai – iš nieko, sakydavome. Dabar krizė vėl atgaivino žodį "pigiau". Bet "pigiau" nereiškia, kad "blogiau". Kalbėti reikia ne apie prekiųs ženklus, o apie tai, kad stiliaus už jokius pinigus nenusipirksi. Nors kai dar praėjusiais ir užpraėjusiais metais mūsų pajamos augo sparčiau negu išlaidos, vėl pradėti taupyti nėra lengva.

Žodis "ekonomika" kilęs iš graikų kalbos: "oikos" – būstas, ūkis, "nomos" – valdymo, tvarkymo menas. Jo kilmė pirmiausia susijusi su šeimos ūkio tvarkymo menu. Šeimos ūkis – tai ne tik daržas ir galvijai, bet ir bendros pajamos, išlaidos, poreikiai, išreikšti išleidžiamais litais, ir galimybės, išreikštos uždirbamais litais. SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad kiekvienas, kuris gauna pajamų ir planuoja išlaidas, jau yra ekonomistas, nors ir be ekonominio ar buhalterinio išsilavinimo.

Statistiškai daugiausia lietuviai išleidžia maistui. Vidutiniškai šeimos išlaidos maistui Lietuvoje sudaro 40 proc. išlaidų. Išsivysčiusiose šalyse išlaidos maistui neviršija 13–15 proc. šeimos biudžeto. Būstui išlaikyti lietuviams reikia 25 proc. šeimos biudžeto (kaime mažiau, bet vidurkis yra toks). Transportui mes panaudojame 10, drabužiams, avalynei – 8, sveikatos priežiūrai – 5,5, laisvalaikiui – irgi 5,5 proc. savo pajamų. Šiose kategorijose Vakarų pasaulyje išlaidos būstui išlaikyti tokios pat, o visur kitur vakariečiai išleidžia daugiau, pavyzdžiui, laisvalaikiui jie skiria net dvigubai daugiau – 11 proc.

40 proc. lietuvių labiau patinka leisti pinigus nei taupyti. Tai būdinga ir rusams, indams, kinams. "Jei gavęs atlyginimą pasijunti turtingu - niekada nebūsi turtingas", - verta dėmesio mintis. Svarbiausia gavus atlyginimą neužsukti į jokią parduotuvę. Lietuvoje pigiausias miestas – Tauragė. Čia ir komunalinės paslaugos, ir transportas pigiausi šalyje. Šiauliai – tarp brangiausiųjų.

Ar verta taupyti? Vien taupydamas turtingu netapsi, bet netaupydamas tikrai turtingu netapsi. Tai ką daryti? Mokytis taupyti. Paversti taupymą maloniu užsiėmimu. Įsivaizduokite, kaip atrodysite su naujais drabužiais, kuriuos įsigysite iš santaupų, arba kaip ilsėsitės išsvajotame kurorte. Taupyti reikia linksmai, su tam tikru azartu ir žaismingai, lyg tai būtų kažkoks naujas žaidimas. Pirmiausia paklauskite savęs, prieš išrikiuodami prekes prie prekybos centro kasos - ar tikrai man (mums) viso šito reikia? Kitas klausimas - kada taupyti? Atsakymas – dabar. Kiek taupyti? Vienas seniausių patarimų, tebeaktualių dabar - taupyti dešimt procentų nuo gaunamų pajamų. Būtent dešimt procentų, nes tai nesukels jūsų įprasto gyvenimo esminių pokyčių ar diskomforto. Kada nebereikia taupyti? Kai norite bankrutuoti. Jeigu jums atrodo, kad turite per daug pinigų, nenorite niekam palikti palikimo, nebetaupykite ir bankrotas tikrai ateis. "Arba aš perku labai gerą ir labai brangų daiktą, arba aš taupau!" - populiarus šūkis Vokietijoje.

Apie pinigus žinomi du mitai. Pirmasis mitas susijęs su daugelį žmonių pavergiančia iliuzija, kad daugiau pinigų būtinai suteiks daugiau pasitenkinimo. Posakis "Laimė - ne pinigai, bet jų kiekis" išreiškia vieną pavojingiausių mitų apie pinigus. Būtent šis mitas visas žmonių pastangas verčia siekti neįgyvendinamų finansinių tikslų ir nuolat kentėti, nes jie nepasiekiami. Antrasis mitas – teigimas, jog pinigai yra blogis. Rastume nemažai knygų, kuriose nagrinėjamas būtent toks požiūris į pinigus. Ne vienas didžiųjų mąstytojų ironizavo, kad panieka pinigams sutinkama neretai, ypač juos niekina tie, kurie jų neturi. Pinigai - tai šeštasis pojūtis, be kurio nepajusite kitų penkių. Sveikas protas ir logika sako, kad pinigų nereikia nei garbinti, nei niekinti. Visuomeninio gyvenimo sąlygomis jie yra reikalingi.

