Ričardas JAKUTIS

Ar pastebite, kad krizių metu viešojoje erdvėje atgyja pranašai? Taip jau yra, kad kai žmogus laimingas ir jam sekasi, pranašų jam nelabai reikia, bėdų užspaustas panorsta sužinoti, kaip ten toliau bus. XXI amžius, o žmonės vis dar tiki įvairiausiais ženklais, prietarais, amuletais, talismanais... Kodėl taip yra? Sako, žmogaus smegenys stengiasi suvokti įvykių esmę, o kai priežastis neaiški, išgalvoja įvairiausių keistų paaiškinimų. Galima įžvelgti savotišką logiką: prietarai galbūt verčia žmones būti atsargesnius, geriau apgalvoti savo veiksmus, ramiau reaguoti į galimą nesėkmę ir gintis nuo streso. Be to, laikantis prietarų iš dalies galima susisteminti gyvenimą. Pasirodo, kad prietaringi žmonės gyvena ilgiau. Skaičiau, kad, anot britų mokslininkų, daugiausia ilgaamžių gyvena Velse ir Škotijoje, tai yra ten, kur daugiausia prietaringų žmonių.

O štai grupė Herdfordšyro universiteto mokslininkų nusprendė išsiaiškinti, kaip "veikia" amuletai ir talismanai. Eksperimento dalyviai gavo po Viktorijos laikų pensą (manoma, kad ši moneta neša sėkmę ir padeda didinti turtą). Mėnesį savanoriai fiksavo, kaip jiems sekasi. Pasirodo, 30 proc. dalyvių pasijuto daug ramesni ir tvirtesni. Šie žmonės pajuto, kad jiems ėmė sektis kur kas labiau nei tuomet, kai dar neturėjo talismano. Nors, mano galva, procentas nėra didelis. Tiesa, 70 proc. nėra ko skųstis, jeigu padėtis nepasikeitusi ir blogiau nepasidarė.

Kad pavyktų ką nors teisingai pasakyti apie klientą, prieš pradėdami būrimo seansą pranašai stengiasi iš jo išpešti kuo daugiau informacijos. Tad dažniausiai iš pranašautojų išgirstos prognozės tokios pat konkrečios kaip Ilfo ir Petrovo lozungai: "Daugiau dėmesio įvairiems klausimams!" ar "Teisingų sprendimų priėmimo metas"... Pavyzdžiui, prognozė, kad antroje dienos pusėje būsite labiau pavargęs. O ko vertas teiginys, kad kovą tinkamas laikas priimti teisingus sprendimus, o balandžio vidury reikėtų pataupyti? Kaip galima patvirtinti ar paneigti tokį teiginį? Sakykim, paklausei patarimo ir priėmei teisingą sprendimą. Tada galėsi visiems pasakoti apie fantastišką, visą teisybę pasakantį pranašą, o šis - pasidėti sau pliusą - juk pranašystė išsipildė! Viena žurnalistė pasakojo, kad būrėja nusprendė, jog jos Zodiako ženklas – Liūtas. Pasiteiravus, kodėl jai taip atrodo, paaiškėjo, jog tik dėl to, kad jos plaukai ilgi ir pūsti, esą labai primena liūto karčius. O štai, pavyzdžiui, dėl būsimojo prezidento būrėjas Leopoldas Malinauskas, pas kurį važinėja net Vokietijos televizija, atsakinėja, kad greta pagrindinės kandidatės į prezidentus mato tik kažkokį neaiškų šešėlį. Logiška. Pranašystėse apie prezidento rinkimus neatsilieka ir būrėja Vaiva Budraitytė: "Tai turėtų būti naujas žmogus. Naujas žmogus šioje srityje. Dar nekandidatavęs. Iš tikrųjų Lietuva šįkart pasirinks labai teisingai. Ir tas žmogus padės išspręsti daugelį problemų. Tai bus žmogus, kuris Lietuvai atneš labai daug naudos." Tiesa, ši būrėja iki rudens pranašauja vieno įžymaus politiko mirtį. Jei kas nors iš tokių mirs, būrėjai, aišku, pasiseks. Nemirs – ir ačiū Dievui! O jei dėl būsimųjų prezidento rinkimų, tai visi vienbalsiai pranašauja sėkmę moteriai. Keista, jei būtų kitaip. Pranašams šįkart pritaria ir visi nesigiriantys pranašų galiomis. Štai vienas bičiulis sako, jog šiemet prognozuoti lengva, nes diduma kandidatų, jo nuomone, vaikystėje iškrito iš medžio. "Reikėjo ir tau kandidatuoti", - sakau jam. "Kad ir aš vaikystėje iškritau iš medžio", - sako jis. "Kas čia tokio, jei, anot tavęs, daug kandidatų iškrito", - tęsiu. "Skirtumas yra, nes aš žinau, kad esu iškritęs, o jie – nežino", - baigia diskusiją bičiulis. Tiesa, daugumą tų iškritusių iš medžio atsijojo rinkėjai, nepasirašinėję už tokius kandidatus. Nors kažko tikėtis nevertėtų, kai valstybę valdo pabėgę nuo taksistų. Juk jei man tektų prognozuoti, sakyčiau, kad jei mūsų krašte prezidento išvis nebūtų, tai niekas jo ir nepasigestų.

Mūsų kasdienybė neatsiejama nuo lietuviškos televizijos, nes pastarąją nuolat junti nugirstų pokalbių nuotrupose (parduotuvėje, darbe, viešajame transporte nuolat pasikartoja klausimas: "Ar žiūrėjai vakar?"). Negalime valgyti neįsijungę televizoriaus, grįžę namo bemat griebiame distancinio valdymo pultelį. Užklysti į kavinę, o ten darbuotojos negalinčios atitraukti akių nuo palubėje pakabinto televizoriaus. Ypač laukiamos laidos su pranašais. Televizijoms savų pranašų jau nebeužtenka - jų ieško Latvijoje, Estijoje, Maskvoje.

Būrėjai ir astrologai - palyginti neblogi psichologai ir fizionomistai. Juk tavo gyvenimas matyti iš veido, raukšlių, gestų, kalbos manieros. Maža to, tos pranašystės dažniausiai būna miglotos bei dviprasmės. Pavyzdžiui, ko vertas pažadas: "Gyvenime dar gali sutikti didžiąją gyvenimo meilę." Bet gali ir nesutikti, ar ne? Lygiai tiek pat vertas būrėjų įspėjimas: "Saugokis svarbaus žmogaus iš valdiškų namų." Pavyzdžiui, mokesčių inspektoriaus ar gydytojo-žudiko...

Nežinau nė vieno astrologo, kurio prognozės būtų tikslios: net tų, garsiųjų, žinomų visame pasaulyje, "tikslumas", skaičiau, - ne daugiau kaip 4 proc. Žinoma, pasitaiko sutapimų. Arba - universalių prognozių. Štai tavęs klausia, ar praėjusių metų rudenį išgyvenai kokią nors krizę. Ruduo - ilgokas periodas, ir kiekvienas, gerai po jį pasikapstęs, atras kokią nors negandą. Štai tau ir tiksli pranašystė, beje, didinanti pasitikėjimą astrologu. Po kelių tokių sutapimų nori nenori pradedi tikėti jo žodžiais - suveikia saviįtaiga!

O apie tai, kaip išbristi iš krizės, patiko girdėta vaikų nuomonė: "Ar negali visi verslininkai susitarti ir sumažinti kainų, kad žmonės galėtų viską nusipirkti, ko jiems trūksta? Degalinių savininkai sumažintų kainas - visi galėtų sau daugiau benzino nusipirkti." Suaugusieji atsako: "Betgi tada ta degalinė bankrutuotų." Vaikai: "Ne. Juk tada tas degalinės savininkas galėtų nueiti į parduotuvę nusipirkti sau maisto, juk parduotuvės savininkas irgi būtų sumažinęs kainas. Visiems žmonėms užtektų pinigų viskam - jie galėtų nusipirkti to, ko jiems reikia, ko reikia jų šeimai."