Skaičiau apie vieną anglę, kuri su draugais susilažino išgyvensianti išleisdama tik vieną svarą per dieną. Eksperimentas turėjo išlygą - į leistiną 365 svarų sumą per metus neįėjo mokesčiai už buto nuomą ir komunalines paslaugas. Kitoms išlaidoms - kelionei į darbą, maistui, drabužiams ir pramogoms turėjo užtekti svaro per dieną. Draugai bandė ją sustabdyti, manė, kad ji išprotėjo. Moteris teigė, kad jos gyvenimas nepablogėjo. Tiesa, ji buvo priversta pamiršti vakarus baruose, bet rado kitų pasilinksminimo būdų. Ji vaikščiodavo į parodų atidarymus, knygų pristatymus, nemokamus koncertus ir kitus renginius. Su draugais susitikdavo ne kavinukėje, o parke. Į darbą ir visur kitur nuvykdavo dviračiu - sveikiausia transporto priemone. Ji negalėjo leisti sau naudotis mobiliuoju telefonu, tad pas draugus nueidavo pėsčiomis arba vėlgi naudojosi dviračiu. Sveikas gyvenimo būdas nesukėlė jokių ligų, tad lankytis pas gydytoją ar pirkti vaistų nereikėjo. Lažybas moteris laimėjo.

Panaši akcija vyksta ir Kinijoje. Per 100 tūkst. kinų užsiregistravo dalyvauti šalyje surengtame taupumo eksperimente, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar įmanoma išgyventi per savaitę išleidžiant vos 100 juanių (apie 30 Lt). Eksperimento sumanytojo 24-erių metų kino Hao Vang'o teigimu, šia akcija siekiama įtikinti šalies gyventojus pasirinkti taupesnį gyvenimo būdą. Eksperimento rengėjams pavyko rasti rėmėjų, kurie solidžius piniginius prizus skirs įveikusiems taupumo užduotis. Turtingų miestų - Pekino ar Šanchajaus - tarnautojai liovėsi pirkę garsių vakarietiškų gamintojų prekes ir ėmė naudoti tradicinius pigius kiniškus gaminius. "Aš taupau pinigus, kuriuos išleisdavau transportui ir maistui. Anksčiau dažnai samdydavau taksi, o dabar važinėju dviračiu", - aprašo savo gyvenimo permainas vienas iš eksperimento dalyvių. Eksperimentui įsibėgėjus, rengėjai teigia pastebintys netgi pokyčių bohemos įpročiuose. Išrankiausios Šanchajaus merginos ėmė palaikyti savo tėvynainius pramonės gamintojus ir naudojasi išskirtinai tik kinų gamybos parfumerija bei kremu. Vis dėlto susidoroti su eksperimento iškeltais uždaviniais, skirtingai nei anksčiau aprašytai anglei, kol kas pavyksta vos 20 proc. programos dalyvių. Akcijos sąlygos pasirodė sunkiai pakeliamos net pačiam eksperimento įkvėpėjui, kuriam už minėtą pinigų sumą pavyko ištverti vos savaitę.

Britų spauda skelbia, kad Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II, vis labiau įsismarkaujant finansų krizei, ragina savo šeimos narius būti labai taupius. Elžbieta II sakė itin didelį dėmesį skirsianti tam, kad Karališkieji rūmai kuo mažiau išlaidautų. Bus atsisakyta pirkti bet kokius naujus daiktus. Kol šaliai gresia recesija, kukliau turės gyventi ir abu jaunieji princai. Karalienės nuomone, jie turėtų atsisakyti dalyvauti įvairiuose vakarėliuose. Elžbieta II ir pati žada rodyti deramą pavyzdį - vizitams nebeperka naujų suknelių, o derina senas. Bekingemo rūmų atstovas pabrėžia, kad karalienė ir kiti Karališkųjų rūmų nariai tokiu savo elgesiu nori parodyti solidarumą tautai. Ką pagalvojote? O, kad mūsų valdžia šitaip elgtųsi!