Kiekvieni metai turi savus laimingus skaičius. Šiais metais tai – 9. Devyni mėnesiai – naujos žmogaus gyvybės šiame pasaulyje laukimas. Sakoma: "Iki devinto prakaito", "Devynios galybės", "Barbė devyndarbė"... Prisiminiau dainą "Devynias upes perplaukė, dešimtoj skendo". Net valgių ant Kūčių stalo anksčiau buvo devyni, tik vėliau atsirado dvylika. Dar yra "Trejos devynerios"... Ir dar daug kur devynetų galime užtikti. Ne tik 2009 metų 9 mėnesio 9 dieną bus galima tuoktis, bet ir 9 valandą ryto.

Devynetas – laimingas skaičius. Krizė devintiesiems metams nelabai ir tiktų. Bet ką darysi. Vieni astrologai pasaulinės finansinės krizės pabaigą prognozuoja 2009 metų rudens pabaigoje, kiti - 2010, dar kiti - 2012 metais. Kad krizė truks iki šių metų spalio, sako astrologė ir majų kalendoriaus specialistė Natalija Jefremova. Anot jos, dabar Žemė pereina į naują vibracijos srautą: mūsų planetos magnetinės vibracijos laukas keičia savo dažnį - nuo 7-8 hercų jis išauga iki 13, keičiasi ir Žemės ašių padėtis. Daug kas tiki Vangos pranašystėmis, kuri per 2008 metų JAV prezidento rinkimus įvardijo "juodo" žmogaus pergalę, deja, apie krizę ji daug nekalba. O štai garsus rusų astrologas Pavelas Globa pareiškė, kad krizė baigsis 2020 metų gruodžio 21 dieną. Anot astrologo, tik po šios datos prasidės ekonomikos augimas. Astrologas pateikia ir šiek tiek detalesnę prognozę Rusijai. Anot jo, sunkiausi bus 2012, 2014 ir 2016–2018 metai. Šie metai, anot astrologo, bus sunkiausi visam pasauliui. Savo tinklalapyje globa.ru astrologas teigia išpranašavęs tokius dalykus kaip Sovietų Sąjungos griūtis, Boriso Jelcino pasitraukimas iš valdžios ir Vladimiro Putino atėjimas, rugsėjo 11-osios išpuoliai ir daugybę kitų.

Krizės metais norisi išgirsti džiuginančių pranašysčių, deja, jei Hemingvėjus būtų paklausęs: "Kam skamba auksas?" - atsakymas būtų: "Tik ne tau"... Bankai skolina skėtį, kai šviečia saulė, ir atima jį, kai lyja. Kiek krizė turi serijų? Ar ji tęsis tiek, kiek "Nekviesta meilė"? O juk aišku, kad negalima du kartus atidarius piniginę rasti tą pačią pinigų sumą, nors pergyventi pernelyg nereikėtų ir krizės metu kreipinį "ponas" pakeisti į "krizponis". Krizė blogiausia žvaigždėms. Pas jas ji prasideda tada, kai kitokių nebelieka – tik žvaigždės. Nors paprasčiausias patarimas būtų – neik tais keliais, kuriais vaikšto krizė, ir jos nesutiksi. O bristi iš krizės pradėsime, kai suprasime pagrindinį ekonomikos pakilimo dėsnį: "Tai, ką gali padaryti kinas – gali ir lietuvis." Juk paprasčiausiai yra pasakęs Jonas Strielkūnas: "Kur besutiksiu krizę – einu namo!"