Pinigais aptekusių ir kairėn dešinėn juos švaistančių turtuolių įvaizdis – tik rinkodaros triukas, skatinantis paprastus žmogelius rinktis prabangos prekes (čia nekalbu apie momentinius milijonierius). Kuo daugiau pinigų išleisi, tuo arčiau milijonierių pasijusi? O tikrieji turtuoliai yra taupūs. Gyvena iš pastovių pajamų, kruopščiai planuoja biudžetą, o savo finansinę sėkmę matuoja ne pajamomis, o nuosavybe. Milijonierių žmonos? Pasirodo, jos dar taupesnės. Kartais iki šykštumo. Rinkdamas šiam tekstui medžiagą, užtikau daug įdomių faktų. Pasirodo, pusė milijonierių niekada gyvenime nemokėjo daugiau nei 399 dolerius už kostiumą, 140 dolerių už batų porą, 235 dolerius už rankinį laikrodį. 10 proc. visų milijonierių niekada sau neleido nusipirkti kostiumo, kainuojančio daugiau nei 195 doleriai. 50 proc. milijonierių už savo paskutinę mašiną nemokėjo daugiau nei 24 800 dolerių. Dauguma jų vairuoja toli gražu ne prestižines mašinas, o daugiau nei trečdalis jaučia potraukį naudotoms transporto priemonėms. Klasikiniai milijonieriai retai perka naujų baldų, verčiau restauruoja senuosius. Jie niekada neužsisakinėja prekių telefonu, atiduoda taisyti batus, naudojasi nuolaidų kuponais, nepirkinėja menkniekių, o investuoja į stambius ir vertingus pirkinius. Kitaip tariant, gyvena prasčiau, nei jiems leistų galimybės. Pavyzdžiui, garsusis milijardierius Donald'as Trump'as nesilanko kirpykloje. Jį kerpa žmona Melanija. Jam atrodo nenormalu kaskart už tokią smulkmeną mokėti po 8 dolerius. Princas Čarlzas turi specialų krapštuką, kuriuo iš dantų pastos tūtelės iškrapšto pastos likučius. Tiesa, toks taupumas bent man atrodo šiek tiek perdėtas. Man artimesni žmonės, kurie dantų pastą iš tūtelės spaudžia kaip papuola, o įtartini tie, kurie tai daro kruopščiai, po milimetrą nuo galo, tą ištuštėjusį galą net užlenkdami. Pagalvojau, jog pirmaisiais įmanoma pasitikėti, o antrieji gali išduoti ir tave, ir tėvynę. Bet tokie pamąstymai nebedera taupumo temai. Kaip ir bičiulio teiginys, jog taupyk netaupęs, valdžia vis tiek visus tavo pinigus atims. Tačiau tai juk nereiškia, kad visiškai nereikia galvoti apie ateitį.

Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ

Pasaulinę kultūros dieną Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyrius paminėjo kaip dera - surengė garsios Lietuvos aktorės Reginos Varnaitės autorinį vakarą "Laimė būti kartu". Aktorę lydėjo jaunesnioji dukra Aušra Eidukaitytė, atstojusi mamos partnerius ištraukose iš žinomų spektaklių, rodytų ir Šiaulių dramos teatre. Dukra pasakojo ir apie mamos aktorinį kelią.

Paklausta, iš kur semiasi tiek energijos, taip puikiai atsimena tekstus, Regina Varnaitė nedvejodama atsako: "Nerūkiau, negėriau, Dievas davė gyvybingumą ir gerus genus paveldėjau. Vaikystėje norėjau būti aktore. Vis kviesdavau tėvus, kad šie pažiūrėtų, kaip sakau eilėraštį ar vaidinu. Nei dukros, nei anūkai aktoriaus kelio nepasirinko, bet mano trimetė proanūkė vis kviečia: "Mosiute, ateik paziurėti." Ką gali žinoti..." Artūro STAPONKAUS nuotr.

Prikalbino iš trečio karto

Rėkyvos skyriaus vedėja Olga Osetrova atvykti į Rėkyvą Reginą Varnaitę kalbino ilgai. Pavyko tik iš trečio karto. Stabdo patirtas širdies infarktas ir amžius - gegužės 18-ąją komedijos karalienė minės 82-ąjį gimtadienį. Tačiau vaidybai metų kraitis nekliudo. Atvirkščiai, ant scenos ji puikiai įkūnija savo personažus, atsimena tekstus, įsijaučia į vaidmenį, atiduodama visą save. Išvysti aktorės pasirodymo atvyko ne tik rėkyviškiai. Salėje juoku netvėrė ir maži, ir dideli. Komiškus vaidmenis pakeitus rimtam, aktorės vaidyba išspaudė ir ašarų.

Daug metų Regina Varnaitė susitikti su žmonėmis važiuodavusi su vyru - aktoriumi Vytautu Eidukaičiu. Po jo mirties ją ėmė lydėti jaunesnioji dukra Aušra Eidukaitytė. Vaikystėje ji su vyresnėle seseria Vyta daug laiko praleisdavo mamos grimo kambaryje, su tėvais per teatro gastroles apkeliavo Lietuvą net kelis kartus. Dukterys padėdavusios tėvams mokytis naujos rolės teksto, atsakydamos už jų partnerius.

R. Varnaitė iki šiol vaidina vieninteliame spektaklyje - jau 57-ąjį sezoną kultine tapusioje Keturakio komedijoje "Amerika pirtyje". Kadangi Kauno dramos teatras antrus metus remontuojamas, aktoriai kviečiami vaidinti kitur. Šį sezoną Alytaus dramos teatre jau įvyko penki spektakliai "Amerika pirtyje".

Režisierius Valdas Lencevičius, 1974 m. režisuodamas šią komediją, norėjo, kad ji primintų kluono teatrą. R. Varnaitei teko vaidinti Bekampienę, kurios tekstą ši sumanė kudakuoti lyg višta. Kritikai vaidmenį įvertino puikiai, nes Bekampienė spektakliui suteikė ritmo, o sukurta nuotaika priminė kaimo kiemą.

Kūrė vaidmenis R. Varnaitei

Kartais R. Varnaitei nereikia nieko sakyti, užtenka skarelę patvarkyti ar atsiklaupti, ir žiūrovai leipsta juokais. "Tai mano prigimtis, balsas, temperamentas, mano jėga", - sako R. Varnaitė. Ji bendrauja su žiūrovu, sėdinčiu net paskutinėje eilėje, stengiasi, kad kiekvienas būtų pagautas, patrauktas, ir jai tai pavyksta.

"Žiūrovai savo atsiliepimuose apie Reginą Varnaitę rašė, kad ji vaidina taip, kad atrodo, jog net nevaidina. Rašytojas Antanas Vienuolis prisiminimuose pastebėjo, kad kai į sceną išeina R. Varnaitė, atrodo, kad kiekvienas jos pirštelis vaidina, o juokas ima nežinia dėl ko. Lyg kokia nors paslaptis būtų", - pasakoja dukra Aušra, būsima teologijos mokslų daktarė.

R. Varnaitės aktoriniame gyvenime svarbų vaidmenį suvaidino dramaturgas Kazys Saja. Jo sukurtose pjesėse aktorė vaidino tris kartus: vienuolę "Mamutų medžioklėje", Smilgienę "Dilgėlių šilke" ir Izoldą "Šventežeryje". Rašydamas pastarąjį, K. Saja galvojo būtent apie R. Varnaitę - tragikomiška Izoldos rolė buvo skirta jai. Šis spektaklis gyvavo 32 metus iki 2002 m. ir buvo parodytas per 800 kartų. Šis Jono Jurašo režisuotas spektaklis turėjo ir politinę potekstę. Dailininkės Janinos Malinauskaitės dekoracijos stovėjo ant Lietuvos žemėlapio formos pievos, kuri buvo mindoma parodant, kaip buvo naikinama Lietuva, pirmame veiksme pievoje žydėjo daug gėlių, stovėjo keli gandrai, trečiajame - ir vienų, ir kitų sumažėjo.

Svarbiausia - žiūrovas

R. Varnaitė teatre yra sukūrusi per šimtą vaidmenų. Be jau minėtos Bekampienės "Amerika pirtyje", ji vaidino davatką Uršulę "Baltaragio malūne" ir filme "Velnio nuotaka", piršlę Fioklą "Vedybose", Bebenę "Siuvėjų dienose Silmačiuose".

Paklausta, kokius vaidmenis sunkiau kurti - komiškus ar tragiškus, aktorė sako, kad nėra skirtumo. Net epizodinį vaidmenį ji vaidindavusi iš širdies. "Rimtų vaidmenų man neduodavo dėl ilgos nosies", - pajuokauja. "Nesakykite. Dar ne tokiomis nosimis Džiuljetos vaidina. Mažiau išvaizdus aktorius tragiškus ir rimtus vaidmenis gauna", - įsiterpė duktė Aušra.

Įdomu tai, kad aktorė savo karjeros pradžioje, būdama 24 metų, vaidino senutę Galčichą ("Be kaltės kaltieji"), o štai būdama 75-erių suvaidino septyniolikmetę Beatričę ("Meilė, velnias ir džiazas"). Prie šių tragiškų vaidmenų galima dar būtų pridurti Vini rolę ("Laimingos dienos") bei itin aktorei brangų Antosės vaidmenį E. Mikulėnaitės pjesėje "Visada tas pats". Ji vaidino drauge su vyru, įkūnijusiu Motiejų, kuris spektaklio pabaigoje miršta. Tai tikra nuoširdumu trykštanti dviejų žmonių gyvenimo istorija apie meilę, ištikimybę, tėvų ir vaikų santykius.

"Be žiūrovų aktoriaus menas yra beprasmis. Gausi publika aktoriui yra geriausias įvertinimas", - sakė Regina Varnaitė.