Tikiu, viskas grįš į savo vėžes. Neseniai pradedančioji kirpėja nesuprasdavo, jei jai siūlomas atlyginimas būdavo mažesnis nei pradedančiojo gydytojo. Krovikas prekybos centre piktindavosi, kad jo vaikų mokytoja uždirba daugiau. Aplaidžiai savo darbą atliekantis dažytojas ar mūrininkas kėlė save į padanges, darbo nesutikdavo atlikti net už 5000 Lt/mėn. Susidarė įspūdis, kad tvarka nuo šiol pasikeitė ir kad dabar orkestrui diriguos ne inteligentiškas užsakovas, o pagiriotas dažytojas... Ir staiga, kaip perkūnas iš giedro dangaus - krizė! Krovėjų, dažytojų ir mūrininkų valdžia pasibaigia ir jie stebėtinai greitai vėl tampa mielais bei paslaugiais žmonėmis. Visai kaip M. Bulgakovo "Šuns širdyje". Kai tik Šarikovą atvertė į šunį, jis ir vėl tapo mielas ir nuolankus padarėlis. Smarkuoliai dabar jau dirba daugmaž padoriai - suprantama, iš baimės likti be pragyvenimo šaltinio.

O jei apie pranašus, tai ar kas nors gali žinoti ir atspėti žmonių gyvenimus? Kad ir praėjusių metų istorija. Kuris Rinau - Inga ar Michaelis - teisus? Šioje istorijoje labiausiai kenčia mažoji Luisa. O gal ir ne? Televizija parodė, kaip gražiai ji su tėčiu Rygos viešbutyje žaidė slėpynių. Šeimos realybę gali žinoti tik pati šeima.

Vis prisimenu vieną šmaikščią istoriją. Išeina linksma moteriškė iš savo laiptinės. Susitinka kaimynę.

- Kodėl tokia linksma? – klausia jos kaimynė, pripratusi draugę matyti liūdną.

- Paskambinau į būrimo saloną ir man išpranašavo, jog greitai ištekėsiu.

- Nebus to, - sako jai kaimynė.

- Kaip nebus? – stebisi laimingoji, - man juk išpranašavo!

- Būrėja tavęs nematė, o aš matau...

Oksana LAURUTYTĖ

Balandžio 3 dieną Vilniuje, Lietuvos kalinių globos draugijos reabilitacijos centre, buvo apdovanoti kūrybinio konkurso žurnalistams "Bausti negalima pasigailėti - 2008" laureatai. Televizijos ir radijo kategorijoje trečią vietą pelnė Šiaulių regiono televizijos "S plius" kūrybinė grupė – Mindaugas Bajarūnas, Justinas Visockas ir Aida Brašiškienė.

"S plius" televizijos vaizdo bei garso režisierė Aida Brašiškienė už kūrybiškumą konkursuose apdovanojama nebe pirmą kartą.

Nežinojo, kad dalyvauja konkurse

Šiaulių regiono televizijos "S plius" žinių tarnybos žurnalistas ir operatorius J. Visockas, vaizdo bei garso režisierė A. Brašiškienė ir "S plius" dabar jau nebedirbantis žurnalistas M. Bajarūnas apdovanojimo sulaukė už publicistinei laidai "Provincija" parengtą reportažą apie žemiškus stebuklus - apie tai, kaip žmogus gali pakilti iš gyvenimo dugno, kai viltis jau visiškai prarasta. Laidos rengėjai reportaže įrodė, kad stebuklai vyksta ne vien Dievui padedant, bet ir žmogaus begaline tikėjimo galia.

Temą laidai "Provincija" surado M. Bajarūnas. Vieną savaitgalį su kolega J. Visocku jie nuvyko į Butkiškes, Kelmės rajono vienkiemį, kur prieglaudą randa gyvenimo prasmės netekusieji bei į alkoholio liūną įklimpusieji žmonės. Čia beviltiškais laikomi žmonės pasikeičia ir įgyja dvasinių jėgų gyventi. Maždaug prieš pusantrų metų vienkiemio sodybą įsigijo du keistuoliai idealistai - Remigijus ir Žanas. Likimas juos suvienijo siekti bendro tikslo - padėti tiems, kurie atsidūrė duobėje, visuomenėje nerado supratimo, pagalbos. Vienkiemio šeimininkai padeda žmonėms atsistoti ant kojų ir iš naujo pradėti savarankišką gyvenimą.

"S plius" kolektyvo įvertinimas - puiki dovana visiems televizijos darbuotojams, nes laida "Provincija" šiemet švenčia 10 metų sukaktį. "Provincijos" vardas nuolat skamba įvairiuose šalies konkursuose - žurnalistai už kūrybiškumą apdovanojami jau ketvirtą kartą. Anksčiau konkursuose buvo apdovanoti bendraautoriai Saulius Pučinskas ir Jonas Verbušaitis; Aida Brašiškienė, Nijolė Visockienė, Artūras Konderauskas ir J. Visockas.

Įdomu tai, kad patys apdovanotieji nežinojo, kad dalyvauja konkurse. Jų parengtą siužetą konkurso organizatoriams nusiuntė jų vadas - "S plius" programų direktorius S. Pučinskas. "Nusprendžiau, kad kolegų parengta laida gali deramai atstovauti "S plius" televizijai ir net neabejojau, kad laimės. Tai buvo stipri, profesionaliai parengta laida apie nuteistuosius, padedančius likimo broliams", - sakė S. Pučinskas ir pridūrė, kad vienas iš apdovanotosios laidos "Provincija" herojų yra jo jaunystės draugas.

Premiją dovanos žurnalistų bei nuteistųjų rėmimo fondams

Konkursas šalies žurnalistams "Bausti negalima pasigailėti - 2008" paskelbtas pirmą kartą. Jį surengė Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, Kalėjimų departamentas ir Lietuvos kalinių globos draugija. Kur teiginyje "Bausti negalima pasigailėti" turi būti padėtas kabelis, rungėsi ne tik rašinius, radijo ir televizijos laidas rengiantys žurnalistai, bet ir patys nuteistieji.

Justinas Visockas yra universalus žurnalistas, gebantis vesti laidas, filmuoti, rinkti informaciją. "S plius" archyvo nuotr.

Buvo vertinami ir išrinkti geriausi darbai, kuriais siekta supažindinti visuomenę, kaip vykdoma probacija ir nuteistųjų socialinė reabilitacija, supažindinti su kalinimo įstaigų bei pataisos inspekcijų darbuotojų veikla, pataisos namų istorija, reformomis bausmių vykdymo sistemoje, skatinti žurnalistus ir visuomenę aktyviai dalyvauti vykdant probaciją, nuteistųjų resocializacijos procese.

Televizijos ir radijo kategorijoje nugalėjo Dainius Radzevičius, "Žinių radijo" laidoje "Žiniasklaidos anatomija" surengęs diskusiją "Kaip su nusikaltėliais elgiasi žiniasklaida – pasmerkia juos ar padeda grįžti į visuomenę?", antras liko Audrys Antanaitis, toje pat radijo stotyje (laida "Raktas") ieškojęs atsakymo į klausimą, kas lemia nuteistųjų tarpusavio santykius.

Trečiąsias vietas užėmė Šiaulių regiono televizijos "S plius" kūrybinė grupė bei radijo stoties "M-1" žurnalistė Rasa Vaitkevičiūtė.

Konkurso prizinis fondas – 9 tūkstančiai litų. Pirmųjų vietų laureatams atiteko po du tūkstančius litų, antrųjų – po 1,5 tūkstančio litų, trečiųjų – po 500 litų. Pirmosios vietos nugalėtojas LŽS pirmininkas D. Radzevičius viešai pažadėjo gautą premiją lygiomis dalimis skirti žurnalistų bei nuteistųjų rėmimo fondams.

Vertinimo komisija taip pat išrinko tris geriausius nuteistųjų rašinius. Pirmoji vieta ir 300 litų skirta nuteistajam, atliekančiam bausmę Pravieniškių antruosiuose pataisos namuose-atviroje kolonijoje. Dvi kitos prizinės vietos atiteko Alytaus pataisos namų ir Vilniaus antrųjų pataisos namų "klientams". Į jų asmenines sąskaitas, esančias pataisos įstaigose, bus pervesta atitinkamai 200 ir 100 litų.